Tačiau jau po kelių dienų VMVT direktoriaus įsakymu buvo sustabdytas galvijų eksportas iš mūsų šalies (leista galvijus išvežti nebent tiesiai į užsienio šalyse esančias skerdyklas). Tai įvyko tuo metu, kai į užsienio rinkas besiorientuojanti Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) džiaugėsi prasidėjusia sėkminga prekyba su Vokietija ir planavo papildomai penėti gyvų galvijų į šią šalį siuntas formuoti kiekvieną savaitę. Ne geresnėje situacijoje atsidūrė ir pieno ūkiai, tikėjęsi svetur parduoti perteklinį prieauglį.
Veršelis - kaltas ar nekaltas?
Į neeilinį LMGAGA valdybos posėdį susirinkę šios asociacijos atstovai su nerimu kalbėjo apie tai, jog dabartinė situacija žlugdo verslą, kad, likus galimybei parduoti galvijus tik vietos rinkoje, neabejotinai kris jų supirkimo kainos. Todėl posėdyje dalyvavusiam VMVT Skubios veiklos skyriui vedėjui–valstybiniam veterinarijos inspektoriui Mariui Masiuliui teko išklausyti ne vieną priekaištą dėl „pirmiau traukinio“, t.y. Europos Komisijos reikalavimų, nuolat skubančios Lietuvos VMVT bei atsakyti į klausimą, kada bus atnaujinta galimybė mūsų ūkininkams prekiauti galvijais ES bei trečiosiose šalyse.
M. Masiulis, dėstydamas argumentus, kodėl buvo imtasi tokių griežtų saugos veiksmų, savo ruožtu klausė, kas būtų geriau: dvejų metų EK sprendimu Lietuvai uždėtas prekybos galvijais embargas, ar trumpiau nei mėnesį trukęs jos suvaržymas, nes, VMVT pareigūno teigimu, jau nuo ateinančios savaitės laisva prekyba į užsienį gyvais galvijais, prieš tai atlikus jiems papildomus kraujo mėginių tyrimus, vėl atnaujinama.
Pristatydamas dabartinę epidemiologinę Lietuvos situaciją dėl galvijų mėlynojo liežuvio ligos ir artimiausius VMVT planus M. Masiulis kalbėjo, kad ryžtingų veiksmų teko imtis po to, kai iš EK buvo gauta informacijos, jog vieno veršelio, išvežto iš Lietuvos, kraujo mėginyje buvo išskirtas mėlynojo liežuvio ligos virusas bei nustatytas Europos Sąjungos teritorijai nebūdingas šio viruso 14-tas serotipas. Dėl to ir buvo sustabdytas galvijų išvežimas tiek į ES, tiek į trečiąsias šalis ir apibrėžta preliminari stebėsenos zona aplink veršelio kilmės vietą Anykščių r. bei pradėta imti galvijų kraujo mėginius, siekiant nustatyti, ar visa ši zona nėra užkrėsta.
„Patvirtinti ar paneigti, kad veršelis užsikrėtė būtent Lietuvoje, neįmanoma, nes nuo jo išvežimo iki atlikto kraujo tyrimo praėjo daugiau nei 2 mėn. Per tą laiką gyvulys pakeitė tris laikymo vietas skirtingose ES valstybėse, todėl tikrai neturime prisiimti kaltės dėl to, kad pas mus cirkuliuoja virusas, kuris iki tol nebuvo pastebėtas“, - kalbėjo M. Masiulis.
Pasak jo, vietovė, iš kurios šis veršelis kilęs, mėlynojo liežuvio ligai plisti gali būti palanki, nes nors tai ir nedidelis kaimas, kuriame laikoma labai nedaug gyvulių, tačiau aplinkui – miškingos vietovės, kuriose veisiasi kraujasiurbiai mašalai – pagrindiniai mėlynojo liežuvio ligą sukeliančių virusų platintojai.
„Nuostabą kėlė ir tai, kad vykdant nacionalinę galvijų mėlynojo liežuvio stebėsenos programą bei periodiškai tiriant mašalus viruso nešiotojų nesame aptikę“, - pastebėjo M. Masiulis. Vykdant šią stebėseną kasmet pasienio regionuose statomos specialios kraujasiurbių mašalų gaudyklės ir atliekami tyrimai dėl viruso išskyrimo. Šiemet buvo paimti 47 tokie mėginiai pavasarį bei rudenį, tačiau nė vienas jų viruso atžvilgiu nebuvo teigiamas. Pasak VMVT pareigūno, lieka neaišku, kaip mėlynojo liežuvio ligos virusas galėjo patekti į veršelio organizmą.
Todėl buvo apibrėžtos preliminarios 5 km ir 20 km zonos aplink galimą ligos židinį bei ištirtas 51 karvės kraujo mėginys. Paaiškėjo, kad 15 jų viruso atžvilgiu serologiškai yra teigiami. Šiuo metu šie mėginiai išsiųsti į EK mėlynojo liežuvio ligos referentinę laboratoriją.
„Tyrimų rezultatai dar negauti, viruso štamas neidentifikuotas, tačiau jau gavome atsakymą, kad tai ne kuris nors iš serologinių viruso tipų, paplitusių ES teritorijoje. Tikėtina, kad bus išskirtas 14 serologinis tipas, nes jis jau nustatytas ir kaimyninėse Lenkijoje bei Latvijoje. EK manymu, tai gali būti gyvos vakcinos pasekmė, t.y. šį viruso štamą galėjo išplatinti mašalai, turėję tiesioginį kontaktą su 14 serologiniu viruso tipu skiepytais galvijais trečiosiose šalyse“, - aiškino M. Masiulis.
Nuo lapkričio 7 d. iki 23 d. įvairiuose Lietuvoje regionuose ištyrus beveik 2000 galvijų ir 700 avių kraujo mėginių mėlynojo liežuvio viruso nebuvo nustatyta, tačiau rasti serologiškai teigiamai reagavę gyvuliai, t.y. jų kraujyje rasta antikūnų, kurie susidaro po kraujasiurbio mašalo perduoto „viruso“.
Viso Baltijos regiono problema
„Visi šie gyvuliai yra kliniškai sveiki, jokių ligos požymių nenustatyta. Iš Lietuvos per metus išvežama daugiau kaip 100 tūkst. veršelių, jiems liga taip pat niekada nėra pasireiškusi nei galvijų surinkimo centruose, nei laikymo vietose užsienio šalyse“, - kalbėjo VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas, svarstydamas apie teigiamos serologinės reakcijos atsiradimo priežastis galvijų kraujyje. Pasak jo, analogiška situacija šiuo metu yra ir Lenkijoje bei Latvijoje, apie vieną tokį atvejį EK pranešė ir Estija.
„Tai viso mūsų regiono problema. Kadangi nustatomas ne mėlynojo liežuvio virusas, o tik jo žymenys, VMVT derina būsimos prevencijos planus su EK ir atnaujina prekybą galvijais į užsienio šalis. Jau gautas ir patvirtinimas, kad VMVT pateikta kontrolės schema EK yra priimtina“, - sakė M. Masiulis.
Parengtas VMVT direktoriaus įsakymo projektas dėl iš Lietuvos Respublikos vežamų galvijų kraujo mėginių tyrimų dėl mėlynojo liežuvio ligos nustatymo, kuriame nurodoma, kad skerstini galvijai, kuriems nėra atlikti kraujo mėginių tyrimai dėl mėlynojo liežuvio ligos nustatymo, gali būti vežami į Latvijos, Lenkijos ir Estijos gyvulių skerdyklas, jei galvijų išvežimo dieną jiems nepasireiškė jokie klinikiniai mėlynojo liežuvio ligos požymiai ir jie bus paskersti per 24 valandas. Į ES šalis vežamiems galvijams ne anksčiau kaip prieš 7 d. iki jų išvežimo turi būti atlikti tyrimai mėlynojo liežuvio ligos nustatymo imunofermentinės analizės ir polimerazės grandininės reakcijos metodais ir gauti neigiami polimerazės grandininės reakcijos tyrimų rezultatai, o eksportuojant galvijus į trečiąsias šalis – papildomai įvykdyti ir šios šalies reikalavimai.
Tiek vežamiems į ES, tiek į trečiąsias šalis gyvuliams kraujo mėginiai turės būti paimti galvijų laikytojo, karantino, prekiautojo ar galvijų surinkimo centro patalpose dalyvaujant valstybiniam veterinarijos gydytojui. Anot M. Masiulio, VMVT nori būti tikra, kad kraujo mėginiai bus paimti teisingai ir neklastojami. „Nenorime susikompromituoti prieš jokią kitą valstybę, kad esame pavojingos ligos platintojai“, - reziumavo VMVT Skubios veiklos skyriui vedėjas. Jis teigė, kad dėl šios priežasties neplanuojama atnaujinti ir galvijų eksporto į Turkiją jokiu kitu, išskyrus oro, transporto keliu.
Ar nepersistengiame?
LMGAGA atstovai VMVT pareigūnui pateikė ne vieną aštrų klausimą: kodėl Lietuva vienintelė šį mėnesį sustabdė galvijų išvežimą, jeigu mėlynojo liežuvio viruso žymenų nustatyta ir Latvijoje bei Lenkijoje laikomų gyvulių kraujo mėginiuose, kodėl finansiniai kaštai už brangius kraujo mėginius ir kitus suvaržymus turi gulti vien ant ūkininkų pečių? „Didelis klausimas, ar, pridėjus papildomas išlaidas, mūsų produkcija apskritai dar išliks konkurencinga užsienio rinkose?“ - prognozavo LMGAGA viceprezidentas Nikolajus Dubnikovas, pridurdamas, kad VMVT sprendimai nuolat žlugdo dar tik bepradedančią vystytis mėsinės galvijininkystės šaką.
M. Masiulis, nors ir sutikdamas, kad papildomos išlaidos išties guls ne ant galvijų supirkėjų ar kieno nors kito, bet ant žemdirbių pečių, lengvatų sanitarinės epidemiologijos srityje ir ateityje nežadėjo. „Priimdami operatyvius sprendimus neprivalome tartis su socialiniais partneriais ūkininkais, nes už epidemiologinę situaciją šalyje yra atsakinga VMVT.
Vienašališki sprendimai priimami vadovaujantis ES teisės aktais. O šiuo atveju, siekiant sumažinti galvijų augintojų išlaidas, su Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu sutarta, kad kraujo mėginiai bus tiriami trijų galvijų vienu metu ir tai ūkininkams kainuos po 30 Lt. Tik nustačius serologiškai teigiamą reakciją, teks atlikti individualų galvijo kraujo tyrimą, kurio kaina – 150 Lt“, - aiškino M. Masiulis.
Lapkričio 30 d. pasirašytas VMVT direktoriaus įsakymas „Dėl iš Lietuvos Respublikos vežamų galvijų kraujo mėginių tyrimų dėl mėlynojo liežuvio ligos nustatymo“, kuris įsigalios tą pačią dieną nuo jo paskelbimo oficialiame „Valstybės žinių“ leidinyje.
Pasak M. Masiulio, pastarosios trys savaitės ūkininkams buvo skausmingos, bet VMVT, siekdama, kad Lietuva nebūtų apkaltinta viruso platinimu, nelaukiant nepalankaus EK sprendimo, per tą laiką sugebėjo įrodyti, kad ligos židinio mūsų šalyje nėra.
„Jeigu EK būtų veršelio kilmės vietą, Anykščių rajoną, paskelbusi mėlynojo liežuvio ligos židiniu ir nustačiusi 100 km apsaugos bei dar 50 km priežiūros zonas, praktiškai būtų „uždengtas“ visas mūsų šalies žemėlapis“, - pastebėjo VMVT pareigūnas. Tačiau LMGAGA direktoriaus Dariaus Dzekčioriaus įsitikinimu, kažkodėl tik vienintelėje Lietuvoje visoje ES nuolat baiminamasi blogiausio, nors įvairių galvijų ligų nuolat pasitaiko ir kitose šalyse.
Užtarimo iš Žemės ūkio ministerijos besitikintiems LMGAGA nariams renginyje dalyvavusi ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė teigė, jog „ministerija yra už tai, kad vyktų realizacija, tačiau jei kyla rizikos dėl ligų, reikia imtis veiksmų, nes taikomos griežtos sankcijos. Gerai, kol viskas gerai, o kai kas nors nutinka, pirštu baksnojama į kontroliuojančią instituciją“.
K. Paliutienės teigimu, siekiant skatinti mėsinės galvijininkystės šaką bei pridėtinės vertės kūrimą, skiriama valstybės parama. 2011 m. mėsinių galvijų augintojams išmokėta 29,5 mln. Lt, išmokas jie gaus ir šiemet, rėmimas numatytas ir kitais metais. Tiesioginės išmokos svyruoja nuo 511 iki 640 litų už galviją, didžiausia suma skiriama smulkiesiems ūkininkams. Tačiau parama dėl mėlynojo liežuvio ligos prevencijos ir kontrolės nenumatyta.
