Taigi Lietuvos žemdirbiai jau nesibaimindami nuo kitų metų galės pluoštines kanapes auginti ir už jų, kaip ir kitų žemės ūkio kultūrų, pasėlius gauti ES tiesiogines išmokas. Tačiau daugeliui ūkininkų, mažai žinančių apie šiuos pluoštinius augalus, pirmiausiai kyla įvairių klausimų: kokias auginimo technologijas taikyti, kokia tam reikalinga technika, kur reikės dėti užaugintą derlių, kokios būtų supirkimo kainos ir pan.?
Tad kokios yra realios pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo galimybės mūsų šalyje, komentuoja Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (BPKAPA) direktorius Edgar Babanov:
– Pluoštines kanapes galima auginti skirtingiems tikslams: sėklai arba pluoštui, kuris naudojamas tekstilei bei biomasei (kurui, statybai). Jeigu kanapės auginamos sėkloms, jos kuliamos įprastu kombainu rugsėjo mėnesį. Kombainą reikia tik sureguliuoti būtent kanapių sėkloms kulti. Kombaino pjaunamoji iškeliama į maždaug 1,5 m aukštį ir pjaunamos tik augalų viršūnės, kur yra subrendusios sėklos. Stiebus galima nupjauti rudenį arba palikti iki pavasario. Per žiemą jie puikiai išstovi. O pavasarį, esant šiltiems orams, stiebai guldomi ant žemės volu, prikabintu prie traktoriaus. Po to sugrėbiami į pradalges ir suvyniojami į ritinius arba presuojami į kvadratinius ryšulius. Tam tinka įprasta žemdirbių naudojama technika. Tai – viena paprasčiausių pluoštinių kanapių auginimo ir nuėmimo technologijų, kurią taiko tiek Ukraina, tiek Šiaurės Europos šalys. Jeigu kanapės auginamos ilgajam pluoštui, skirtam tekstilės pramonei, augalai pjaunami rugpjūtį. Tam jau reikia specialios technikos, kuri pjauna stiebus ir kloja juos ant žemės. Technologija panaši kaip ir apdorojant pluoštinius linus. Po poros savaičių stiebai išsiguli ir vyniojami į ritinius kaip linai.
Jeigu kanapės auginamos biomasei, augalai pjaunami specialia trigubo pjovimo pjaunamąja, kuri stiebus padalija į tris dalis trijuose skirtinguose aukščiuose. Stiebai lauke išsiguli, po to grėbiami ir taip pat vyniojami į ritinius. Pastarieji toliau gali būti naudojami arba statybinėms medžiagoms gaminti, arba kurui. Galima atskirti trumpąjį pluoštą.
Lietuvos augintojai, kurie, nepaisydami draudimo, pluoštines kanapes jau ne vienus metus augino, dažniausiai taiko minėtą paprasčiausią technologiją, kai kuliamos sėklos, o po to stiebai vyniojami į ritinius. Šiemet keli ūkiai po 10-15 ha kanapių bandys auginti ir nuimti biomasei.
Iš sėklų kai kurie augintojai patys spaudžia kanapių aliejų arba parduoda jas tą darantiesiems. Stiebų ritiniai parduodami žmonėms, kurie užsiima statybomis. Trumpas pluoštas domina medinių namų statytojus, kurie jį naudoja kaip izoliacinę medžiagą. Tad ūkyje galima įsirengti pirminį kanapių perdirbimą: pastatyti aliejaus spaudimo ar sėklų lukštenimo, pluošto fasavimo įrangą. Kai kurie ūkiai jau turi atsivežę pirminio kanapių perdirbimo įrangos. Tiesa, nenaujos. Mūsų vienas tikslų – kad tokios įrangos ateityje įsigytų ir daugiau kanapių augintojų. Tuomet jie galėtų toliau perdirbti parduoti jau atskirtus spalius (statyboms) ir trumpą pluoštą. Susidomėjimas kanapių spaliais statyboje labai didelis.
Kadangi pluoštinės kanapės labai pagerina sėjomainas, ypač tinka ekologinei žemdirbystei, nuo kitų metų, manau, bus nemažai ūkių, kurie tam tikslui jas ir augins. Šie ūkiai tolesniu perdirbimui neužsiims. Todėl nukultas sėklas ir suvyniotus stiebų ritinius jie parduos.
Kanapių sėklų kainos rinkoje žinomos, jos gali būti nuo 1 EUR/kg iki 2 EUR/kg (3,45-6,9 Lt/kg). Ūkininkas, augindamas sėjomainai, pavyzdžiui, 10 ha kanapių ir iš hektaro prikuldamas mažiausiai 0,5 t sėklų, už jas, parduodamas minimalia kaina, gautų 500 EUR/ha (1725 Lt/ha) arba 5 tūkst. EUR (17,25 tūkst. Lt) už visą 10 ha plotą. Derlingoje žemėje, gerai patręšus, tinkamai auginant galima gauti ir 0,8-1 t/ha sėklų. Supirkimo kaina taip pat gali būti didesnė, siekti iki 2 EUR/kg, nelygu parduodamas kiekis, sėklų kokybė ir metų laikas (pavasarį kaina aukščiausia). Sėklų poreikis rinkoje nuolat didėja. Šiuo metu kaina pakilusi iki 2 EUR/kg ir pigesnių sėklų aplinkinėse Baltijos šalių rinkose nėra. Mūsų poreikis jau dabar – 2 t sėklų per mėnesį, iš kurių gaminamas aliejus, kiti maisto produktai. Asociacija sulaukia verslininkų, susidomėjusių kanapių sėklomis, skambučių. Bus tokių žmonių, kurie užsiims ne auginimu, o vien perdirbimu.
Suvyniotų kanapių stiebų, kurie lieka lauke iškūlus sėklas, paklausa taip pat yra. Supirkėjai iš Latvijos mielai pirktų ritinius, mokėdami po 100 EUR/t. Iš hektaro gaunama apie 6 t stiebų. Aišku, ir sėklų, ir stiebų derliui įtakos turi ir auginamos veislės. Būna universalių (ir sėkloms, ir pluoštui), o būna skirtų labiau sėkloms, kitos – pluoštui. BPKAPA imasi iniciatyvos suburti visus norinčiuosius auginti kanapes, kad būtų galima koordinuotai ir lengviau parduoti užaugintą produkciją. Stebėsime rinką, produkcijos pasiūlą ir poreikį, tarpininkausime tarp augintojų ir supirkėjų. Kai kurie jų, pavyzdžiui, ieško nuolatinių produkcijos tiekėjų ir sudariusiems sutartis net siūlo avansu sumokėti būsimos kainos dalį. BPKAPA, be to, dabar kuria verslo planus nedideliems ūkiams, norintiems auginti kanapes ir jas perdirbti iki galutinių produktų – aliejaus ir trumpo pluošto. Pavyzdžiui, ūkininkas, pasėjęs 5 ha pluoštinių kanapių, jas augindamas pagal rekomenduojamą mokslu pagrįstą technologiją, tinkamai nuėmęs, išvalęs sėklą ir išspaudęs aliejų, taip pat stiebus apdirbęs iki produkcijos, tinkamos statybai, jau pirmaisiais metais gali gauti iki 150 tūkst. Lt pajamų, jeigu viskam buvo investuota 100 tūkst. Lt. Taigi ūkiai, investavę palyginti nedideles sumas, augindami gana nedidelius kanapių plotus, gali visai neblogai pragyventi.
