Skundai pilasi iš visų pusių
Nemažus žemės plotus Šunskų seniūnijoje dirbantis V. Mickevičius bent kartą yra susipykęs kone su visais kaimynais. O ypač nesutaria su tais, kurių sklypai ribojasi su jo laukais. Aviečių plantaciją auginantis G. Kedys ne pirmasis, kuris kreipėsi dėl to, kad V. Mickevičius, chemikalais purkšdamas greta esantį savo lauką, „išprausė“ ir avietyną, mat nepaisė stipraus ton pusėn pučiančio vėjo. Dėl panašios priežasties nukentėjo ir Lilijos Eidukevičienės dobilų ir liucernų laukas, o pavasarį, V. Mickevičiui purškiant rapsus, chemikalų kliuvo ir jos 60-čiai juodųjų serbentų krūmų. Moteriškei karves teko ganyti išsinuomotose kaimynų pievose, o ant serbentų krūmų šiemet nebuvo nė uogelės. Be to, tarp šių dviejų kaimynų vyksta kova ir dėl žemės ribų. V. Mickevičius kategoriškai ignoruoja matininkų kaimynei paženklintą plotą. Geodeziniai matavimai jam nė motais – jis žemes matuoja pagal savo tvarką, išvartydamas matininkų susmeigtus riboženklius. Pasak Nacionalinės žemės tarnybos specialistų, pas šį ūkininką spręsti konfliktinių situacijų jiems tenka vykti net kelis kartus per metus. Vertindamos pažeidimus, kelius čia pramynusios ir įvairios komisijos bei policijos pareigūnai, kurių kvietėsi nukentėję gyventojai.
Pasak Šunskų seniūno Rimanto Lekecko, dėl V. Mickevičiaus į seniūniją nuolat kreipiasi žmonės, vienaip ar kitaip susipykę su šiuo kaimynu. „Prieš kelis metus jis kaimo žvyrkelį nusikasė, kuris neva už pajus jam priklausęs, kitur kaimynų keliukus suarė, taip pat jis kaltinamas ir už tai, kad iš vienos sodybos, kol joje niekas negyveno, stambius medžius nusirėžė, ignoruodamas žemės ribas, iki pat pastatų rapsus užsėjo. Ne vienas skundėsi, kad šis žmogus nepaiso žemėtvarkos riboženklių, kad chemikalais purkšdamas savus laukus nupurškia ir gretimus, tad ne tik augalus, bet ir bitininkų bites išnuodija.
Ne kartą aš ir policijos įgaliotinis esame vykę aiškintis konfliktų. Bet mes tegalime jį tik pabarti, pagėdinti, o priežastis toliau aiškinasi ir sprendžia atitinkamos tarnybos“, - tikino seniūnas.
Deja, patvirtinti ar paneigti visus šiuos kaltinimus pats ūkininkas V. Mickevičius kategoriškai atsisakė. Mėginimai paaiškinti, kad norima išklausyti jo nuomonės, atsimušė lyg į sieną. Ūkininkas nesutiko kalbėti nei akis į akį, nei telefonu. Lankantis jo sodyboje susitikome tik su sūnumi, kuris burbtelėjo, kad nieko nekalbėsiąs, o dėl avietyno nupurškimo nėra taip, kaip aiškina jo savininkas G. Kedys.
Avietyno išbandymas chemikalais
Užbalių kaime Kedžiai sodybą įsigijo maždaug prieš 10 metų ir čia įveisė 1,5 ha avietyną. Devynios kruopščiai prižiūrimų aviečių eilės driekiasi apie 450 metrų. Aplink avietyną yra palikta 5 m apsauginė juosta nuo gretimų laukų, tam, kad iš jų nepatektų chemikalai. Čia pasėta speciali veja. Pasak G. Kedžio, ji tarnauja ne tik kaip skiriamoji juosta, bet ir tam, kad būtų galima skintas uogas su dėžutėmis švariai pasidėti. Daugiausia avietyne auginamos derlingos vasarinių aviečių veislės, yra ir remontantinių, derančių ligi pat šalnų. Vasarą iš šios plantacijos aviečių derliai siekia 14-16 tonų, o rudenį dar priskinama apie 4-6 tonos uogų. Aviečių kaina vasarą siekia 10-12 Lt/kg, o rudenį apie 6 Lt/kg. Kedžiai avietes realizuoja tiesiai perdirbėjams, mat su tokiais kiekiais nėra kada turgeliuose prekiauti. Už gautas lėšas ūkininkai įsigijo traktoriuką avietyno priežiūrai, ketino pirkti uogų skynimo kombainą, mat dabar tenka samdyti žmones, kurių kaime vis mažėja. Deja, kai kuriuos planus, tikriausiai, teks atidėti ateičiai, mat avietynas šiemet nukentėjo nuo chemikalų ir apie gausų derlių, pasak G. Kedžio, nėra ko nė svajoti.
„Nežinia, kaip su avietynu bus ateityje, mat greta ūkininkauja tokie kaimynai, kad chemikalais čia tuoj viską išnaikins. Purškia jie savo laukus kelis kartus per sezoną ir kaskart nerimaujame, ar neklius avietynui. Šį kartą ne tik avietės, bet ir patys buvome išmaudyti chemija. Rugsėjo 9 d. buvo labai vėjuota. Mums skinant avietes atlėkė į greta esantį V. Mickevičiaus ražienos lauką traktorius ir ėmė purkšti chemikalus. Mėginome jį stabdyti, mojuoti, šaukti, bet mūsų niekas nepaisė. Traktorius tik dar labiau padidino greitį, o mums kaip atsakas buvo parodytas dar ir nepadorus ženklas. Chemikalų kliuvo ne tik skinamoms uogoms ir pusei lauko vasarinių aviečių, jais tiesiog išprausė žmoną, o ir man jų kliuvo į veidą. Supykę kreipėmės į policiją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę augalininkystės tarnybą (VAT). Už poros valandų atvyko įgaliotinis, surašėme pareiškimą. Jis taip pat buvo liudininkas, koks tą dieną buvo stiprus vėjas. Augalų apsaugos tarnyba, sudariusi komisiją, į lauką atvyko po trijų dienų. Jie pirmiausia užsuko pas V. Mickevičių, kuris privalo vesti chemikalų purškimo žurnalą. Rado, kad tą dieną buvo naudotas herbicidas raundapas. Tarnybos atstovai iš avietyno paėmė mėginius ir taip pat patarė kreiptis į specialią tyrimų laboratoriją Vilniuje. Taip ir padariau. Dabar laukiame atsakymų“, - nuoskauda dalijosi G. Kedys praėjus savaitei po įvykio.
Tarnybos su atsakymais neskuba
Atsakymai iš atitinkamų tarnybų neskubėjo. Daugiau kaip po mėnesio pavyko sužinoti, kad į Vilnių rugsėjo 13 d. gabentas mėginys buvo ištirtas tik po dešimties dienų. „Nesistebiu, kad atsakymas buvo neigiamas, juk ši cheminė medžiaga per laiką suyra“, - tikino raštišką laboratorijos atsakymą gavęs G. Kedys. Valstybinė augalininkystės tarnyba taip pat delsė atsakyti.
„Dėl aviečių turime šiokių tokių abejonių, ar jos tikrai buvo paveiktos chemijos, tačiau ant skiriamosios juostos žolės tai buvo matyti akivaizdžiai. Dėl V. Mickevičiaus turime ir kitų žmonių skundų, kuriuos tenka tirti, tad procesas kiek užsitęsė. Ūkininką kviesimės į tarnybą, aiškinsimės aplinkybes ir nutarsime, kaip už nusižengimą bausti“, - aiškino VAT Marijampolės regiono skyriaus vedėja Lilija Pacevičienė. Spalio viduryje V. Mickevičiui buvo surašytas protokolas, mat fiksuotas chemikalo poveikis ant skiriamosios juostos žolės, tačiau šį protokolą V. Mickevičius per pusmetį gali skųsti.
Savivaldybės sudaryta komisija avietyne apsilankė maždaug prieš tris savaites ir, pasak G. Kedžio, konstatavo, kad avietynas chemikalų pažeistas, tačiau bus laukiama pavasario, kai prasidės avietyno vegetacija. Tada ekspertai nustatys padarytą žalą ir bus kreipiamasi į teismą dėl jos atlyginimo.
Moralinė nuoskauda didesnė už materialinę žalą
G. Kedys, paklaustas, kaip jis pats vertina padarytą žalą, tikino, kad jaučiąs ypač didelę moralinę skriaudą dėl tokio kaimyno elgesio, o ir materialiniai nuostoliai tikriausiai bus nemaži. „Visada iki lapkričio pradžios mūsų avietyne dar būdavo uogų. Ir šį rudenį avietės gausiai mezgė žiedus, tikėjomės skinti uogas iki pat šalnų, planavome pririnkti jų dar kelias tonas, bet kaimynas „išvadavo“ iš darbų. Avietėms gavus tokios chemijos pažeidžiama visa augalo imuninė sistema. Ir nors avietė yra gana atkaklus augalas, daigai praranda atsparumą, ima nykti. Teko su visomis uogomis pažeistus aviečių daigus nurėžti, kad chemikalas į šaknis nenueitų. Tačiau per 4-5 dienas šaknys jau tikriausiai chemijos gavo. Nupjovus krūmus iki šaknų tik trečiaisiais metais sulauksime derliaus. Aviečių ūgliai buvo apie 3 m aukščio, o dabar viršūnės gelsta, tad liks tik kokių 1-1,5 m. Pusės ateinančių metų derliaus neteksime. Gali prireikti visus darbus avietyne iš naujo atlikti - naikinti visas atramas, viską iškasti, iš naujo įdirbti žemę, kasti duobes, dėti mėšlo, sodinti naujus daigus, kurių iš savo avietyno nepaimsi, mat jie gavę chemijos, tad reikės ieškoti, kur tokios veislės jų įsigyti. Tegu V. Mickevičius tuos darbus padaro, žinos, ką reiškia avietynas ir jo įrengimas bei priežiūra. Tegu per metus jį atkuria“, - savo nuostolių aritmetiką dėstė nukentėjusysis. Ir su nuoskauda pridūrė, kad jo avietyną kaimynėlis tikriausiai kitais metais su chemija pribaigs, mat greta pasėjo rapsus.
