Nauju impulsu plėsti mėsinių galvijų auginimo verslą tapo ir įsteigta kooperatinė bendrovė „Baltic cattle“, kurios nariai yra ŽŪR, LMGAGA ir penki pieno kooperatyvai. Tačiau „Baltic cattle“ direktorius bei LMGAGA vicepirmininkas Nikolajus Dubnikovas teigia, kad nors šiuo metu situacija suteikia gerų galimybių užsidirbti ne tik jau esamiems, bet ir pradedantiesiems mėsinių galvijų augintojams, ateities sėkmę lems pačių žmonių aktyvumas, požiūris į kooperaciją ir noras veikti išvien.
Kooperatinės bendrovės „Baltic cattle“ direktoriaus ir LMGAGA vicepirmininko Nikolajaus Dubnikovo įsitikinimu, šiandien perspektyvi gali būti tik į užsienio rinkas orientuota mėsinė galvijininkystė, nes nesant platesnės pardavimų rinkos vietos supirkėjams sudaromos sąlygos nustatyti žemesnes supirkimo kainas.
„Be abejo, apmaudu, kad praėjusį rudenį, kai susiradome patikimus partnerius Vokietijoje ir į šią šalį pradėjome formuoti reguliariai išvežamas gyvų galvijų siuntas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ilgiau nei mėnesiui sustabdė šios rūšies eksportą dėl to, kad Lietuvoje atvestam ir į Ispaniją išvežtam veršeliui neva pasireiškė galvijų mėlynojo liežuvio ligos požymiai.
Nė viena kita ES valstybė tokių griežtų sankcijų savo ūkininkams tuo metu netaikė, nors veršelis su sustojimais buvo vežamas per visą Europą. Jau pusantrų metų neturime galimybės gyvų galvijų eksportuoti ir į Turkiją, nes VMVT argumentuoja, kad tokia kelionė neatitinka gyvūnų gerovės reikalavimų ir kad iš Turkijos galime „parvežti“ galvijams pavojingų ligų sukėlėjų“, – kalba N. Dubnikovas. Nors per pusantrų metų nė viena kaimyninė šalis – Latvija, Estija ar Lenkija, – iš kurių galvijai į Turkiją sėkmingai eksportuojami, jokio užkrato neparsivežė.
„Stebina ir tai, kad VMVT nemato problemos, kad jos pačios licencijuoti Lietuvos vežėjai iš Latvijos ir Estijos į Turkiją gyvulius gabena per mūsų šalies teritoriją. Vadinasi, arba iš tokių vežėjų VMVT turi atimti licenciją, nes jie negarantuoja gyvuliams gerovės sąlygų kelionės metu ir kelia pavojų išplisti pavojingoms infekcinėms ligoms, arba leisti galvijus į Turkiją eksportuoti ir mums“, – neabejoja N. Dubnikovas.
Bet, pasak jo, šiandien svarbiausia yra tai, kad vartai į Europos Sąjungos rinkas mėsiniams galvijams iš Lietuvos vėl yra atviri.
„Aišku, embargo laikotarpiu finansinių nuostolių neišvengėme, nes dalis gyvulių per tą laiką peraugo ir juos teko pigiau parduoti vietinėms skerdykloms, tačiau dabar pardavimui į Vokietiją vėl pradėjome formuoti reguliarias siuntas. Tenykščiai partneriai pasiryžę pirkti įvairaus tipo gyvulius – atjunkytus veršelius, buliukus ir telyčias papildomai penėti, suaugusius gyvulius. Svarbu ir tai, kad vokiečiams tinka ne tik veisliniai gyvuliai, bet ir mišrūnai“, – dėsto pašnekovas. Vienas furgonas su 19 t tokio „gyvo svorio“ į Vokietiją jau iškeliavo iš Panevėžio rajono. Artimiausiu metu suplanuotos galvijų siuntos taip pat iš Panevėžio bei kitų šalies rajonų – Anykščių, Molėtų, Ignalinos. „Jei tik vėl nesulauksime kokių netikėtų suvaržymų, reguliariai į Vokietiją turėtume išsiųsti po furgoną galvijų kiekvieną savaitę“, – artimos ateities planais dalijasi N. Dubnikovas.
Jo teigimu, kainos, kurias moka partneriai vokiečiai, nėra daug didesnės nei siūlo vietos supirkėjai, tačiau žmonėms nereikia vargti, laukti eilėse, už gerą mėsinį galviją norint gauti tiek, kiek jis vertas. „Lietuvos mėsos perdirbimo įmonėms trūksta pigios žaliavos, vaizdžiai tariant, karvienos, o parduoti mėsinį gyvulį ne taip ir lengva“, – pastebi pašnekovas.
Tačiau, pasak kooperatinės bendrovės „Baltic cattle“ direktoriaus, organizuojant prekybą į Vokietiją, šiuo metu kyla ir tam tikrų sunkumų. „Nors aktyvi mūsų veiklos praktika dar trumpa, tačiau pastebime, kad daliai augintojų stinga tam tikro sąmoningumo ir lojalumo savo organizacijai. Žmonės kartais trumparegiškai žiūri tik savo kiemo interesų. Šiandien uždirbau ir gerai, o kas laukia ateityje – nesvarbu. Eksportui keliami tam tikri papildomi reikalavimai – reikalingi gyvulių kraujo tyrimai, ūkis, iš kurio gyvuliai vežami, turi dalyvauti programoje bei siekti sveikos bandos statuso. Tačiau dalis augintojų netgi nepradėję šio proceso. O tai absoliutus nonsensas, nes nuo šių metų iš ūkių, kurie nesiekia sveikos bandos statuso, gyvulių pardavinėti netgi vietinei rinkai oficialiai taip pat negalima.
Todėl mėsinių galvijų augintojams būtina tuo kuo skubiau susirūpinti“, – įspėja N. Dubnikovas.
Jo žodžiais, žmonės turi suprasti, kad galvijų eksportas šiuo metu įsibėgėja tik dėl LMGAGA ir kooperatinės bendrovės „Baltic cattle“ veiklos, o nuo šio eksporto sėkmės priklauso ir produkcijos supirkimo kainų dydžiai vietinėje rinkoje. Kuo eksportas bus aktyvesnis, tuo labiau jis skatins ir kainų augimą pačioje Lietuvoje.
„Kiekvienas ūkininkas, šiandien turintis kelis alternatyvius pardavimo variantus, privalėtų pagalvoti apie ateitį ir prioritetą suteikti pardavimui per savo organizaciją, nes tik tuomet kainos kils“, – tvirtina pašnekovas.
Jo teigimu, kooperatyvas šiandien dirba su minimalia marža, o dalis gaunamų pajamų grįžta pajininkui – LMGAGA. Ir tai leidžia asociacijai gyvuoti bei vystyti veiklą, atstovauti tų pačių ūkininkų interesams bei įgyvendinti projektus.
„Norėtųsi, kad žmonės būtų aktyvesni, skambintų į asociacijos būstinę ir patys praneštų, ką turi parduoti. Į LMGAGA ir „Baltic cattle“ administracijos atstovus požiūris neturi būti toks pat kaip į eilinių spekuliantų, nes kooperatyvas kelia sau tikslą ne gauti didesnį pelną, bet nutiesti kuo platesnį kelią į užsienio rinkas“, – teigia N. Dubnikovas.
Šiuo metu LMGAGA bei kooperatinė bendrovė „Baltic cattle“ tęsia ir su partneriais šveicarais bendrą projektą „Baltic grasland beef“ (liet. – „Baltijos lankų galvijiena“) – lietuviškos galvijienos pardavimą Šveicarijos „Coop“ prekybos tinkle, kuris yra savarankiškų Europos prekybos įmonių aljanso „Coopernic” (antros pagal dydį maisto prekių prekybos organizacijos Europoje) narys. Projekto partneris taip pat yra viena didžiausių Šveicarijos skerdimo įmonių „Vianko“, kurios 100 proc. akcijų valdo vietos ūkininkai.
Tačiau į Šveicariją turėtų iškeliauti ne gyvi galvijai, bet Lietuvoje paskerstų galvijų mėsa. Kelis bandomuosius skerdimus, dalyvaujant partneriams šveicarams, LMGAGA ir kooperatinė bendrovė „Baltic cattle“ organizavo pernai, o ateinančio mėnesio pradžioje dar vienas skerdimas įvyks Biržuose, mėsos perdirbimo įmonėje „Agaras“.
Nuo kovo apie 30 galvijų, kurių skerdenos iškeliaus į Šveicariją, turėtų būti skerdžiama kiekvieną mėnesį. Svarbu ir tai, kad partneriai šveicarai yra pasiryžę kredituoti Lietuvos ūkininkus, norinčius įsigyti motinines galvijų bandas. N. Dubnikovas prognozuoja, kad tokia investicija atsipirktų apytikriai per ketverius metus.
