Žinoma, savivaldybės sprendimas – dar ne taškas šioje istorijoje, tačiau, sprendžiant iš rajono valdžios atstovų pasisakymų, bus bylinėjamasi ir teisme, jeigu dėl numatomo verslo teigiamą sprendimą priimtų Aplinkos apsaugos agentūra.
Dar ne pabaiga
„Ūkininko patarėjas“ ne kartą rašė apie diskusijas dėl „Vičiūnų“ įmonių grupės planų Telšių pašonėje auginti kone milijoną vištų dedeklių. Šis kompleksas ribotųsi su čia gyvenančių žmonių sodybomis, o į vieno kilometro sanitarinės apsaugos zoną patektų ne tik Gaudikaičių gyventojai, bet ir Telšių mieste įsikūrusi viena stambiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių „Žemaitijos pienas“.
Tašką, bet ne galutinį, šioje istorijoje padėjo Telšių r. savivaldybės taryba, vienbalsiai nepritarusi būsimos įmonės PAV ataskaitai. Kokių šios istorijos posūkių galima tikėtis ateityje, pasiteiravome Telšių r. savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Urbono.
„Nors taryba išreiškė nepritarimą PAV ataskaitai, sunku spręsti, kaip reikalai klostysis toliau. Aplinkos apsaugos agentūra, kuri derina projektą, kaip papildomą PAV subjektą įtraukė Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Ši institucija irgi turės pateikti savo išvadą, o galutinį sprendimą, tvirtinti ar ne PAV ataskaitą, priims Aplinkos apsaugos agentūra. Tačiau kad ir kokie bebūtų galutiniai sprendimai, suinteresuotos šalys tą sprendimą gali skųsti. Jeigu jis bus nepalankus verslininkams, jie turės teisę tai daryti, o jei nebus atsižvelgta į gyventojų norus, bylinėsis kaimo bendruomenė“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė S. Urbonas.
Neleido sugriauti gyvenimų
Paklaustas, ar rajono politikų sprendimas nepritarti PAV ataskaitai nebuvo politinis – kad sukauptų politinį kapitalą kitais metais vyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams, - administracijos direktorius to nepaneigė, tačiau mano, kad tokiam sprendimui buvo realus pagrindas.
„Šiuo atveju vieningai balsavo ir pozicija, ir opozicija. Svarstant klausimą iš tarybos narių pasisakymų skambėjo viena ir ta pati mintis, kad PAV ataskaita neįtikina, jog būsimoji veikla neturės neigiamos įtakos aplinkai, gyventojams bei nuo seno čia veikiančiam verslui. Kiek yra politikavimo, o kiek objektyvių aplinkybių, sunku spręsti. Dauguma mato neigiamas būsimos veiklos puses. Didelės įtakos turėjo ir tai, kad aktyviai veikė vietos bendruomenė, o politikai, kurie jai atstovauja, privalėjo į tai atsižvelgti. Situacija sudėtinga, nes į rajoną atėjęs naujas verslo subjektas rajono politikams irgi duoda tam tikrų dividendų. Į biudžetą galbūt būtų sumokėta apie milijonas litų (sakau apytiksliai), žinant deficitinį biudžetą, rajonui tai svarbu. Tačiau ekonominiai svertai negali nusverti žmogiškųjų aplinkybių. Verslas negali veikti, jei jis sugriaus gyvenimą nuo seno ten gyvenantiems žmonėms. Kaip ir tai, kad gali pakenkti kitoms, seniau čia gyvuojančioms verslo įmonėms. Atėjęs naujas žaidėjas turėtų derintis prie esamų sąlygų. Todėl abejoju, ar politikas, tai žinodamas, kenks rajono gyventojams ir tokius dalykus laimins“, - svarstė direktorius.
Laukia naujų investuotojų
Jei nebus numatyto vištidžių komplekso, rajone nebus ir tam tikro verslo. Be minėto milijono litų mokesčių, darbo negaus ir dešimtys vietos gyventojų. Bent jau pradžioje buvo kalbėta apie 70 darbuotojų, vėliau šis skaičius sumažėjo perpus. Tad ką iš tikrųjų rajonas praranda?
„Kaip jau minėjau, apie milijonas litų mokesčių rajono biudžeto nepasieks. O dėl darbuotojų skaičiaus sunku pasakyti. Iš pradžių buvo kalbama, kad Telšių r. bus ne tik paukščių auginimo kompleksas, bet ir pašarų ruošimo, kiaušinių perdirbimo cechai. Tačiau vėliau dalį verslo lyg ir žadėta iškelti į Plungę, taigi Telšiams liktų tik labiausiai aplinkai kenkianti verslo dalis – vištų auginimas. Suprantama, stambus verslas būtų naudingas ir kitiems mūsų rajono verslininkams, pavyzdžiui, ūkininkai šiam kompleksui galėtų parduoti savo grūdus. Bet, manau, ūkininkai ir taip turi kur savo produkciją parduoti“, - sakė S. Urbonas.
Administracijos direktoriaus teiravomės, galbūt rajonas tikisi kitų investicijų.
„Mūsų rajonu gana rimtai domisi investuotojai iš Ukrainos. Jie yra beveik užsitikrinę ES paramą, Telšiuose žada statyti farmacijos laboratoriją ir fabriką. Tai rimtas objektas, gal ir mūsų smulkiajam verslui atsirastų nišų. Paminėčiau ir mūsų bioetanolio gamyklą, kurioje buvo planuota apie 100 darbo vietų, deja, jos statytojai bankrutavo. Dabar bankroto administratorius pardavinėja tą kompleksą, yra susidomėjusių užsienio investuotojų. Tai viltis, bet jau ateityje,“ - sakė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.
Tikisi permainų
Paklaustas, koks šiandien verslas Telšiuose gyvuoja, administracijos direktorius paminėjo stambiausią įmonę – „Žemaitijos pieną“.
„Galiu ir suklysti, bet čia dirba apie tūkstantis darbuotojų. Įmonė veikia daug metų ir neteko girdėti, kad gyventojai dėl jos skųstųsi, tiesa, gamykla įsikūrusi pramoniniame rajone. Telšiai visada garsėjo statybų kompanijomis, tačiau atėjus krizei nemažai jų bankrutavo. Galbūt prasidėjusi pastatų renovacija šį verslą išjudins. Yra kelios vidutinio dydžio siuvyklos, pakavimo įmonė, nemažai pervežimo kompanijų. Rajonas pagal bendrus rodiklius yra senstantis, jaunimas, kaip ir visoje Lietuvoje, išvažiuoja.
Grįžtant prie paukštidžių komplekso galėčiau pasakyti, kad kitoje rajono vietovėje, kur nekliudytų gyventojams ir esamam verslui, jis tikrai galėtų funkcionuoti“, - baigdamas pokalbį sakė Telšių r. savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas.
Beje, „Vičiūnams“ jau teikiami pasiūlymai keltis į kitas vietoves, siūlomas dėl pramonės stygiaus kenčiantis Kelmės r. Šalia Telšių įsigijusi sovietmečio vištidžių pastatus, ši įmonių grupė greičiausiai stengsis išnaudoti visas galimybes verslą plėsti būtent čia.
