. Stulginskio universiteto rektorius teigia, kad situacija pradėjo prastėti prieš penkerius metus, kai atsirado studijų krepšelis, ir kaimo mokiniai nebesugebėjo konkuruoti su miesto gabiausiais moksleiviais. Todėl daugumai studijuojančių kaimiškas profesijas tenka mokėti už mokslą.
„Nėra specialistų, nėra žinių. Sutikite su tuo, kad be gilių teorinių ir praktinių žinių vystyti konkurencingą ūkį nėra galimybės. Užsienio valstybėse didžiulis dėmesys skiriamas žemės ūkio specialistų rengimui“, – tikina žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.
„Kai valstybės finansavimas sumažėjo, bendras stojančiųjų skaičius yra mažesnis. Kai kuriose programose, pavyzdžiui, hidrotechnikoje, kurios specialistai dirba melioracijos srityje, anksčiau priimdavome apie 70–80 žmonių, o šiemet yra įstoję tik 30 studentų. Tokia tendencija yra bloga, nes melioracijos sistemos baigia susidėvėti, didelės rekonstrukcijos laukia, tuo labiau, kad vyksta klimato kaita, sausi-šlapi periodai kartojasi, ir tų specialistų Lietuvai reikės“, – tvirtina A. Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas.
Žemės ūkio ministras pokyčių žada jau nuo ateinančių metų. Pasak jo, svarstoma 50–80 procentų paremti reikalingiausių specialistų studijas.
„Kad nuo kitų metų atsirastų galimybė paremti reikalingiausių žemės ūkio specialistų rengimą, parengti įstatymų projektai, kurie artimiausiu metu bus svarstomi. Tai yra daroma ir daugelyje užsienio šalių, kur ministerijos turi galimybę reguliuoti pačių reikalingiausių specialistų rengimą“, – sako V. Jukna.
Rektoriaus teigimu, iš šiemet priimtų 670 pirmakursių, valstybė finansuoja tik 20 procentų studentų.
