Baigiamas įrengti kempingas, kuriuo tikrai susižavės su nameliais keliaujantys europiečiai. Ūkio šeimininkė Jūratė LANKAUSKAITĖ–KREGŽDIENĖ moka sujungti estetiką, gamtą, natūralumą, o tai – geras sėkmės receptas laikams, kai poreikį grįžti prie tikrų dalykų pajunta vis daugiau žmonių.
Namai pakeitė gyvenimą
„Butas mūsų šeimai tapo per ankštas, o statytis namą ten, kur atstumai tarp kaimynų maži, trūksta erdvės ir privatumo, nenorėjome. Kai sužinojome, kad galime nusipirkti žemės čia, taip ir padarėme. Tik ši vieta atrodė visai kitaip, vandens per krūmynus beveik nebuvo galima matyti“, – pasakoja Jūratė.
Dabar atrodo, kad esame paežerėje ir sodybai priklauso nemenkas pakrantės ruožas. Išties tai yra senas ir didelis 18 ha ploto tvenkinys, kurio kontūras labai natūralus, o vandens veidrodis, įrėmintas nendrėmis, – įspūdingas. Iš sodybos pusės nendrės apsuptos akmenų, tarp kurių kai kur pasodinta kultūrinių augalėlių ir taip sukuriamas perėjimas iš laukinių gamtos potėpių į žmonių kuriamą aplinką.
Kol Jūratė kepa savo firminius sausainėlius su levandomis, yra laiko paklajoti po aplink plytinčius levandų laukus. Nuostabus ir Lietuvoje neįprastas vaizdas!
Leidžiantis nuo kalvelės į pakrantę prasideda poilsio zona, kurioje įrengtos kelios aikštelės kepsniams ir apstu vietos panorusiesiems apsistoti. Iš levandų, akmenėlių ir žemėje įmontuotų šviestuvų kuriamas Levandų kaimui tinkamas dekoras. Šalia dar statomas didelis statinys iš rąstų, kur bus visa, ko reikia šiuolaikiniam civilizuotam gamtos ištroškusiam klajokliui.
Anapus sodybos tvoros pracaksi raiteliai ant puikių žirgų. Kaip vėliau sužinojome, tai kiek toliau kaimynystėje gyvenančių kaimynų žirgai, skinantys laurus rimtose tarptautinėse varžybose.
„Mes atsikraustėme čia gyventi ir net neketinome pakeisti savo gyvenimo būdo. Vyro darbas – mieste, vaikai mokosi ir būrelius lanko irgi mieste. Esame miesto žmonės ir jokios minties apie žemės ūkį ar kaimo turizmą neturėjome. Bet svajonėse atsirado levandos“, – svajingai šypsosi Jūratė, žvelgdama į eilėmis surikiuotas savo numylėtines.
Levandų laukai
Šiltą popietę pašnekesiui įsitaisome prie mažo stalelio levandų (Lavandula angustifolia) laukuose – negalime praleisti progos patirti spalvų ir aromatų terapiją.
„Su žemės ūkiu neturiu nieko bendro, levandos – mano karalienės, o ne kažkokia produkcija. Bet jei prieš penkerius metus man kas būtų pasakęs, kad auginsiu 5–6 tūkstančius krūmelių, būčiau pirštu prie smilkinio pasukiojusi. Beveik natūraliai susiklostė, kad pradėjome kurti ir kempingą, ir levandas auginti. Dabar jie labai gerai vienas kitą papildo ir traukia žmones – vieni nori į kempingą, nes šalia jo – levandos, o kitiems patinka levandos ir jie nori pabūti kempinge“, – pasakoja moteris ir pila į puodelius levandų ir mėtų arbatos.
Žemės levandoms čia tikrai užtenka, todėl tarp jų eilių – platūs vejos ruožai, kuriuos patogu nušienauti sėdus į traktoriuką. Dažnai tai daro pati Jūratė. Augalai susodinti į kiek aukštėliau pakeltas vageles, kad neužmirktų.
„Sodinti levandas patarčiau tik iki liepos pabaigos, vėliau joms per šalta ir gali nesuspėti iki žiemos gerai įsišaknyti. Jei dvi savaites pliaupia lietus, jos ima raitytis ir skursti. Joms tinka nederlinga ir nerūgšti žemė. Kol kas, nors auginu jau trejus, o kai kurias ir ketverius metus, dar netręšiau. Jei matysiu, kad augalams labai reikia, patręšiu. Neturiu agronomijos žinių, bet daug ką galima suprasti žvelgiant į augalus“, – patikina Jūratė.
Žingsniuojat per levandų lauką atkreipiu dėmesį, kad šalia žydinčių krūmų yra dailių apkarpytų krūmelių ar net visai plikų „ežiukų“ iš stabarėlių. Nutariu, kad taip šeimininkė išsaugo gražų vaizdą – juk po šiuos laukus vedžiojami lankytojai tikrai nesižavėtų nebežydinčiu lauku, juk visiems gražus kad ir javų laukas, bet tikrai ne jo ražiena.
Jūratė purto galvą. Nors ir atrodo, kad tarp apkirptų krūmelių specialiai palikti žydintys, taip nėra. Krūmelis krūmeliui nelygu ir žydi jie ne visi vienu metu. Kerpami per patį žydėjimą, o paskui maždaug per mėnesį gražiai atželia. Jei būtų nekarpomi, kerotųsi į visas puses ir negražiai atrodytų.
Iš patirties
„Iš pradžių nežinojau, kaip ir kiek jas kirpti. Kiek galėdama mažiau kirpdavau, žiedus iškarpydavau. Bet paskui pamačiau, kad joms tinka „negailestingas“ kirpimas, kai nukerpame du trečdalius augalo. Krūmelis atauga gražios formos, bet rudenį dar būna nedidelis ir gerai pasislepia po sniegu. Man jos net užsnigtos labai gražios“, – patikina Jūratė.
„O štai pavasarį svarbu neišsigąsti, kad iššalo. Reikia gerokai palaukti, net iki birželio vidurio, kai ir vėliausi ima rodyti gyvybės ženklus. Po praėjusios žiemos man buvo labai neramu, bet paskui paaiškėjo, kad išgyveno dauguma augalų“, – sako Jūratė.
Kai levandos auga beveik 2 ha plote, jų nepridangstysi. Pirmuosius sodinukus Jūratė pirko, o dabar jų pasidaugina įšaknydindama grunte šakeles. Gal taip dauginami augalai ir atsparumo įgyja. Žinoma, dalis sėkmės yra tai, kad Jūratei patinka apie levandas tupinėti (tik jau ne ravėti).
Levandoms nepatinka temperatūrų svyravimai. Ne tik pavasarį, kai šilumą keičia šalnos. Vasaros karščiai ir staigūs atvėsimai taip pat, todėl nedidelius jų kiekius geriau auginti ten, kur tas poveikis mažiausias – užuovėjoje, prie namų, terasų, vidiniuose kiemeliuose. Kenkėjai jų nepuola, o sėkmė dėl oro pokyčių yra neprognozuojama, nuo šios rizikos niekas neapdraustas.
Levandų nauda
„Levandos man patinka ir tuo, kad galima jas visas panaudoti – vertingi ne tik žiedai, bet net sausi stiebeliai. Iš jų gaminu mažus iešmelius daržovėms kepti – sumovus mažus pomidoriukus, gabalėlius paprikos ir atrodo gražiai, ir iškepa su puikiu prieskoniu. Levandos labai tinka avienai marinuoti, su jomis kepu sausainius. Iš nukirptų šakelių ketinu surišti prakurų ryšulėlius – užkūrus toks nuostabus kvapas pasklinda“, – vardija Jūratė.
Ji jau distiliuoja levandų vandenį, kurio kokybę, nenusileidžiančią užaugintų pietų šalyse levandų vandeniui, jau patvirtino specialistai. Taip pat gamina muiliukus, pilsto į buteliukus sėklas. Viskam ranka piešia ir rašo etiketes.
Pastebėjusi, kad levandų laukuose pilna bičių ir iš jas laikančio kaimyno sužinojusi, kad labai pasikeitė medus, nutarė Levandų kaimo lankytojams pasiūlyti ir levandų medaus. Kai kyla mintis, pagamina ir firminių ūkio suvenyrų – stovų, rėmelių, padėkliukų.
„Mano siūlomos produkcijos kainos žmonių neglumina, nes jie perka dovanas, kurios gali nustebinti savo netikėtumu. Levandų žiedų puokštė sukuriama nukirpus žiedus nuo trijų krūmų. Kas nori, gali juos pats nusikirpti ir susirišti. Įdomiausia, kad tie, kurie tai padaro, noriai siūlo sumokėti dar daugiau“, – juokiasi Jūratė.
Beje, saulėtu ir vėjuotu oru levandų laukuose nebuvo jaučiama itin stipraus kvapo. Dvelksmas yra subtilokas. Stipresnis pasklinda sujudinus rankomis augalą, ypač kerpant. Ir uodų, deja, levandos neatbaido, kaip galima būtų tikėtis. Tačiau puikiai atbaido nuo rožių amarus, tad yra labai tinkamos kaimynės auginantiesiems rožes.
„Levandų vanduo tinka ne tik lyginti. Jis labai padeda įkandus bet kokiems vabzdžiams. Dar aptikome, kad jis tinka purkšti į nosį nuo slogos, man labai padėjo inhaliacijos gydantis kosulį“, – pasakoja Jūratė.
Atvykusiesiems ekskursijon į jos ūkį, siūloma visa pažintinė programa, į kurią įeina ir grožio ritualas – prausimasis levandų vandeniu prie veidrodžio, esančio pakrantėje šalia skrynios ir vartelių į paslaptingą fantazijos pasaulį. Kaip čia nenusišypsosi įkvėpęs raminančio aromato ir klausydamasis meldų šlamėjimo...
