Pats laikas juos nušnioti ir pristatyti į katilines. Ūkininkai, augantys energetinius augalus, vis bėdoja, kad šiems pasiekus pjovimo amžių nebus jų kuo nuimti. Bet Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ dėl to nemato problemos – po metų kitų galima bus įsigyti gluosnių pjovimo ir smulkinimo kombainų.
„Dabar energetiniams gluosniams sodinti, prižiūrėti ir nuimti turime visą techniką. Mano nuomone, šios technikos atsiradimas pakelia gluosnių plantacijų auginimą į reikšmingą lygį. Iki šio laiko, galima sakyti, ši veikla buvo pavienių iniciatyva. Dabar reikės gaminti biokurą didesniais kiekiais“, - 74 ha gluosnių lauke prie kombaino kalbėjo „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas.
Agregatas pjauna dvi gluosnių eiles iš karto. Jo veikimo principas panašus kaip diskinių šienapjovių – diskai sukasi ir pjauna. Gluosnių stiebai į smulkintuvą tiekiami mechanine padavimo linija krumpliaračiais. Būgninis smulkintuvas susideda iš besisukančio būgno su išilgai įmontuotais peiliais. Būgnas sukasi dideliu greičiu. Susmulkinta į skiedras mediena pučiama į priekabą.
UAB „Renergija“ direktoriaus Donato Gusto teigimu, agregatas nepalieka nesusmulkintos masės. Tačiau bendrovės vadovas pripažino, kad kai traktorius pradeda greičiau važiuoti, užsikemša diskai. Ir taip ne kartą buvo atsitikę demonstruojant agregato darbą gluosnių plantacijoje. Kai įstrigo keli gluosnių stiebai, jų ištraukti vienas traktorininkas nepajėgė, prireikė kelių vyrų.
„Kai taip dažnai užsikemša, tai ne darbas“, - tarpusavyje kalbėjo vyrai. „Renergijos“ vadovas, lyg būtų nugirdęs tą pokalbį, pripažino, kad agregatas dar netobulas. „Jame neapsaugotos brangios detalės, dar trūksta dugno apsaugos. Šį agregatą gamino maža gamykla „Šmidt“, paskui ji patentą perleido „Jenz“ firmai. Gamintojai sako, kad dar nepabaigta jų gamybos technologija ir paprašė mūsų nurodyti šio kombaino ydas, t.y. testuoti“, - teisino kombaino sutrikimus gluosnių plantacijų šeimininkas D. Gustas.
Manoma, kad agregatas bus visiškai paruoštas kitų metų žiemai. Tai teigė ir firmos „Jenz“ technikas, kuris taip pat stebėjo agregato darbą Palomenės gluosnių plantacijose.
Renginio dalyviai teiravosi, koks gluosnių derlingumas, kokia būtina jų priežiūra. D. Gusto manymu, šiame lauke iš vieno hektaro bus 55 kietmetriai. „Bet jeigu būtų gerai pasodinta, nebūtų likę tuščių tarpų ir laukas būtų patręštas komunaliniu dumblu, iš pirmos rotacijos gautume 60 km/ha, o antros ir trečios rotacijų – 70-80 ktm/ha“, - įsitikinęs D. Gustas.
Šiemet „Renergija“ dar nepardavė nė vieno kietmetrio susmulkintų kurui gluosnių skiedrų. Bet prieš porą metų pardavinėjo po 75 Lt/ktm. Įdomu tai, kad susmulkinta gluosnių masė – vadinamosios skiedros – parduodamos kietmetriais. Tačiau, pasak UAB „Renergija“ komercijos vadovo Karolio Sidabro, netolimoje ateityje ši biomasė bus prilyginta akmens anglių ekvivalentui ir pardavinėjama tonomis.
„Renergijos“ direktorius D. Gustas įtikinėjo ūkininkus, kad gluosnius auginti apsimoka: „Stipriausi dalykai – nereikia keisti žemės ūkio paskirties žemės į miško žemę, nes rotacija – iki penkerių metų. Žemė nepraranda savo savybių. Aš gaunu tiesiogines išmokas už mažiau palankias ūkininkauti vietoves (Palomenėje). Šiais metais mes nieko nedarėme, gavome 407 Lt/ha tiesioginių išmokų ir dar po 134 Lt/ha išmokas už ūkininkavimą mažiau palankiose žemėse. Jeigu sugebi pasinaudoti Europos Sąjungos parama, gali gauti daug pajamų iš šio verslo. Beje, trąšos nieko nekainuoja – dumblą mums duoda veltui. Ir ne tik duoda, bet dar patys veltui ir atveža. O vilniečiai ne tik atveža, bet dar ir moka už tai, kad tą dumblą priimame. Tačiau jų dumblas prastas, todėl imti atsisakėme“, - pasakojo D. Gustas.
Gluosnių nuėmimo kombainas buvo suagreguotas su „Fendt“ 355 AG traktoriumi, nors pakaktų ir 330 Ag. „Tokį traktorių samdyti neekonomiška. Ir mums toks traktorius per brangus. Pirksime kitą“, - sakė bendrovės „Renergija“ vadovas.
