Tačiau statybų oponentai (žemės ūkio kooperatyvas „Suvalkijos pienas“) teigia, kad iš jų nugvelbtas gaminio patentas, be to, produktas nėra Europos Sąjungos remiamųjų sąraše, todėl Lietuva turės grąžinti gamyklos statybai gautus milijonus, o pieno gamintojai (žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“) privalės atlyginti suvalkiečiams penkerių metų bylinėjimosi išlaidas.
Pakartosime dar vis teismų koridoriuose klaidžiojantį „mailiaus fermų“ scenarijų? Juolab ir ministras abiejose bylose tas pats.
Verslo planas – „įsisavinti“ paramą
Kai ŽŪK „Suvalkijos pienas“ vadovas Algimantas Glikas kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, informuodamas apie galimą lėšų (50 mln. Lt) švaistymą ir apgaulę (naujojoje pieninėje gaminti ES neremiamą produktą), NMA direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Mincė atrašė: „Paramos gavėjui įgyvendinus projektą ir pradėjus vykdyti projekte numatytą veiklą, Agentūra įvertins gaminamo produkto atitiktis. Nustačius nukrypimus nuo teiktos paraiškos, Agentūra imsis teisės aktuose numatytų veiksmų.“
„Pieninės statytojai sukūrė, o valdžios pareigūnai patvirtino verslo planą, pagal kurį žalias pienas pirmiausia pasterizuojamas, po to separuojamas, kitaip tariant, pirmiausia pyragas iškepamas, o paskui užmaišoma tešla, – šmaikštauja žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos pienas“ konsultantas, daugelio pieno produktų patentų autorius Vytautas Fedaravičius. – Lietuviai verslo plane sukūrė ir naują galvijų veislę – karvės duoda iškart pieno baltymą ir išrūgų baltymą.“
Tokį „Pienas LT“ verslo planą tarp teismo dokumentų turi „Suvalkijos pieno“ direktorius A. Glikas.
Su Žemės ūkio ministerija kooperatyvas bylinėjasi iki šiol. Teisėjai gūžčioja pečiais: jie ne specialistai. O 50 milijonų litų ES paramos vienam specialiai sukurtam kooperatyvui paskyrusi buvusi ŽŪM vadovybė šiandien mėgaujasi blėstančios vasaros vaisiais. Tai kas, kad tas pats kooperatyvas per trumpą laiką (konservatorių valdymo kadenciją) gavo net dvi paramas: pirko modernių pienvežių ir ėmėsi pieninės statybų.
„Suvalkijos pieno“ vadovas A. Glikas prisimena, kokį nerimą buvusiam žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui sukėlė suvalkiečių paraiška dalyvauti naujos kooperatinės pieninės statybos konkurse. Paraiškų priėmimo gauti paramą terminas buvo sutrumpintas nuo pusės metų iki vieno mėnesio – 2010 m. gegužės. „Suvalkijos pienas“ prašymą pripažinti jį kooperatyvu pateikė gegužės 17 d. Ministras įsakymą pasirašė birželio 3 d. Pareiškimai 50 mln. Lt paramai gauti ir pieninei statyti buvo priimami iki gegužės 31 d. Štai, kaip sakoma, tik rankų miklumas ir jokios apgavystės!
Iš pieno – ir gamtinė viagra
V. Fedaravičiui priklauso septyni įregistruoti patentai ir dar 38 paraiškos patentams. Jie pripažinti ES, JAV, Ukrainoje, Baltarusijoje. Užpatentuoti iš pieno gaminami produktai sportininkams, kūdikiams, ligoniams. Viskas, ką galima šiuo metu pagaminti iš pieno, pasak V. Fedaravičiaus, jo jau užpatentuota.
Vienas išradimų – baltyminio pieno produkto su L-argininu gamybos būdas. Išradimas susijęs su produktais, turinčiais L-arginino aminorūgšties, konkrečiai – su baltyminio pieno produkto su L-argininu, kuris gali būti naudojamas kaip maisto produktas, gavimo būdu. Pareikštas gavimo būdas suderina pakaitomis taikomą mechaninį (mikrofiltracija) ir terminį pieno apdorojimą ir leidžia gauti pieno produktą, pasižymintį didesniu L-arginino kiekiu ir įvairiomis skonio savybėmis.
Mokslininkai L-argininą vadina stebuklingąja molekule – iš tiesų, ši natūrali aminorūgštis yra kertinis mūsų organizme esančių baltymų, sudarančių hormonus, akmuo. Įprastai L-arginino gauname su maistu, tačiau patiriant stresą, valgant nesistemingai ir ne itin sveikai beveik kiekvieno lietuvio organizmas šios medžiagos stokoja.
L-argininą medikai vadina gamtine viagra, nes dėl šios medžiagos normalizuojasi prostatos veikla, pagerėja spermos kokybė ir kiekybė, atsikuria hormonų balansas ir kraujo cirkuliacija erektinių audinių kraujagyslėse, todėl sustiprėja lytinių organų užpildymas krauju, erekcija tampa stabilesnė ir ilgesnė. Stebimas ir lytinio akto ilgėjimas, dėl L-arginino vyrai jaučia gilesnį ir ilgiau trunkantį orgazmą.
Arginino savybes lemia jo pagrindinė funkcija – tai natūralus azoto donoras ir pernešėjas, o azoto molekulės mūsų organizmui yra itin svarbios dėl daugelio dalykų – tai statybinė visų baltymų, sudarančių mūsų ląsteles ir hormonus, medžiaga, azotinės grupės mūsų organizme itin svarbios kraujotakai, jos palaiko kraujagyslių tonusą. Ši medžiaga taip pat daro tiesioginę įtaką augimo hormono somatotropino gamybai, pastarasis duoda impulsus, skatinančius ląstelių dalijimąsi.
Besidalijančios sveikos ląstelės išstumia mutavusias ar sergančias, todėl moterims išnyksta cistos, miomos, fibromos, mastopatija, o vyrams – nenatūralūs prostatos liaukos dariniai, turintys įtakos tiek erekcijai, tiek vaisingumui.
Šiandien azoto oksido (medžiagos, kuria mūsų organizmus natūraliai turėtų aprūpinti L-argininas) terapija yra itin plačiai taikoma – jis sėkmingai naudojamas kardiologijoje, ginekologijoje, onkologijoje, odontologijoje, gydant sudėtingus lūžius, o taip pat ir sprendžiant vyrų nevaisingumo problemas, tačiau didelė dalis azoto oksido terapijos būdų reikalauja papildomos įrangos, kvalifikuotų specialistų, kurie ja mokėtų naudotis, taip pat ir didžiulių finansinių išlaidų. Pavyzdžiui, skysto D-arginino (sintetinio L-arginino atitikmens) injekcijų kursas JAV kainuoja apie 40 tūkst. JAV dolerių, Europoje šis gydymas mažiau populiarus, tad jo kaina viršija 72 tūkst. EUR.
Valdininkų „otkatus“ grąžins kooperatyvo nariai
Kai naujosios kooperatinės pieninės statybos verslo planą perskaitė vieno lenkų universiteto profesorius Zigmuntas Zanderis, jį pribloškė absurdiški teiginiai. Keletą kartų jis prašė perskaityti punktą apie pieno pasterizavimą ir po to sekantį separavimą, teiravosi, ar tai ne vertimo klaida. Tačiau brėžiniai tvirtino, jog žalias pienas gamykloje pirmiausia bus pasterizuojamas ir tik po to separuojamas.
„Taip atsitiko dėl to, kad projekto autoriai ieškojo būdų nesumokėti už panaudotą patentą, – sako V. Kvedaravičius. – Stebėtina, jog valstybės atstovai, tvirtindami milijoninį projektą, jo galbūt nė neskaitė.“ (Arba skaitė taip, kaip reikėjo skaityti! – Red.)
„Giliau į mišką, daugiau medžių, – sako ŽŪK „Suvalkijos pienas“ direktorius A. Glikas, – pieninės įrangą už 30 milijonų litų tieks ir montuos vokiečių įmonėlė, kurios įstatinis kapitalas – vos 50 tūkst. eurų. Neįvertinta ir galima pieninės atliekinių produktų tarša aplinkai.“
Nuo 2009 m. tęsiasi kooperatinės pieninės statybos epopėja, kuri šalies žemdirbiams veikiau primena viešųjų ryšių akcijas. Dar 2010 m. dėl ES paramos naujos pieno perdirbimo įmonės statybai susikibę du žemdirbių kooperatyvai gauti paramą pateikė beveik analogiškus projektus.
Skirtumas tik tas, kad vienas kooperatyvas įsitikinęs, jog technologija, kurią jie ketina diegti gamyboje, yra patentuota, o kitas – kad ne. Paraišką gauti paramą pateikęs kooperatyvas „Pienas LT“ 2009 m. rudenį su ekspremjero Adolfo Šleževičiaus atstovaujama UAB „Proteinų technologijos“ buvo pasirašęs strateginės partnerystės sutartį, vėliau (dėl nesutartos kainos) ją nutraukė, tačiau tos pačios bendrovės specialisto V. Fedaravičiaus patentuota technologija liko. Tą pačią technologiją bei patentų originalus įsigijo ir kooperatyvas „Suvalkijos pienas“. Gavę paramą, suvalkiečiai ketino gaminti ne tradicinius pieno produktus, bet sudedamąsias medžiagas maisto papildams.
„Mes turime pieno žaliavos, turime patentuotas technologijas, pagal kurias galime gaminti keletą produktų, o gamybos atliekas panaudoti bioenergetikai“, – kalba ŽŪK „Suvalkijos pienas“ vadovas A. Glikas.
„Veikiančios šalies pieninės naudoja pasenusias technologijas, naujoji kooperatinė pieninė vargiai atsiras, todėl būsime priversti imtis statybų“, – įsitikinęs V. Fedaravičius. Jo teigimu, membraninės pieno perdirbimo technologijos yra labai ekonomiškos, tausojančios aplinką. Suvalkiečiams tereikia luktelėti iki 2014-ųjų.
