Lietuvos stendą, kuris nebe pirmus metus yra simbolinė medinė suręsta pirkia, apsilankė Vokietijos žemės ūkio ministras Hansas Peteris Friedrichas, Berlyno meras Klausas Wowereitis ir kiti pareigūnai.
Svečiai ne tik paragavo lietuviškos mėsytės, obuolių sulčių be cukraus, bet ir pašmaikštavo dėl galimai baltiškos Berlyno mero pavardės, kuri primena žodį voveraitė. Lietuvos stende politikai šmaikštavo, jog Berlyno mero pavardė yra lietuviška.
Vėliau Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis DELFI paaiškino, jog Vokietijoje yra ne viena pavardė, kuri baigiasi galūne „ait“.
„Berlyno mero pavardė yra Wowereit ir mes anksčiau esame jo klausę, galbūt pavardė yra baltiškos – lietuviškos kilmės, jis nusišypsojo ir sakė, jog žino, kad pavardė gali būti baltiškos kilmės. Mes pasakėme, ką ji reiškia lietuviškai“, - dėstė jis.
Visgi, tokia pavardė gali būti ne tik lietuviškos, bet ir prūsiškos kilmės.
„Vokietjoje yra daug pavardžių, kurios baigiasi „ait“ galūne ir yra baltiškos arba prūsiškos kilmės. Negaliu sakyti, kad ši pavardė yra 100 proc. iš Lietuvos, ji gali būti ir prūsiška“, - paaiškino D. Matulionis.
Lietuvos ekspoziciją aplankę Vokietijos politikai sulaukė ir dovanų: jie gavo milžinišką juodos lietuviškos ekologiškos duonos kepalą, o H. P. Friedrichas pasidžiaugė, kad Lietuva „Žaliojoje savaitėje“ dalyvauja jau 12-ą kartą bei tuo, kad lietuviškos duonos jis jau buvo ragavęs.
„Lietuvos siūlomus valgius (Vokietijos atstovai – DELFI) įvertino labai puikiai, džiaugėsi, kad mes, Lietuva kaip valstybė, parodoje dalyvauja jau 12-ą kartą ir mus su tuo sveikino. Mes pristatėme pačius geriausius savo produktus, ekologiškus“, - žurnalistams pasakojo V. Jukna.
V. Jukna patikslino, kad Vokietijos žemės ūkio ministrui įteikta duona yra ne tik lietuviška, ekologiška, bet ir yra labai populiari visame pasaulyje.
„Jis jau girdėjo apie šią duoną, kažkas jį vaišino, tačiau tokios, kokią mes įteikėme šiandien, jam tikrai neteko ragauti“, - dėstė V. Jukna.
Jis mano, kad vokiečių politikams Lietuvos stendas labai patiko: jie kėlė taures su lietuviškomis obuolių sultimis ir sveikino vienas kitą vokiškai „Prost!“ (liet. - “į sveikatą”).
Tiesa, prieš oficialų politikų vizitą netoli Lietuvos stendo pasigirdo pikti šūksniai: du aktyvistai iš Vokietijos taip siekė atkreipti Vokietijos politikų dėmesį į sąlygas, kuriomis didelėse fermose laikomi gyvūliai. Tačiau jie greitai buvo sulaikyti ir išvesti iš parodos.
Lietuva prisistato su daugybe gaminių
Šiemet Lietuva Vokietijos rinkai prisistato su daugybe gaminių: mėsos gaminiais, sūriais, alumi, tautodailininkų gaminamomis verbomis, moliniais dirbiniais, taip pat karštais valgiais. Svarbu tai, kad didelė dalis pristatomų gaminių – ekologiški, iš mažųjų ūkių.
„Visame pasaulyje ekologiški produktai tampa vis populiaresni, atitinkamai ir mes stengiamės plačiau pateikti vartotojams informaciją apie tradicinius gaminius“, - pasakojo V. Jukna.
„Lietuva Vokietijos rinkoje yra žinoma, tiesa, Vokietijos rinka yra prisotinta įvairių prekių, tad gana sudėtinga į ją įeiti, tačiau Lietuvos gamintojams sekasi neblogai“, - situaciją įvertino ir D. Matulionis.
Be įvairių renginių, parodos metu bus ir politinių susitikimų. Šių metų tikslas – aptarti žmonių aprūpinimo maistu galimybes.
„Ne visos šalys turi pakankamai maisto, daugiau kaip 2 mlrd. žmonių pasaulyje jo neturi pakankamai. Būtent tokie susitikimai leidžia ieškoti būdų, kaip pagelbėti žmonėms, kuriems trūksta maisto, kadangi kai kuriose valstybėse yra potencialas pagaminti daugiau, bet labai svarbu sureguliuoti tarpusavio santykius ir priimti politinius sprendimus“, - komentavo V. Jukna.
Paklaustas, kada Lietuvos pienininkai galės pradės vežti produkciją į Rusiją, V. Jukna patikino, jog beliko sutvarkyti formalumus.
„Pienininkai jau sulaukė gerų naujienų ir dabar tik laiko klausimas, kada tai bus praktiškai įgyvendinta. Belieka sutvarkyti biurokratinius dalykus ir artimiausiu metu bus galimybė vežti (pieno produktus į Rusiją – DELFI) visiems. Manau, tai dienų klausimas“, - sakė V. Jukna.
DELFI primena, jog pienininkams į Rusiją vežti pieno gaminius leista sausio 9 d., tačiau muitinės ir kitus pareigūnus dar turi pasiekti reikalingi raštai.
