Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos vedėja Vida Timinskienė pastebi, kad šiemet oficialių ginčų dėl grūdų kokybės tyrimų rezultatų užregistruota daugiau negu paprastai - matyt, tai rodo, kad žemdirbiai labiau žino savo teises ir drąsiau gina jas. Ginčų galbūt būtų dar daugiau, bet tam, kad juos oficialiai imtų tirti Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija, ėminys turi būti tinkamai įpakuotas į polietileninį maišelį, užplombuotas (arba užantspauduotas) ir įformintas aktu - būtent pastarojo dažniausiai ir trūksta.
Blogiausia būna tada, kai žemdirbys pradeda skųstis tik tuomet, kai gauna sąskaitą, o grūdų pavyzdžių jau būna neįmanoma paimti. „Nesikuklinkite, patys skambinkite į įmones ir klauskite, kokia jūsų pristatytų grūdų kokybė. Šiaip geriausia iš karto paprašyti kontrolinio ėminio", - ragina V. Timinskienė.
Atestuotose laboratorijose problemų mažiausia
„Galiu pasidžiaugti, kad tikrai mažiau problemų šiemet turime su atestuotomis laboratorijomis", - sako V. Timinskienė. Nuo šių metų Žemės ūkio ministro įsakymu 3D-336 patvirtinta grūdus superkančių ūkio subjektų grūdų kokybės tyrimo laboratorijų atestavimo tvarka. Atestacijos suteikimas - tai laboratorijos kompetencijos įvertinimas ir patvirtinimas, kad joje grūdų kokybės tyrimai atliekami pagal galiojančius Lietuvos standartus ir kitus norminius teisės aktus.
Šiuo metu atestuotos 7 grūdus superkančių įmonių laboratorijos: bendrovių „Kėdainių grūdai", „Kėdainių aruodai", Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonės, bendrovės „Agrogimas", bendrovės „Linas Agro" Joniškio elevatoriaus, bendrovių „Amilina" ir „Robusta" laboratorijos. Gauti dar dviejų laboratorijų prašymai atestuotis. „Manau, kad ateityje visos laboratorijos atestuotis", - įsitikinusi V. Timinskienė.
Ūkio subjektai prašymus atestuotis teikia savo noru, jokios prievartos nėra. Norint atestuoti laboratoriją, Tarnybai pateikiamas laisvos formos prašymas ir kita atestacijai reikalinga informacija: duomenys apie laboratoriją ir joje atliekamus laboratorinius tyrimus, tyrimų įrenginius, matavimo priemones bei laboratorijos darbuotojus.
Ieškoma būdų, kaip sustabdyti fuzariozės plitimą
Kaip vieną didžiausių problemų VAT specialistai šiemet įvardija fuzarioze užkrėstus grūdus - tai gali tapti problema eksportuojant produkciją. Žinoma, fuzarioze užkrėsti grūdai - ne tik Lietuvos, bet viso pasaulio problema. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslininkės Audronės Mankevičienės, mokslininkų visuomenė pastebi, kad Fusarium grybų ir mikotoksinų invazijos didžiojoje Europos dalyje kartojasi periodiškai, maždaug kas 12-14 metų.
Didesnis Fusarium grybų ir mikotoksinų protrūkis paskutinį kartą pasireiškė 1996-1998 m. Tuo periodu Lietuvoje nustatyta, kad gyvuliams šerti naudoti iš Ukrainos pirkti grūdai buvo gausiai užteršti Fusarium grybais ir mikotoksinais, ypač zearalenonu. „Tikėtina, kad kaip tik dabar prasideda dar vienas Fusariumgrybų ir mikotoksinų protrūkis, o tai turi itin neigiamą poveikį grūdų kokybės rodikliams", - sako A. Mankevičienė.
Nuo 2003 m. Žemdirbystės instituto mokslininkai aktyviai dalyvauja Fusariumgrybų ir mikotoksinų plitimo tyrimuose. Šiaurės šalių žemės ūkio mokslininkų asociacija (NJF), kuriai priklauso Norvegija Danija, Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Anglija ir Rusija, kasmet organizuoja seminarus Fusariumgrybų ir mikotoksinų problemoms spręsti. Jose pristatomos ir analizuojamos naujos selekcijos programos (nuo pavasarinio pelėsio bei varpų fuzariozės), sprendžiamos rezistentiškumo problemos, naujų augalų apsaugos produktų poveikis, naujų Fusarium rūšių atsiradimas, tyrimo metodų tobulinimas ir kt.
Užsienio mokslininkai Fusarium grybų didėjimo tendencijas sieja ne tik su gamtinėmis sąlygomis, klimato atšilimu, bet ir su glifosato (raundapo) naudojimu, minimaliu žemės dirbimu. Vyrauja nuomonė, kad ekologinėmis sąlygomis auginami javų grūdai būna mažiau užteršti Fusarium grybais ir mikotoksinais, negu auginti intensyviai.
Tyrimais nustatyta, kad Fusarium grybams plisti įtakos turi gamtinės sąlygos (30 proc.), priešsėlis (15-20 proc.), žemės dirbimo būdas (15-20 proc.), tręšimas mineralinėmis trąšomis (10-15 proc.), tręšimas azotu (7-10 proc.), tręšimas mėšlu (4-5 proc.), veislė (7-10 proc.), sėjos laikas ir sėklos norma (4-5 proc.), derliaus nuėmimo būdas, transportavimas (2-4 proc.).
„Dažniausios klaidos - tiesioginė sėja į ražieną, atsėliavimas, minimalus žemės dirbimas neįterpiant šiaudų liekanų, naudojama per didelė sėklos norma, vėluojamas derliaus nuėmimas", - vardijo A. Mankevičienė pridurdama, kad fuzariozė itin plinta po kukurūzų auginamuose javuose. Kaip rodo šių metų tyrimų rezultatai, labiausiai Fusarium grybais ir mikotoksinais yra užteršti vasariniai kviečiai.
„Lietuvos grūdų augintojų asociacija, siekdama garantuoti lietuviškų grūdų kokybę, teiks prašymą Žemės ūkio ministerijai užsakyti mokslinius tyrimus, kad būtų išaiškinta, ką konkrečiai žemdirbiui reikėtų padaryti, kad būtų sustabdytas fuzariozės plitimas", - sakė LGAA pirmininkas Romas Majauskas.
