Gal todėl per kaimo turizmo sezono atidarymo iškilmes Lazdijų rajono Seirijų seniūnijos Metelių kaimo sodyboje „Vitrūna“ veikė „midaus, vyno ir alaus dirbtuvėlės“, o šventės rengėjai ir dalyviai ragino šalies valdžią, kurios atstovų nedaug prie Dusios ežero susirinko, išjudinti Seime įstrigusias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ir įteisinti lietuvišką kulinarinį paveldą – naminę ruginę degtinę.
Pernai Lietuvos biudžetas iš atvykstamojo kaimo turizmo uždirbo apie 1,3 mlrd. Lt. Anot Nacionalinės naminės degtinės gamintojų asociacijos, jeigu ne griežta lietuviškos naminės degtinės prohibicija (draudimas), mūsų sodžius aplankytų dar daugiau užsieniečių, kurie dabar renkasi Latviją, pernai civilizavusią „krūminės“ gamybą.
Sutartiniai gandrai prieš „raudonus gaidžius“
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentą Liną Žabaliūną, geriausiai besitvarkančių sodybų šeimininkus, „Vitrūnos“ savininkus Vitą ir Arūną Sujetas sveikino Lazdijų r. meras Artūras Margelis bei jo kolega, Molėtų r. savivaldybės vadovas Stasys Žvinys, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.
Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė pranešė, kad 2012 m. turizmas iš viso uždirbo Lietuvai 5,2 mlrd. Lt, kaimo turizmas – 1, 3 mlrd. Lt. Lazdijų r. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadas Rimantas Bokmota palinkėjo, kad kaimo turizmo sodybas nuo „raudonojo gaidžio“ saugotų LKTA sutartiniai kokybės ženklai – gandriukai, sodybų šeimininkams nereikėtų ugniagesių tiesioginių paslaugų, o gaisrininkams netektų skubėti į svečius pas LKTA narius su įjungtais gaisrinių mašinų švyturėliais.
Bergždi „sausieji įstatymai“
Pramoginių kalbų, valdiškų gražbylysčių šiek tiek užliūliuotus kaimo turizmo sezono pradžios iškilmių dalyvius surimtėti ir susimąstyti privertė „Ūkininko patarėjo“ vyriausiojo redaktoriaus Vytenio Neverdausko priminimas, kad kova dar nebaigta, naminė degtinė iki šiol nelaikoma visiškai teisėtu lietuvišku kulinariniu paveldu, o iš tokios neapibrėžtos padėties laimi ne valstybė, ne visuomenė ar kaimo turizmo sodybų šeimininkai ir svečiai, bet stambieji brangių alkoholinių gėrimų pramonininkai, taip pat spirituotų kosmetikos priemonių, odekolonų, langų valymo skysčių, techninio spirito ir kitų panašių medžiagų, iš kurių apsukrūs namudininkai varo neišrankių alkoholikų sveikatai itin pavojingus svaigalų surogatus, pardavėjai.
Remdamasis įvairių šalių pavyzdžiais, V. Neverdauskas tvirtino, kad net ir drastiškiausi „sausieji įstatymai“ dar niekur jokiais laikais niekam nepadėjo sumažinti alkoholizmo mastų, išsaugoti girtaujančių sutuoktinių griaunamas šeimas ir apsaugoti darbingo amžiaus žmones nuo alkoholinių psichozių.
Grikiai skanesni už dilgėles
Po oficialiosios dalies svečiai apgulė stalus su kaimo turizmo sodybų šeimininkų siūlomomis etnografinėmis tautinio kulinarinio paveldo gėrybėmis. Ypač daug dėmesio sulaukė Varėnos r. Pamerkių kaimo sodybos „Grikucis“ šeimininkės Laimos Mačionienės iškepti grikiniai gardėsiai.
Nors L. Mačionienė iš pradžių padalino ypatingų, nedeginančių dilgėlių lapų ir paragino čia pat pakramsnoti šį ne tik maistą, bet ir vaistą, vis dėlto susirinkusieji mieliau kirto grikinius delikatesus, panašius į prabangių restoranų patiekiamus kakavinius pyragaičius, tačiau daug skanesnius.
Taikos gėrimas
Kėdainių r. „Šušvės“ sodyboje 100 avilių laikantis bitininkas Erikas Augustinavičius svečiams gali pasiūlyti penkių skirtingų rūšių medaus. Iš jo E. Augustinavičius gamina ir saldų svaigųjį gėrimą – midų. „Jeigu senovės gentys nenorėdavo paliaubų, tai per taikos derybas gerdavo alų, kuris sužadina agresiją, o jei siekdavo baigti karą, tada susidauždavo midaus taurėmis – šis gėrimas migdydavo, atpalaiduodavo kojų raumenis. Ne veltui žolininkė Eugenija Šimkūnaitė sakė, kad neišgėrę midaus tiek daug dainų ir patarlių lietuviai nebūtų sukūrę“, – „Ūkininko patarėją“ tikino E. Augustinavičius.
Netrūksta suomių, daugėja rusų
LKTA prezidentas L. Žabaliūnas turėjo labai pasistengti, kad atsakytų visiems prie jo priėjusiems ar į šalį pasivedusiems spaudos, televizijos, radijo žurnalistams. „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo jaunojo LKTA vadovo, kaip lietuviškam kaimiškų atostogų verslui sekasi varžytis Europos Sąjungos ir Baltijos šalių rinkoje. „Pernai apie 10 proc. į Lietuvą atvykusių užsieniečių lankėsi kaimo turizmo sodybose. Latvijoje – šiek tiek daugiau, mat latvių sodybos pasiekiamesnės.
Estai sulaukia daug svečių iš Suomijos. Bet suomių poilsiautojų ir mūsų sodybose netrūksta. Suomijos piliečiai išsiilgę įvairesnių kaimiškų pramogų, nes jų kaimo turizmas paprastesnis, tenka miegoti ir dviaukštėse lovose (Lietuvoje tokių dalykų nė su žiburiu nepamatysi), o ir poilsis suomių kaimuose – labai brangus malonumas. Mūsų sodybose daugėja rusų turistų. Jie paprastai ilsisi ilgiau nei savaitę ir padeda praplėsti vis dar susitraukusią kaimo turizmo paslaugų rinką“, – aiškino L. Žabaliūnas, neseniai išrinktas į Europos kaimo turizmo federacijos (EuroGites) valdybą.
