„Tęsti darbų mes negalime, nes nežinome, kokį sprendimą priims teismas“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėja Marija Levarauskienė.

Vietiniai nenori užleisti žemės vilniečiui

Ne pirmus metus Švenčionių rajone ūkininkauja Dalia ir Irmantas Lisovskiai, Antanas ir Živilė Trapikai, Petras Skyrelis, Donatas Gustas, kiti ūkininkai. Vieni jų plėtoja ekologinį ūkį, kiti laiko melžiamų karvių bandą, treti – avių pulkelį, dar kiti sėja javus mišriuose ūkiuose.

Žemės Švenčionių krašte ne pačios derlingiausios, tačiau prisitaikius prie esamų sąlygų gyventi galima. O žemės kaina, pasak ūkininkų, – 3–4 tūkst./ha, boniteto balas 38–39.

„Tuos 20 ha, kuriuos norime pirkti iš valstybės, deklaruojame ir nuomojame jau dveji metai, tačiau nuomos sutartį mums leido sudaryti tik metams, todėl žiemkenčių į tą žemę sėti negalime“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė I. Lisovskis. Jis ir kiti ūkininkai nepatenkinti, kad teismai pristabdė žemėtvarkos projekto eigą, nes nespėjus atlikti reikiamų procedūrų šiemet, po Naujųjų žemę gali tekti pirkti aukcione. O tada jau laimės ne jie, bet tas, kurio pusėje svaresnis kapitalas.

D. Lisovskienė norėtų pirkti 20 ha, A. Trapikas – 100 ha, P. Skyrelis – 50 ha, Donatas Gustas – 100 ha. Tai vietiniai ūkininkai, todėl jie ir sako, kad į teismą kreipęsis Žilvinas Verslovas, norįs pirkti 300 ha žemės, tik „popierinis“ ūkininkas, jis verslininkas, neturįs nei savo ūkio kiemo, nei technikos. Darbus jo valdomoje žemėje atlieka ūkininkas Rimantas Stankūnas.

Švenčionių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Albertas Marma „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kad vilnietis Ž. Verslovas savo vardu ūkį įregistravo 2008 m. birželio 2 d. Žemėtvarkos dokumentai byloja, kad tuojau pat, 2008 m. birželio 6 d., jis pateikė prašymą iš laisvo valstybinės žemės fondo lengvatinėmis sąlygomis pirkti 300 ha žemės ūkio paskirties žemės. Tokia galimybė jam atsirado, tik sprendimai Ž. Verslovui skundžiantis dėl žemės pirkimo stringa teismuose, nes belaukiant proceso jis išaugo iš jaunojo ūkininko amžiaus, bet ir toliau siekia savo tikslų kaip visateisis ūkininkas.

Su Žilvinu Verslovu telefonu susisiekti nepavyko.

„Ar pažįstate tokį ūkininką Žilviną Verslovą? Girdėjome, kad iš jo nuomojate ir dirbate jo žemę?“ – paklausėme Švenčionių rajono ūkininko Rimanto Stankūno.

„Taip, pažįstu, tačiau koks jis ūkininkas? Labiau verslininkas nei ūkininkas. Nenuomoju iš jo jokios žemės. Padėti? Kodėl gi ne, jeigu man pinigus už darbą sumoka! Žilvinas Verslovas dalį žemės nuomoja iš valstybės, dalis jo ūkio žemės nupirkta iš privačių asmenų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė R. Stankūnas. Ir pridūrė, kad šį rudenį verslininko iš Vilniaus žemės jis jau nebedirba. O į klausimą, ar vilnietis turįs gamybinę bazę ar technikos, R. Stankūnas paaiškino, kad Žilvinas Verslovas čia aplinkui (suprask, Švenčionių rajone) nieko neturįs – nei sandėlių, nei technikos, jeigu kas ir dirba jo valdomoje žemėje, savo techniką naudoja, o kam parduoti derlių – irgi jo valia.

Prisidengus „ūkininko korta“

Švenčionių rajono ūkininkai įsitikinę: šiam žemės siekiančiam verslininkui ne ūkio reikalai, bet išmokos už žemę ir konkretūs dideli žemės plotai rūpi. Prisidengęs „ūkininko korta“ jis ir vysto verslą.

Lankantis Švenčionyse pamiškėje sutiktas vietinis senolis ne lietuvių kalba pašnabždėjo, kad tas vilnietis – žiaurus žmogus, jo čionykščiai prisibijo, nes prieš keletą metų neva Žilvinas Verslovas yra nužudęs net savo motiną.

Internete iš tikrųjų yra ne vienas rašinys apie tai. Dabar ūkininku besivadinąs vilnietis negyvai uždaužė motiną, byla buvo tiriama Vilniaus apygardos prokuratūroje, šiam žmogui skirta psichiatrinė ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus specialistai nusprendė, kad Ž. Verslovas nusikaltimo metu buvo nepakaltinamas, esą jam buvo išsivystęs patologinis girtumas. Ekspertai pripažino, kad tokie atvejai yra itin reti. Bet būti ūkininku tokiam asmeniui niekas netrukdo ir tiesti rankas į žemes bei naudotis ūkininko vardu jokie įstatymai nedraudžia.

Istorija labai nelinksma. Kai pagalvoji, kas tokiam žmogui tas senukas su keliomis karvėmis pamiškėje? Kas jam Trapikų avys ar Lisovskių grikiai? Vilniečio užmojai ir veiklos mastai daug platesni, jis turi pinigų, jaučiasi už vietinius žemdirbius kur kas pranašesnis.

Lietuvos įstatymai leidžia Žilvinui Verslovui būti ūkininku. Kaip „Ūkininko patarėjui“ sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėja Marija Levarauskienė, tiek vietos ūkininkai, tiek vilnietis, šiame rajone įregistravęs ūkį, turi vienodas teises ir galimybę pirkti žemę, visi jie yra pristatę reikiamus dokumentus.

Tai kam gi iš tikrųjų labiau reikia žemės ir kas yra tikresnis ūkininkas? Kodėl valdžios vyrai senokai apie tai kalba, bet neišgrynina tvarkos, pagal kurią įstatymais būtų apgintas vietoje gyvenantis Lietuvos kaimo ūkininkas?

Švenčionių rajonas – ne išimtis, panašių problemų su apsimetėliais ūkininkais esama dažname šalies rajone.

Švenčionių rajone neveikia Ūkininkų sąjungos skyrius, tačiau dalis šio krašto žemdirbių jungiasi prie LŪS Ignalinos skyriaus, nario mokesčius moka, bendruose renginiuose dalyvauja.

LŪS Ignalinos skyriaus pirmininkė Marytė Lukaševičienė „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad pažįsta Švenčionių rajone ūkininkaujančius Dalią ir Irmantą Lisovskius, taip pat Antaną ir Živilę Trapikus, abi šeimos – šaunūs jaunieji ūkininkai, jie modernizuoja ūkius, sėkmingai dirba. Trapikai laiko avių, Lisovskiai augina javus, plėtoja ekologinį ūkį. Tad argi ne tokius žmones vietinius ūkininkus reikėtų palaikyti, o ne pirmenybę teikti miestiečiams, siekiantiems tik naudos iš žemės.

Ūkininkai neleis valdininkams snausti

Lietuvos ūkininkų sąjunga ne viename savo prezidiumo posėdyje svarstė skaudžią žemės temą, diskutavo, kaip gintis nuo spekuliantų žeme, nes laisvos Lietuvos žemelės nebedaug beliko. O kol ūkininkai su Žemės ūkio ministerijos atstovais svarsto (tai tęsiasi ne pirmus metus), žemių supirkinėtojai po Lietuvą tebesiautėja.

„Ką daryti?“ – prieš savaitę į LŪS prezidiumo posėdį pasikvietę žemės ūkio viceministrę Leokadiją Počikovską ir Žemės ir išteklių politikos departamento direktorių Audrių Petkevičių gvoltu šaukė Jonavos, Plungės, Pasvalio rajonų ūkininkai. Ir vieningai sakė: taip toliau tęstis nebegali!

„Kodėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nesiima jokių veiksmų, juk iš mokesčių mokėtojų pinigų algas gauna“, – piktinosi LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

„Pinigingi pirkėjai randa būdų išvengti administracinių apribojimų“, – sakė Audrius Petkevičius ir siūlė nustatyti didesnį mokestį tiems, kurie žemės savo rankose neišlaikė ilgiau nei 5 ar 10 metų. Jis paaiškino, kad šiuo metu FNTT gauna visus duomenis apie sandorius, kurie yra didesni nei 15 tūkst. eurų ir tai tikrina, tačiau to nepakanka. Ketinama papildomai reikalauti, kad visi norintieji įsigyti žemės ūkio paskirties žemės deklaruotų pajamas.

„Raginome, kad FNTT patikrintų konkrečius atvejus, jie atsakė, kad tyrimai būtų sėkmingesni, jeigu patys ūkininkai juos dažniau informuotų“, – LŪS prezidiumo posėdžio metu sakė A. Petkevičius.

Kai girdi pažadus „ketiname“, „galvojame“, „planuojame“ – keista ir liūdna. Juk negi taip sunku visiems valdžios vyrams susėdus priimti nuostatą: pirmenybę pirkti žemę turi vietos ūkininkas! Ir nereikėtų jokių teismų. Bet kol kas Švenčionių ūkininkai tebelaukia, kol pajudės teismuose įstrigusi byla, kuroje pareiškėjas yra Žilvinas Verslovas.