Nors Valstybinė žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turi bent septynis padalinius – žuvivaisos įmones, žuvų įveisimo paslaugas konkurso būdu perka iš privačių žuvininkystės ūkių. Kadangi suma solidi, ji paskirstyta keturiems konkursams.
Pirmasis konkursas, kurio pirkimo suma buvo 350 tūkst. Lt, baigėsi ir žuvys nurodytuose vandens telkiniuose įveistos. Jau priimtas sprendimas sudaryti sutartį ir su antrojo konkurso laimėtoju. Šio konkurso suma – 250 tūkst. Lt.
Neplaninga žuvivaisa
Aplinkos ministerijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Barysienė „ŪP“ sakė, kad, kaip ir buvo nuspręsta, šiemet žuvivaisai skirtos lėšos bus visos panaudotos. Netrukus bus paskelbti dar du konkursai plėšriųjų ir retųjų žuvų jaunikliams pirkti.
Jau artėja prie pabaigos antrasis žuvivaisos paslaugų pirkimo konkursas. Šį kartą perkami karpiai ir šamai. Kaip „ŪP“ teigė Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Ladukas, karpių jaunikliai bus suleisti į Alytaus, Anykščių, Panevėžio, Ignalinos, Varėnos ir Vilniaus rajonų vandens telkinius – ežerus ir tvenkinius, o į Kauno marias bus suleista 0,5 tonos šamų jauniklių.
Antrajame konkurse sudaryti paslaugų pirkimo sutartį pakviesta AB „Išlaužo žuvis“. Kol tokia sutartis nepasirašyta, konkursas laikomas nepasibaigusiu. Tačiau jau niekam nekyla abejonių, kad jį galėtų laimėti koks nors kitas žuvininkystės ūkis.
AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis „ŪP“ sakė, kad žuvivaisai turi 18 tonų paaugintų karpių. Pasak šios bendrovės vadovo, jų mastais tai labai nedidelis kiekis. Be to, į nurodytus vandens telkinius teks suleisti pusę tonos šamų jauniklių.
„Būtų geriau, jei žuvininkystės įmonės iš anksto žinotų, kiek kokių žuvų jauniklių reikia žuvivaisai. Tada kiekvienas ūkis, ketinantis dalyvauti konkurse, inkubuotų daugiau ikrelių ir paaugintų lervučių, kad jos galėtų savarankiškai gyventi atviruose vandens telkiniuose. O dabar konkursų laimėtojai dalį žuvų jauniklių priversti pirkti iš svetur, dažniausiai iš kaimyninės Lenkijos,“ – teigė D. Svirskis.
Ko bijo Žemės ūkio ministerija
Keisti Lietuvoje dalykai dedasi. Žuvivaisos konkursuose nedalyvauja nė viena valstybinė žuvivaisos įmonė. O jų yra net septynios! Tos įmonės pavaldžios Žuvininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir vadinamos poskyriais: Šilavoto, Laukystos, Rusnės, Simno, Žeimenos (du poskyriai – Švenčionių r. ir Ignalinos r.) bei Trakų Vokės. Kiekviena jų inkubuoja visų retųjų, išskyrus eršketus ir ungurius, žuvų ikrelius. Kasmet skelbiama, kad visos tos įmonės į valstybinius, neišnuomotus šalies vidaus vandens telkinius išleidžia milijonus įvairių žuvų lervučių ir šimtus tūkstančių paaugintų žuvų jauniklių.
Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus pareigūnas G. Ladukas, „ŪP“ paklaustas, kodėl viešųjų pirkimų konkurse nedalyvauja valstybinės žuvivaisos įmonės, atsakė, kad niekas neužkerta kelio konkurse dalyvauti ir valstybinėms įmonėms. Kodėl nedalyvauja, sakė nežinąs.
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas patvirtino, kad žuvų įveisimo valstybiniuose vandens telkiniuose paslaugų pirkimo konkurse gali dalyvauti ir Žuvininkystės tarnybos valstybinės žuvivaisos įmonės. Viceministro nuomone, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos suderinusios žuvivaisos planus ir viena kitos nedubliuoja.
Kodėl valstybinės įmonės nepareiškė noro dalyvauti konkurse, „ŪP“ pasiteiravo Žuvininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos. Šios valstybinės institucijos direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis, išgirdęs klausimą, kiek sutriko. Paskui nedrąsiai pareiškė, kad teisine prasme tarnybos nuostatuose nėra numatyta tokios galimybės.
„Be to, lėšos yra surinktos iš akvakultūros įmonių, kurios žvejoja, todėl Aplinkos ministerija įžuvinimo medžiagą perka iš tų įmonių“, – nevykusiai bandė išsisukti nuo atsakymo Žuvininkystės tarnybos pareigūnas, žinodamas, kad tų akvakultūros įmonių mokesčiai – tik dalis surinktos sumos.
Paskui, kiek pagalvojęs A. Adomaitis pareiškė, kad šis klausimas pernelyg jautrus, liečiantis funkcijų pasiskirstymą žuvininkystės sektoriuje tarp Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų.
A. Adomaičio aiškinimu, žuvų išteklių gausinimu rūpinasi ir Žemės ūkio, ir Aplinkos ministerijos. Abi jos turi sudarytas, ministrų patvirtintas žuvų išteklių gausinimo valstybiniuose vandens telkiniuose programas.
Paklaustas, ar Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos įmonės pajėgios išinkubuoti ir paauginti tiek lervučių ir žuvų jauniklių, kiek reikalaujama viešųjų pirkimų sąlygose, A. Adomaitis nė kiek nedvejodamas patvirtino, kad ne tik galėtų, bet ir kasmet suleidžia milijonus lervučių ir šimtus tūkstančių paaugintų žuvyčių. Todėl niekam nekiltų jokių įtarimų, jei valstybinius vidaus vandens telkinius įžuvintų valstybinės įmonės. Tokiu atveju nereikėtų dairytis į kaimynines šalis ir baimintis, kad su žuveliokais nebūtų atvežta kokių nors žuvų ligų užkrato.
