Vis dėlto kiek vėliau nei įprasta ilgavaisius agurkus pradėjo auginti AB „Kietaviškių gausa“ (Elektrėnų sav.), įpusėjus gegužei agurkus skynė ŽŪB „Dembavos šiltnamiai“ (Panevėžio r.), tik vasarą keliuose hektaruose derėjo agurkai buvusiuose „Pagirių šiltnamiuose“ (Vilniaus r.). Iš rinkos pasitraukė UAB „Agro Neveronys“, – pradėjusi auginti sraiges, o UAB „Kauno šiltadaržiai“, pakeitę pavadinimą į „Agrodaras“, eksportui augina tik vazonines gėles.
Darbas iš inercijos
„To ir reikėjo tikėtis! Kažkelintą kartą atitinkamoms institucijoms mėginome įrodyti, kad gyventojams būtina vietinių žieminių šiltnamių produkcija. O kad šios įmonės dirbtų rentabiliai, tereikia kelių milijonų litų šilumos išlaidoms iš dalies padengti, – su nuoskauda kalbėjo Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) prezidentas Antanas Šležas. – „Kietaviškių gausa“ ankstyvosiomis daržovėmis vietinės rinkos neužpildys. Lieka atviri keliai ES šalių šiltnamininkams, o mūsų specialistai ir darbuotojai lieka be darbo. Ir ne todėl, kad nemoka ar tingi dirbti. Todėl, kad PVM surietė į ožio ragą. Buvusio Seimo dauguma, Vyriausybė ir žemės ūkio ministras vadovavosi viena išvada: neliks žieminių šiltnamių, nebus ir problemų.“
Pasak ŽŪB „Dembavos šiltnamiai“ direktoriaus Algimanto Staškaus, jau atsibodo dejuoti dėl PVM dydžio ar dėl kasmet didėjančių išlaidų energetikai. Šalies šiltnamių ūkis sunaikintas, o mes šiemet daržoves auginome iš inercijos.
„Negaliu tvirtai pasakyti, ką veiksime kitąmet. Daug kas priklausys nuo naujos Vyriausybės požiūrio į mūsų verslą, energetikos kainų. O jeigu dar stipriai šoktelės minimalus atlyginimas, teks užsidaryti“, - atsidūsta „Dembavos šiltnamių“ vadovas A. Staškus.
„Ūkininko patarėjo“ pašnekovas aiškina, jog kasmet nuo gruodžio iki kovo darbuotojai išleidžiami atostogų, taupumo sumetimais visi ima po dvi savaites nemokamų atostogų. Likusį nedarbo laiką jiems mokama minimali alga. O štai Latvijoje, kad šiltnamiai neliktų be patyrusių darbuotojų, jiems nedarbo metu pašalpas moka darbo birža.
„Mūsų bendrovė irgi gauna išmokas kaip žemės ūkio produkcijos gamintoja, nors šiltnamių produkcija skaičiuojama iš kvadratinio metro: už dirbamus 5 ha žemės išmoka siekia apie 1,2 tūkst. Lt per metus ir skiriama 1,4 tūkst. l žymėtojo dyzelinio kuro“, - apie valstybės paramą (!) kalba A. Staškus.
Šiemet bendrovėje 4,5 ha plote derėjo agurkai, pomidorai, žalumyninės daržovės ir jų per sezoną užauginta apie tūkstantį tonų.
Dar pavasarį bendrovės agronomė Irena Butkienė sakė, jog jiems užaugintą produkciją realizuoti nesudėtinga: ją išperka perpardavėjai. Tiek vietiniai, tiek iš Latvijos. Ir vietinėje rinkoje reguliuoja jie kainas, o ne bendrovė. Mat Kėdainiai – agurkų kraštas, jų augintojai patyrę, todėl jie stiprūs konkurentai vasarinei šiltnamių produkcijai. Kaip sako A. Staškus, nors šiemet realizacijos kainos padidėjo ir bendrovei metai nebus nuostolingi, bet ir nepelningi.
Pirmas blynas neprisvilo
Kooperatyvo „Agrolit“ valdybos pirmininkas bei lietuviškų daržovių realizacija užsiimančios UAB „Domeina“ direktorius Donatas Montvila apie šio sezono prekybą šiltnamių daržovėmis kalba taip: „Per visą sezoną šiltnamių daržovės buvo brangesnės, nes beliko tik viena žieminių šiltnamių įmonė „Kietaviškių gausa“. Didieji prekybos centrai, išskyrus „Norfą“, lietuvišką produkciją pirko nebesmaugdami šios įmonės. Nors mums konkurentai buvo ir išliko įvežtinė bei kokybiška stambiųjų daržininkų produkcija, daržovių vartotojams netrūko, bet šiemet iš dalies kainas rinkoje reguliavo ir kooperatyvas.“
Pasak D. Montvilos, pirmieji kooperatyvo veiklos metai gana sėkmingi. Centralizuotai daug pigiau galima įsigyti įmonių veiklai reikalingų trąšų, sėklų, pesticidų, įrangos. „Pamatėme, kad rinkodaroje kooperatyvo materialinė–techninė bazė per silpna, būtina plėtoti daržovių eksportą. Todėl suskubome ir pasinaudojome ES parama. 1,440 mln. Lt investavome krovimo, pakavimo technikai, šaldytuvams, svarstyklėms įsigyti bei sandėliams renovuoti“, – pasakoja kooperatyvo valdybos pirmininkas.
Pasak „Agrolit“ direktoriaus Viliaus Jundulo, penki kooperatyvo nariai pirmųjų veiklos metų rezultatais patenkinti: užauginta ir realizuota per 6 tūkst. t daržovių, beveik milijonas vienetų salotų vazonėliuose, o apyvarta siekia apie 21 mln. Lt. Ateityje būtina tobulinti santykius su prekybos tinklais ir užsiimti eksporto plėtra, pagal galimybes pasinaudoti ES parama.
Pati stambiausia iš kooperatyvo narių – „Kietaviškių gausa“ jau realizavo visą užaugintą produkciją. Direktorius Gediminas Rukša skaičiuoja, jog nuostolių nepatyrė ir metus užbaigs su nedideliu pelnu. O štai UAB „Kėdainių gėlės“ trumpavaisius agurkus augina tik vasarą, derlius šiemet siekė apie 21 kg/kv. m, produkciją realizavo Latvijoje. Direktoriaus Andriaus Valevičiaus nuomone, kooperatyvo veikla iš dalies pasiteisino, realizacijos kainos buvo didesnės.
Tikėtina, kad ateityje teks priimti visokių sprendimų, tačiau sėkmę garantuoti gali tik tiesioginė valstybės parama šiltnamiams ir produkcijos gausa. Be abejo, ir PVM pavalkų nuėmimas nuo šiltnamininkų pečių.
