Dabartinę dvasinę, demografinę kaimo būklę Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas apibūdino taip: močiutė sėdi troboje prie kompiuterio ir interneto telefoniniu ryšiu „skype” bendrauja su vaikaičiu, gyvenančiu Londone, o šalia stovi moteriškės sūnus ūkininkas, ką tik grįžęs iš tvarto, ir iš anglų kalbos verčia tai, ką čiauška jo sūnėnas (sesers vaikas), gimęs, augantis ir besimokantis britų salose.
Po ketverių metų pertraukos surengto visuotinio žemdirbių forumo dalyviai išsakė daug įdomių minčių kaip galima būtų sustiprinti Lietuvos žemės ūkį, pasiūlė vertingų agrarinės politikos idėjų, tačiau iš suvažiavimo tribūnos skambėjo ir pigūs antisemitiniai juokeliai, kai kuriems oratoriams kalbant salėje tvyrojo lenkų-lietuvių santykiams dabar būdinga įtampa, o pora kalbėtojų bandė paversti suvažiavimą savo benefisais.
Nors suvažiavimas prasidėjo pusvalandžiu vėliau ir truko beveik dvi valandas ilgiau nei planuota, rengėjams užteko ryžto ir balsų patvirtinti rezoliuciją, numatančią galimus kaimo ateities scenarijus.
Prezidentės ir premjero priesakai
Į kaimo žmonių suvažiavimą atvyko daugiau nei trys tūkstančiai žemdirbių, keturi ministrai, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, 10 Lietuvos parlamentarų ir keturi Europos Parlamento nariai. Pačių aukščiausių kviestų šalies pareigūnų – prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Algirdo Butkevičiaus – žemdirbiai nesulaukė. Tačiau suvažiavimo dalyviai tikėjosi, kad A. Butkevičius, atostogaujantis saulėtose Ispanijos Kanarų salose, grįžęs atveš šiltus orus ir į Lietuvą, tad žemdirbiai galės pradėti dėl užsitęsusios žiemos vėluojančius pavasarinius laukų darbus.
Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė perskaitė beletristinį šalies vadovės linkėjimą žemdirbiams siekti ne tik „derliaus rekordų”, bet ir „rūpintis savo kraštu, bendruomene, kaimo mokykla, biblioteka, išsaugoti papročius”. Premjerą iki kovo 29 d. pavaduojantis finansų ministras Rimantas Šadžius perdavė konkrečius A. Butkevičiaus priesakus kaimo žmonėms: palikite archajišką kaimą tautosakai, jūsų pareiga - aprūpinti šalį maistu ir dar nemažai jo eksportuoti, rinktis gyvulininkystę, nes tai didžiausią ir greičiausiai pasiekiamą pridėtinę vertę garantuojanti žemės ūkio šaka.
Miestelėnai jau pajuto pavasarį
Finansų ministras R. Šadžius pridėjo ir keletą savo pastabų: Lietuva daugiau eksportuoja žaliavų - grūdų ir mykiančių, žvengiančių, kudakuojančių gyvūnų, o ne maisto produktų, nors turėtų būti atvirkščiai. Anot ministro, Lietuvos žemės ūkis ir kaimas 2013 m. gaus 3 mlrd. Lt (tiesa, 77 proc. - ES lėšos). „Jūs, žemdirbiai, laukiate tikrojo pavasario, o mes, miestelėnai, jį jau pajutome - pernykščių, pažaliavusių ir sudygusių bulvių atsargos mūsų namų rūsiuose baigiasi”, - pusiau juokais pasiguodė vyriausiasis šalies finansininkas.
Kaunas - ne Šalčininkai
Suvažiavimo svečias, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas, europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis nemaloniai pajuto, kad „Litwa Kowieńska” - tai ne Eišiškės ir Šalčininkai, kur W. Tomaszewskis nešiojamas ant rankų. Kai LLRA vadas buvo pristatomas ir kviečiamas pasisakyti, halės E tribūna, kurioje su tautine atributika anksčiau būriuodavosi karščiausi Kauno „Žalgirio” gerbėjai, garsiai švilpė ir trepsėjo kojomis. W. Tomaszewskis neliko skolingas - padėkojo „buvusio žemės ūkio ministro konservatoriaus Kazio Starkevičiaus gerbėjams” už „šiltą pasveikinimą”. Europos Parlamento narys tvirtino, kad jis ir latvė meno istorikė Sandra Kalnietė labiausiai iš visų Baltijos šalių europarlamentarų kovoja, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemdirbiai gautų 265 EUR/ha tiesiogines išmokas.
Pagrindinis abiejų tautų turtas
W. Tomaszewskis pranešė, kad asmeniškai pažįsta įtakingą Lenkijoje išrinktą EP Regioninės plėtros komiteto pirmininkę Danutą Marią Hübner ir svarbių Europarlamento komitetų vicepirmininkus Lenkijos piliečius: Žemės ūkio ir kaimo plėtros - Czesławą Adamą Siekierskį bei Januszą Wojciechowskį, Tarptautinės prekybos - Pawełą Zalewskį, Biudžeto kontrolės - Bogusławą Liberadzkį ir Bogusławą Soniką, o LLRA ragina kitas Lietuvos valdančiosios koalicijos partijas nustatyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokestį lietuviškai žaliai mėsai ir turizmui (taip pat ir atostogų kaime verslui). „Žmonės ir žemė yra mūsų pagrindinis turtas”, - žodžiais, kuriems niekas halėje negalėjo prieštarauti, baigė kalbėti europarlamentaras W. Tomaszewskis. Vilnijos lenkų lyderis iš scenos buvo palydėtas draugiškiau negu sutiktas.
Valdžia siūlo kontraktą žemdirbiams
Europarlamentarė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prisiminė savo močiutės posakį: „Dirbti reikia laiku, o ne tada, kai yra laiko”. Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, ES ūkininkai patys sugeba neskriausdami laukinės gyvūnijos ir neteršdami gamtos dirbti žemę, todėl visiškai nebūtina Europos Komisijos sugalvotomis „žalinimo” prievolėmis juos mokyti aplinkosauginio sąmoningumo.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „darbietis” Saulius Bucevičius baisėjosi, kad Lietuva iš užsienio įsiveža net 50 proc. kiaulienos, ir siūlė žemdirbiams kontraktą: valstybė jums skirs didesnę paramą, jeigu įsipareigojate keisti susiklosčiusią padėtį, gaminti gerokai daugiau žemės ūkio ir maisto produktų.
Kaimo sąjungininkai ministrai
Ūkio ministrė socialdemokratė Birutė Vėsaitė informavo, kad 2012 m. už eksportuotus žemės ūkio produktus šalis užsidirbo 14 mlrd. Lt, viena agrarinė darbo vieta suteikė pragyvenimo šaltinį trims-keturiems perdirbimo pramonės darbininkams. Ministrė atskleidė, kad stengiasi įveikti „interesų grupes”, dėl kurių kaltės Lietuvoje net 3-6 metus tenka sugaišti norint pasistatyti gyvulių fermą ar žemės ūkio įmonę.
Po susisiekimo ministro socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus kalbos grūdų augintojams nuo širdies turėjo nusiristi akmuo. Ypač tiems, kurie pernykščiais rekordiniais metais gausų grūdų derlių turėjo supilti lietaus merkiamuose laukuose, nes valstybinė Lietuvos geležinkelių bendrovė savo vagonus išnuomojo verslininkams, vežantiems grūdus iš Rusijos, Kazachstano. Ministras R. Sinkevičius pažadėjo, kad šiemet grūdininkai ir geležinkelininkai „ras bendrą kalbą”.
Ankstesni derliai - tik žavinga akimirka
ŽŪR pirmininkas A. Stančikas visuotinį džiūgavimą dėl įspūdingo 2012 m. kviečių, rugių, daržovių derliaus palygino su vokiečių rašytojo Johanno Wolfgango von Goethės tragedijos veikėjo daktaro Heinricho Fausto priešmirtiniais žodžiais: „Sustok, akimirka žavinga...” „Mūsų pramoniniai šiltnamiai nyksta, lietuviškus agurkus, pomidorus, svogūnus išstumia atvežtiniai, apie kurių kokybę ne man reikėtų kalbėti, o medikams dietologams ir gastroenterologams, gydantiems nesveiko maisto sukeltas skrandžio, žarnyno ligas.
Kasmet parandame 4-5 proc. melžiamų karvių. Lietuvos galvijų genetinis fondas - 25 tūkst. grynaveislių karvių. „Įspūdingas” skaičius. Lietuviškos galvijininkystės laukia linų pramonės likimas. Mus ramina - baisus dalykas, žaliavų atsivešite iš užsienio! Linų pluošto gabenomės iš Baltarusijos, Prancūzijos, Kinijos, kol bankrutavo paskutinis Lietuvos linų fabrikas - Plungės „Linų audiniai”, - nesibaigiančius Lietuvos žemės ūkio vargus vardijo A. Stančikas.
Diskriminacinė statistika
Į devintąją dešimtį įkopęs Rokiškio r. ūkininkas Vytautas Šlikas piktinosi, kad 800 g „Agotos” duonos „Maximos” prekybos centruose kainuoja 4,27 Lt, o 1 kg grūdų ūkininkai priversti parduoti po 80 ct. „Iš šešių laikomų karvių ūkininkas keturias privalo atiduoti mokesčiams, o jo šeima turi pragyventi iš dviejų augintinių”, - karščiavosi V. Šlikas. Žemdirbiams skaudžią statistiką dar liūdnesniais duomenimis papildė ŽŪR vicepirmininkas Bronius Markauskas: ūkininkai dirba tik 40 proc. nuosavos žemės, kitą nuomoja, per metus jų išlaidos siekia 21 proc., pajamos – 17 proc.
Buvęs viceministras kontratakuoja
Kėdainių r. žemdirbių asociacijos narys, buvęs žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, matyt, jau atkuto po kelerius metus trukusių teismo procesų ir kaltinimų piktnaudžiavus valstybės tarnautojo pareigomis. A. Macijauskas valdingai priekaištavo centristinei kairiajai valdančiajai koalicijai ir premjerui A. Butkevičiui, kad jie tik aklai klauso, ką sako EK pirmininkas Jose Manuelis Durao Barroso bei ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dacianas Ciolosas. Kėdainių krašto ūkininkas A. Macijauskas, prieš dvejus metus pralaimėjęs rinkimus į Žemės ūkio rūmų pirmininko postą, davė pylos ir ŽŪR vadovybei, kuri, anot A. Macijausko, pamėgo „smulkias” akcijas (?).
Ar paukštininkystė yra gyvulininkystė?
Tačiau Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams priklausantis ūkininkas A. Macijauskas karštai dėkojo prezidentei D. Grybauskaitei, „išplėšusiai iš ES biudžeto Lietuvos žemės ūkiui 350 mln. Lt”, ir europarlamentarams, nepritarusiems ES Tarybos patvirtintai, Bendrijos žemės ūkiui pražūtingai ES 2014-2020 metų finansinei programai.
A. Macijauskas dabartiniam žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai primygtinai patarė toliau tęsti tai, ką sugalvojo K. Starkevičiaus vadovaujama Žemės ūkio ministerija - padaryti europinius struktūrinius fondus dar paprasčiau pasiekiamus mūsų ūkininkams, kad lengvatomis galėtų pasinaudoti ir prašantieji iki 100 tūkst. Lt paramos (dabar ši riba - iki 150 tūkst. Lt). „16-oji Vyriausybė nuolat kalba apie gyvulininkystės plėtrą. Žemės ūkio universitete mane mokė, kad tai ne tik jautienos gamyba, bet ir paukštininkystė. Kuo nusikalto jaunas vaikinas Arūnas Ševelis (beje, vienas iš konkurso „Pažangiausias 2012 m. gyvulininkystės ūkis” laureatų!), Jonavos r. ekologiniame ūkyje laikantis apie 1600 vištų dedeklių, kad jį vis aplenkia europinės lėšos, nes paukštininkystei jos nenumatytos?” - nenustygo A. Macijauskas.
„Dingo” 700 tūkst. hektarų
Kupiškio r. ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius įsiveržė į sceną suvažiavimo prezidiumui dar nespėjus paskelbti jo pavardės. Aštriu liežuviu garsėjantis kupiškėnas, grebluodamas (mėgdžiodamasis „išrinktosios tautos” tartį) pirmiausia suskėlė nešvankų anekdotą apie rabiną ir žydą Iciką, kurio vyriškumas į senatvę išblėso. Paskui Z. Aleksandravičius apstulbino halę samprotavimais, kad nuo 1989 m. „dingo” 700 tūkst. ha Lietuvos žemių - tiek šalies teritorijos nepriklauso nei valstybei, nei mūsų ūkininkams. Suvažiavimo dalyviai pašiurpo, iš Kupiškio darbdavių klubo vadovo Z. Aleksandravičiaus išgirdę, kad 15 savininkų Lietuvoje valdo 300 tūkst. ha dirbamos žemės (vidutiniškai kiekvienas po 19 tūkst. ha), nors Lietuvos įstatymai vienam asmeniui teleidžia turėti 500 ha (300 ha pirktų iš valstybės, 200 ha - iš privačių savininkų), o daugiausia didžiažemių šeimų, pasak Z. Aleksandravičiaus, priklauso Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai.
Žemės prašo ne sau
Lipdamas nuo scenos Z. Aleksandravičius pats pristatė kitą kalbėtoją, kurį palygino su atsidavusiu vargšų ir likimo nuskriaustųjų globėju, prabangos ir žemiškų turtų nemėgstančiu naujuoju Romos popiežiumi Pranciškumi. „Kaišiadorietis Pranciškus Šliužas prašo žemės ne sau, o Lietuvai”, - bendraminčio būsimąjį pasisakymą „anonsavo” Z. Aleksandravičius. Buvęs radijo ir televizijos žurnalistas P. Šliužas dar labiau išgąsdino suvažiavimo delegatus: „Pasaulio galingieji ir Lietuvos paklusnieji atims žemę, nusispjovę į jūsų nenorą ją parduoti. Prisimenate, kaip jūsų tėvai pokariu prievarta buvo suvaryti į kolūkius?” P. Šliužas kvietė žemdirbius išmesti visus partinius bilietus, stoti į referendumo grupes, surinkti 300 tūkst. parašų ir priversti valdžią rengti privalomąją visuotinę apklausą dėl žemės pardavimo užsieniečiams.
Rūpi tik dainiams ir kaimiečiams
Pirmuosius nekantravimo požymius dėl užsitęsusio suvažiavimo iš visos Lietuvos į Kauno sporto halę susirinkę žemdirbiai parodė ir „protestuoti kojomis” pradėjo Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos, apskaitos ir finansų instituto direktorei, profesorei Vladai (Vladzei) Vitunskienei akademiškai aiškinant, kad kaime gyventi gera, bet nelengva, o 75 proc. skurdžiausių pasaulio žmonių - žemdirbiai.
Halei lėtai tuštėjant Pakruojo r. ūkininkė Bronė Dumbrienė tvirtino, kad žemė yra nekilnojamasis turtas visame pasaulyje, tik ne Lietuvoje. Jurbarko r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas apgailestavo, kad lietuviškos žemės likimas rūpi tik dainiams, poetams ir žemdirbiams. „Neteisėtai įsigytą žemę - nacionalizuoti!” - reikalavo R. Jovarauskas. Telšių r. ūkininkas, 36 metų Rimantas Šerlinskas prisispyręs aiškino, kad iki 1000 eurų pakėlus atlyginimus samdiniams žemdirbiai neatsigintų nuo talkininkų, darbo rankų kaime netrūktų. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis retoriškai klausė: „Europinę paramą gavo 18 tūkst. Lietuvos ūkių. O kas padės tiems ūkininkams (jų - 100 tūkstančių!), kuriems teko tik riestainio skylė?..” Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis pakartojo seną triuką, kurį jau atmintinai žino visa Lietuva - parodė suvažiavimo dalyviams geriamo vandens butelį, pieno pakelį ir padeklamavo: „Perkame karvėms brangų vandenuką ir melžiame pigų pienuką.”
Ekologija, gyvulininkystė ir alternatyvos
Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas, kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle” direktorius Nikolajus Dubnikovas pasiūlė ekologinį ūkininkavimą ir gyvulininkystę pripažinti prioritetinėmis žemės ūkio šakomis, jų plėtrą įtraukti į ŽŪM strateginius planus, numatyti šiai veiklai lėšų. „ŽŪM turi pasirūpinti, kad 15 proc. susietų su gamyba tiesioginių išmokų būtų skiriama ekologiniam ūkininkavimui ir gyvulininkystei”, - sakė „Baltic Cattle” vadovas.
N. Dubnikovas taip pat priminė, kad suvažiavimas neužmirštų paraginti Seimą sudaryti teisines sąlygas kaimo turizmo sodybose gaminti kulinarinio paveldo gėrimus.
Šaukštas skalūnų
ŽŪR pirmininkas A. Stančikas, vicepirmininkai B. Markauskas ir Sigitas Dimaitis, ant kurių pečių gulė visi suvažiavimo organizaciniai rūpesčiai, puikiai susidorojo su šia užduotimi. Tik Tauragės r. Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairauskas, bandęs įtraukti ūkininkus į protestus dėl skalūninių dujų paieškų Vakarų Lietuvoje, atrodo, bus supainiojęs auditorijas: kaimo žmonių suvažiavimas vis dėlto ne Žaliosios politikos instituto surengtas mitingas. O kai kurie politikai laikėsi amžino įpročio - išnyko iš žemdirbių sueigos suvažiavimui dar nesibaigus.
