Seime nebe pirmą kartą pateiktos svarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siūloma legalizuoti naminės varymą kaimo turizmo sodybose. Šių pataisų iniciatoriai teigia, kad leidus kasmet pasigaminti ne daugiau kaip 1 000 litrų naminės nenutiks nieko blogo, o kaimo turizmo sodybos taps patrauklesnės turistams iš užsienio.
Skirtingi požiūriai
Ūkininkai ir kaimo turizmo sodybų savininkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad naminė degtinė būtų legalizuota. Šiuo metu norima, kad naminę degtinę būtų leista virti kaimo turizmo sodybose.
Tokį Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektą dar vasario pabaigoje įregistravo Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis ir Andrius Palionis. Pasak jų, pataisas parengti paskatino tradicijų puoselėjimo patirtis ES. Joms įsigaliojus, namų gamybos alkoholinius gėrimus būtų leidžiama gaminti ūkininkams, kurių ūkiai teikia kaimo turizmo paslaugas ir turi tradicinių amatų sertifikatą. Jiems būtų leidžiama pagaminti ne didesnės kaip 65 proc. etilo alkoholio koncentracijos alkoholinius gėrimus ir ne daugiau kaip 1 000 litrų per kalendorinius metus.
Paklaustas, kodėl dalis politikų iki šiol priešinosi naminės legalizavimui, R.Žemaitaitis įvardijo požiūrio skirtumus.
„Kodėl žmonės perka turguose kiaušinius, pieną, varškę ar mėsą, nors ši produkcija irgi pagaminta kaime? Gal tada drauskime tokią prekybą, nes prekiautojai gal irgi neturi leidimų, pažeidžia higienos normas ar slepia pajamas?“ – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Politikas pridūrė, kad Biržuose ir Pasvalyje organizuojamos ekskursijos „Alaus takas“, bet neteko girdėti, kad bent vienas turistas būtų nusigėręs. R.Žemaitaitis pabrėžė, kad praėjusią Seimo kadenciją pavyko legalizuoti naminio vyno gamyba kaimo turizmo reikmėms ir jokių neigiamų pasekmių neužfiksuota, vien teigiamos.
Politikus vadina bailiais
Nuo 2004 m. pabaigos Lietuvoje veikiančios Nacionalinės naminės degtinės gamintojų asociacijos prezidentas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) lyderis Jonas Talmantas teigia, kad politikai iki šiol vengė legalizuoti naminės dengtinės gamybą, nes bijojo prarasti populiarumą.
„Jie (politikai) patys geria tą naminę kaip velniai, bet bijo ją legalizuoti, nes baiminasi prarasti reitingus“, – kalbėjo J.Talmantas.
Pasak LŪS vadovo, naminė degtinė būtų ypač naudinga kaimo turizmo verslui, be to, skatintų puoselėti paveldą ir tradicijas. „Kaip žinia, gerai ruginei pagaminti reikia ir kokybiškų grūdų, todėl mes, ūkininkai, pritariame naminės gamybos legalizavimui “, – kalbėjo J.Talmantas.
Atrodo, kad prieš naminę nėra nusiteikę net visuomenės sveikatos specialistai.
„Saikingas alkoholio vartojimas nėra draustinas“, – sakė Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Smolskienė.
Nieko blogo pasiūlytose įstatymo pataisose kol kas neįžvelgė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. Dar neįsigilinau į pasiūlymus, bet sulaukiame atsakingų institucijų nuomonės ir pirmiausia Žemės ūkio ministerijos pozicijos, tada ir spręsime, ką daryti toliau“, – pabrėžė D.Mikutienė.
Plūsta kontrabanda
Parlamentaro R.Žemaitaičio tikinimu, Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba gali užsiimti tik įmonės. Šalyje legaliai pagaminama apie 3 mln. dekalitrų stipriųjų alkoholinių gėrimų. Net 60 įmonių turi licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, o 15 tūkst. – mažmenine prekyba.
„Į šalį nesustabdomai plūsta alkoholio kontrabanda, klesti pogrindiniai „pilstuko“ fabrikėliai, mieste ir kaime masiškai gaminamas „samagonas“ ir valstybė netenka milžiniškų pajamų, nuodijami šalies piliečiai, sveikatos apsaugai, reabilitacijai išleidžiamos didžiulės lėšos“, – sakė R.Žemaitaitis.
Pasak jo, dėl nekokybiško alkoholio vartojimo plinta psichozės ir lėtinis alkoholizmas (100 tūkst. gyventojų kaime tenka 76, o mieste – 67 asmenys, turintys su alkoholizmu susijusių problemų). Legali naminės gamyba šias problemas esą išspręstų bent iš dalies.
Nors naminės degtinės stiprumas paprastai siekia 35–55 proc. tūrio etilo koncentracijos, parlamentarų pasiūlytose pataisose siūloma leisti virti ir stipresnę naminę (iki 65 proc. stiprumo).
Politikai pirštais rodo ir į kitas šalis. Austrijoje ūkį turintiems asmenims leidžiama pasigaminti iki 51 l neapmokestinamos naminės. Belgijoje leidžiama visiems piliečiams nekomerciniais tikslais ir nemokant akcizo mokesčio gaminti naminę be apribojimų, o Čekijoje veikia 520 smulkių naminės degtinės fabrikėlių. Čia iš savo vaisių ir uogų galima pasigaminti 30 l etilo alkoholio per metus.
Premjeras taria kategorišką „ne“
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentui Aurelijui Verygai kelia juoką argumentai, kurie pateikiami siekiant legalizuoti naminę.
„Argumentai, kaip visada, „nepalenkiami“ ir vis tie patys: „uždraustas vaisius saldesnis“, „tai pagyvins kaimo turizmo verslą“ ir pan.“, – ironizavo A.Veryga. Siekius legalizuoti naminės gamybą jis prilygino Vilniaus mero Artūro Zuoko oranžinių dviračių idėjai. „Visi sakė, kad Lietuvoje dar ne metas įgyvendinti tokius projektus ir visi dviračiai bus pavogti, bet tai mero neįtikino“, – prisiminė jis.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pagal alkoholio vartojimą vienam gyventojui Lietuva priskiriama prie daugiausiai išgeriančių ES valstybių.
Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. vienam Lietuvos gyventojui teko 11,9 l suvartoto absoliutaus alkoholio, o vyresniam kaip 15 metų gyventojui – net 14,1 l. Palyginti su 2010 metais, šie rodikliai padidėjo atitinkamai – 1 l ir 1,2 l. 2012 m. dėl apsinuodijimo alkoholiu vien Vilniaus ligoninėse atsidūrė 78 paaugliai (14–17 metų).
NTAKK prezidento neįtikino ir argumentai, kad neminė vis tiek gaminama ir nėra ko slapstytis. „Bet šiandien egzistuoja daugybė nelegalių dalykų: prostitucija, prekyba ginklais. Ar tai reiškia, kad viską reikia legalizuoti?“ – retoriškai klausė A.Veryga.
Jį stebina, kodėl apskritai buvo leidžiama registruoti Nacionalinę naminės degtinės gamintojų asociaciją, nes, jo žodžiais, „greitai sulauksime ir Nacionalinės kišenvagių asociacijos, ir Nacionalinės samdomų žudikų konfederacijos“.
Politikų siūlymui kategoriškai prieštarauja ir premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, jei naminė būtų legalizuota, alkoholiniai gėrimai taptų dar lengviau prieinami visuomenei ir todėl „galimai išaugtų jų vartojimas“.
Komentarai
Sunku būtų kontroliuoti
Emilis Ruželė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas:
- Motyvų, dėl kurių atmetami vieni ar kiti įstatymų projektai, gali būti labai daug. Politikai neturi bendros nuomonės ir šiuo klausimu. Pirmiausia turime suprasti, kad šiandien, nors ir nelegali, naminės gamyba egzistuoja. Ji gana plačiai paplitusi.
Sprendimas suteikti galimybę tam tikriems ūkio subjektams gaminti naminę legaliai, į dienos šviesą ištrauktų dalį šiandien šešėlyje esančios nelegalios veiklos. Be to, siekiama leisti gaminti naminę tik vienai ūkio subjektų grupei – tradiciniams amatininkams. Vien todėl dalis naminės degtinės vis dar būtų pagaminama nelegaliai. Taip pat negalima sakyti, kad naminės degtinės gamybos srautai yra kontroliuojami ir dabar, kai naminė degtinė yra visiškai uždrausta. Legalizavus naminę taip pat kiltų kontrolės problema.
Ne visi įpirktų
Vidas Silvestravičius, sodybos „Medžiotojų sostinė“ savininkas:
- Teigiamai vertinu siūlymus legalizuoti naminę. Didieji gamintojai ir importuotojai bijo prarasti rinkos dalį ir jų lobistai sugeba paveikti parlamentarus. Be to, naminė nebūtų pigus gėrimas kaimo turizmo sodybose dėl mažų gamybos apimčių ir mokesčių.
Tačiau ji sudarytų konkurenciją „Maximoje“ parduodamai brangiai „samanei“, viskiui ir panašiems gėrimams. Tie, kas geria „kaukolinį“ už 6 Lt, niekada neįpirktų naminės kaimo turizmo sodybose. Kalbant apie tradicijas, verta pabrėžti, kad kiekvienas užsienio turistas linkęs paragauti tradicinių stipriųjų gėrimų toje šalyje, kurioje lankosi. Šiuo požiūriu esame atsilikę. Tik legalizavus naminės gamybą mums atsirastų galimybė prisijungti prie civilizuotų valstybių.
