Vien tai, kad senas arklių auginimo tradicijas puoselėjanti Lietuva neabejinga šiam verslui, rodo itin didelis įvairiausių asociacijų sąrašas. Tik kodėl kai kurios organizacijos su savo garsiais vadovais verslą painioja su valstybės kišene? Ypač puoselėjama Trakėnų žirgų augintojų asociacija, kurios veikloje aktyviai dalyvauja Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas Arūnas Jurgaitis.
Nesantaikos obuolys - valstybės lėšos
Vyriausybė Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) – žemdirbių savivaldos organizacijai – suteikė teisę skirstyti valstybės lėšas arklių asociacijoms veislininkystės veiklai vystyti. Vežimas, kad ir klupdamas, pradėjo riedėti ir rieda braškėdamas ligi šiol. Tik kaskart, kai paskirstomos lėšos, nepatenkintųjų skundai ir laiškai užplūsta Žemės ūkio ministeriją ir ši imasi daryti savo tvarką.
Pasak ŽŪR Arklininkystės komiteto pirmininko Arūno Degučio, ministerija kišasi į savivaldos reikalus, siekdama sumažinti Rūmų įtaką veislininkystės sferoje.
– Pastaruoju metu daug diskutuojame dėl ministerijos sumanymo pakeisti pagalbos veislininkystei taisykles. Toks dokumentas nebuvo derintas su žemdirbių savivalda, tad asociacijos neturėjo galimybių pateikti savo pasiūlymų, – piktinosi ŽŪR Arklininkystės komiteto pirmininkas A. Degutis.
Valstybės milijonai lygiu srautu tekinami valstybiniams žirgynams, neskaičiuojant, kokia nauda iš to, kokie gaunami rezultatai, kaip tos lėšos panaudojamos.
Arklininkystėje klostosi keistoka situacija. Sujungus tris žirgynus ir įkūrus valstybinę įmonę UAB „Lietuvos žirgynas“, Žemės ūkio ministerijai teko 90 proc. šios bendrovės akcijų. Jau iš pradžių buvo aišku, kad tokia valstybinė įmonė pasmerkta nuostolingai veiklai. Todėl ji ir šelpiama iš valstybės biudžeto. Tiesa, įtaka kaip buvo, taip ir liko suinteresuotųjų pusėje. Žirgynų vadovai – dar yra ir atskirų arklių augintojų asociacijų vadovai, o kontrolės funkciją atlikti turinti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba – irgi toje pačioje valtyje. Jos viršininkas Arūnas Jurgaitis – žirgyno akcininkas, tad jau išties atsekti, kas ką finansuoja ir kontroliuoja, painu ir neįmanoma.
Sąlygos visiems vienodos, bet paramos dydis laužtas iš piršto
ŽŪR nuosekliai rūpinosi, kad visos arklių augintojų organizacijos reikalui esant būtų remiamos vienodai teisingai. Rūmų pirmininko pavaduotojas Sigitas Dimaitis neslėpė, kad Žemės ūkio ministerijos rengiamas dokumentas dėl pagalbos veislininkystei taisyklių pakeitimo neišlaiko kritikos.
– Tą klausimą jau aptarėme kelis kartus. Visos asociacijos kritikuoja ir prieštarauja įsakyme pateiktiems įkainiams atskiroms gyvūnų rūšims. Mums neaišku, kuo pagrįsta įkainių skaičiavimo metodika. Norėtume sulaukti atsakymų iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, kuris ir pasiūlė tokią metodiką. Tiesą sakant neaišku, kodėl to neapskaičiavo gyvulininkystės instituto mokslininkai, juk tai jų veikimo laukas, – komentavo vicepirmininkas S. Dimaitis.
Paramos dydžiai laužti iš piršto. Pasak A. Degučio, komitetas ketina kreiptis į Konkurencijos tarybą, kad ji išaiškintų, ar teisingai ministerija skiria lėšas valstybiniams žirgynams už darbus, kuriuos atlieka ir privatūs asmenys, įvairios nevalstybinės organizacijos. Ko gero, pažeidžiamos konkurencijos nuostatos ir principai, kai lėšos skiriamos neskaidriai ir neproporcingai.
Žemės ūkio rūmų vadovai įsitikinę, jog jau išmušė ta valanda, kai lėšas reikia skirstyti taip, kad jos nekeltų ažiotažo, o būtų naudojamos pagal paskirtį – skiriamos veislininkystei ir su ja susijusiai veiklai, o ne priklausytų nuo kiekvienos asociacijos turimų žirgų skaičiaus. Tad kur ta valstybės strategija ir vizija, į kurią būtų galima investuoti atmetus privačius interesus ir naudą tiems mažiems klanams, tarpstantiems prisidengus žirgininkystės puoselėjimo gūnia?
Mlijonai trakėnų reabilitacijai?
Net užpirko mišias – paskelbė ŽŪM apmokėtą puslapinį straipsnį respublikinėje spaudoje, kuriame paikai įrodinėjama, kad trakėnai yra lietuviška (!) veislė, todėl saugotina ir turi būti sočiai šeriama valstybės pinigais!
Kaip mus informavo Valstybės kontrolės Pirmojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, jį nustebino valstybės lėšų švaistymo mastai.
– Vien per metus nepagrįstai buvo paskirstyta net 2,5 mln. Lt biudžeto lėšų. Apskritai veislininkystei remti lėšos skirstomos neturint aiškių vertinimo kriterijų, metodikos. Kaip tokias lėšas kontroliuoti? Neįmanoma. Juolab skirta žirgų veislei, kuri net neįtraukta į programą, – stebėjosi pažeidimo mastais auditorius.
„Grįžo“, bet neliko Lietuvoje laikoma apie 50 tūkst. arklių. Veislinių – tik apie 5 tūkst. Tad kur keliauja milijonai?
– Trakėnai grįžo į Lietuvą 1960-1967 metais į tuometį Nemuno valstybinį žirgyną. Iki pat šių dienų šios veislės branduolys yra žirgynuose, kurių akcijų paketai priklauso valstybei. Savininkas privalo pasirūpinti savo žirgais. Keturis dešimtmečius trakėnai buvo svarbiausia sportinių žirgų veislė Lietuvoje. Nemuno žirgyne, kiek vėliau ir Vilniaus žirgyne išauginti šios veislės žirgai garsino mūsų šalį tarptautinėse žirgų sporto arenose, – teigė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininkas Arūnas Jurgaitis. – Veisliniai eržilai Verdenas, Emyras, Eufratas licencijuoti Vokietijos trakėnų sąjungoje, eržilas Horalas – Amerikos trakėnų asociacijoje ir Vokietijos trakėnų sąjungoje. Manau, kad žmonių, auginusių ir puoselėjusių trakėnus Lietuvoje, darbas tikrai nenuėjo vėjais.
Nieko konkretaus neišgirdome paklausę, kokie pokyčiai įvyko pertvarkytame valstybiniame žirgyne. Pasak A. Jurgaičio, žirgynų pertvarka tik prasidėjo ir prireiks kelių metų, kol bus įgyvendinti visi sumanymai.
– Atlikti kai kurie administraciniai personalo pertvarkymai. UAB „Lietuvos žirgynas“ Vilniaus skyriuje tvarkoma infrastruktūra: pakeistas uždaro jojimo maniežo gruntas, keičiamas vandentiekis ir žirgų girdyklos, iki metų pabaigos planuojama atnaujinti elektros instaliaciją. Žirgyne buvo ir bus saugomos nacionalinės arklių veislės, nustatyta veislių genealoginė struktūra ir saugotinų žirgų skaičius, – dėstė A. Jurgaitis.
Pagaliai vis kaišiojami
Mėginome išklausti, pagal kokius kriterijus skirstomos valstybės lėšos, užkliuvusios ir Valstybės kontrolei. A. Jurgaičio atsakymas lakoniškas: „Įkainius, pagal kuriuos būtų galima nustatyti lėšų poreikį, Žemės ūkio ministerijos užsakymu paskaičiavo Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.“
Regis, viskas čia gerai. Bet štai šioje vietoje – daugybė neaiškumų, kuriuos nuolat kelia ŽŪR specialistai ir arklių augintojų asociacijos.
Nuolatiniame įtampos lauke telieka ir ŽŪR funkcijos. Rūmams tarsi suteikta teisė paskirstyti valstybines lėšas veislininkystės veiklai. Tačiau vis kaišiojami pagaliai į ratus.
– Funkcija skirstyti pagalbos veislininkystei lėšas, skirtas kilmės knygoms vesti, Žemės ūkio rūmams perduota 2010 m. Kriterijus, pagal kuriuos skiriamos lėšos kiekvienos rūšies ūkinių gyvūnų asociacijoms, turi nustatyti Rūmai, – komentavo A. Jurgaitis.
