Žemės ūkio ministras: įmonė veterinaro už 5,5 tūkst. Lt ieškojo pusmetį

Aukštosiose mokyklose ima labai trūkti žemės ūkio specialistų, todėl įmonėms ir žemdirbiams net ir siūlant didelius atlyginimus sunku privilioti darbuotojus, tvirtina žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

„Susiduriame su problema dėl kai kurių specialistų rengimo. Kaip pavyzdį galiu paminėti gyvulininkystės technologus. 2009 m. pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą kai kurių specialybių, kurios nėra tokios populiarios, buvo sutrikdytas žemės ūkio specialistų rengimas, todėl susiformavo tokia situacija, kad kai kuriuose kursuose nėra gyvulininkystės technologo“, - susitikime su žurnalistais ketvirtadienį tvirtino ministras.

Jo teigimu, tai yra didelė problema, nes jau yra parengta Gyvulininkystės plėtros programa 2014-2020 m., kurią dar turėtų patvirtinti Vyriausybė.

„Turbūt suprantate, apie kokį šakos konkurencingumą galime kalbėti, kai nėra specialistų“, - tvirtino V. Jukna.

Ministerija svarsto galimybę prisidėti prie motyvuotų studentų rėmimo. Tačiau kol kas konkrečių susitarimų nėra.

Pasak V. Juknos, kadangi iš aukštųjų mokyklų išeina mažai specialistų, dėl jų bendrovėms tenka gerokai pakovoti.

„Kartais kai tenka iš bendrovių vadovų išgirsti atlyginimus, kokius jie pasiūlytų specialistui ir su kokia didėjimo perspektyva, tai tikrai reikėtų pavydėti. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad viena stambi bendrovė prieš keletą metų ieškojo veterinarijos gydytojo, tai tik pradėjusiam dirbti ji siūlė 5,5 tūkst. Lt, pagalbą būsto nuomai, automobilį, telefoną. Bet jie žmogaus ieškojo gal pusę metų“, - kalbėjo ministras.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas šalyje po mokesčių yra kiek daugiau nei 1700 Lt.

„O palyginimui galiu pasakyti, kad aukštojoje mokykloje profesorius gauna apie 3400 Lt”, - pridūrė V. Jukna, kuris iki tapdamas ministru Lietuvos sveikatos mokslų universitete dirbo Gyvulininkystės katedros profesoriumi.

Jo teigimu, darbo specifika žemės ūkyje keičiasi.

„Dabar ir kombainai, ir kita technika tampa sumanesnė. Ten žmogui nebereikia sėdėti kabinoje, jis sėdi prie kompiuterio. Tas pats galioja ir tvartų įrangai: mėšlo šalinimui yra robotai, pašaro dalinimui ir patvarkymui taip pat yra robotai, pamato, kad jau išsikrauna, pat nuvažiuoja prie rozetės. Ateina tokios technologijos“, - dėstė ministras.

DELFI jau ne sykį rašė, kad kai kur žemės ūkyje mokami nemaži atlyginimai palyginti su lietuvišku vidurkiu. Panevėžio rajone visų rūšių žemės ūkio techniką vairuojantis vyras per mėnesį uždirba 5 tūkst. Lt.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis taip pat tvirtino, kad kaime trūksta veterinarijos, gyvulininkystės specialistų, agronomų. Anot jo, diskutuojama, kad tuoj darbininkų reikės atsivežti iš užsienio.

Kėdainių rajono ūkininkas Feliksas Vaitelis, auginantis mėsinius galvijus, taip pat yra pripažinęs, kad darbininkams moka tris minimumus – daugiau nei 2400 Lt.