Tada stovėti turguje buvo gėda

Saulėtą rugsėjo dieną senoje jaukioje sodyboje betriūsiančius sutikome tris Šiaudinius: Vilių su žmona Dalia ir seserį Stasę. Brolių Valento ir Algio bei sūnėno Andriaus tąkart nebuvo namuose.

Vilius Šiaudinis aprodė visą ūkį, papasakojo, kaip šeima pradėjo auginti česnakus. „Žemę dirbame penkiese, iki pernai metų buvome keturi broliai ir sesuo. Pernai, deja, Joną palaidojome, - pasakojo Vilius. - Tad dabar brolio Jono vietą užėmė jo sūnus Andrius. Jis rūpinasi užaugintų prieskoninių daržovių realizacija.

Šeima dirba dviejuose ūkiuose: vienas registruotas Valento Šiaudinio, o kitas – jau garbaus amžiaus 98 metų tėvuko Antano Šiaudinio vardu. Valentui 5 ha žemės paliko dėdė. Tėvukui priklausančią žemę dirba kiti vaikai. Ir Vilius, ir Stasė vienbalsiai patvirtino, kad svarbiausias ūkininkas yra Valentas, bet žemę tikrai dirba visi – augina 5 ha žieminių česnakų.

Česnakų istorija Dūdose prasidėjo dar 1984 m., kai Valento uošvė surado, kur nusipirkti vokiškų česnakų sėklos. Tik 22 kg skiltelių pasodino dviejuose aruose, sodybos kieme, visai netoli namo. Daržovės puikiai užderėjo, prikasė 80 kg. O tuomet prasidėjo bėdos, nes nė viena bazė nenorėjo jų pirkti. Vilius prisipažįsta, jog tuomet „stovėti turguje“ buvo gėda, nes išjuoks. Didžiausia dalis derliaus žuvo. Tik Šiaudinių mamulė rudenį vėl pasodino 1 kg, iš kurio užaugo 4 kg, vėliau derlius pasiekė ir 20 kilogramų.

Vokiškai sėklai patiko lietuviška žemė

Kai Lietuvoje papūtė permainų vėjai ir šeimyna pradėjo galvoti apie verslą, kasmet česnakų sodino vis daugiau ir daugiau. 1998 m. pardavė pirmąją toną, jų užaugintais česnakais buvo prekiaujama Vilniuje, „Maximos“ prekybos centre.

Kol pradėjo jau tikrą daržininkystės verslą, atliko naudingą darbą. Vokiškos sėklos gerai adaptavosi, aklimatizavosi, išgyveno lietuviškus šalčius ir sausras, prigijo molingose Aukštaitijos žemėse. Dabar jie – tikri lietuviški žieminiai česnakai.

Ūkininkai Šiaudiniai tik vieną kartą gavo paramą – 2000 m. 4 tūkst. Lt iš SAPARD. Nusipirko traktorių T–30, kuris ir dabar sėkmingai dirba. Vilius pripažįsta, kad paramos galėjo gauti ir daugiau, bet tiesiog nė vienas nėra linkęs rašyti, rūpintis projektais. Kita vertus, visi patenkinti ir tuo, ką pasiekė savo rankomis.

Česnakai – įnoringa prieskoninė daržovė, jai reikia sėjomainos, nes labai puola ligos. Toje pačioje dirvoje sodinti juos galima tik kas ketverius metus. Vadinasi, reikia 20 ha, viename plote auga česnakai, o kita žemė ilsinama, ji tik prižiūrima, bet nieko nesėjama. Bulvių ir daržovių ūkininkai užsiaugina tik savo reikmėms.

Džiovyklą ir stoginę pastatė savo rankomis

Daugiausia derliaus žūdavo, kol neturėjo džiovyklos. Jauniems ūkininkams Vilius norėtų patarti, nuo ko pradėti kurti specializuotą ūkį. Pernai pasitaikė jaunas ambicingas žmogus, kuris po 10 Lt nusipirko 2 t ir pasodino. Šiemet jau guodžiasi, kad vargu ar atgaus investuotas lėšas, nes neturi džiovyklos, neturi dėžių ir pusė česnakų jau supuvo.

Ūkininkai Šiaudiniai irgi vargo, kol savo rankomis pasistatė džiovyklą, stoginę, susikalė porą tūkstančių dėžių, į kurių vieną telpa po 10 kg derliaus.

Česnakus reikia labai gerai 10–12 dienų padžiovinti. Tikrai nepadės, jei saulutėje kiek bus pakaitinti. Kol ūkis augino tik 2 t česnakų, sudėdavo į dėžes ir džiovino saulėje, ir vis tiek dalis triūso nueidavo perniek. Įpuvus vienai skiltelei, supūva visa galvutė.

Dūdose pasitaikė pora nederlingų metų, kurie buvo labai sausringi. Ypač svarbu, kad gerai palytų birželį, tai pats svarbiausias mėnuo, nuo jo priklauso derlius. Rudenį gali pakenkti, jeigu laukai išmirksta. Žiemą česnakus turi dengti sniegas, nes esant 25 laipsniams šalčio per 4–5 dienas pasėliai beveik žūsta. Taip nutiko 2006 m., kai česnakų liko tik sėklai.

Spalį laukuose – pats darbymetis

Česnakus sodinti pradeda rugsėjo pabaigoje, o spalio pirmąją pusę ūkio laukuose būna pats darbymetis. Važiuoja traktorius, traukia tris plūgelius, o į paruoštas vagutes reikia berti česnakų skilteles. Grįždamas atgal traktorius paberia rudeninių mineralinių trąšų ir vagas užverčia. Į 5 ha žemės reikia pasodinti 5 t česnakų.

Nors dirba visi Šiaudiniai, neišsiverčiama be samdomų žmonių. Tik bėda, kad rankų darbo labai purtosi jaunimas, padirbėti sutinka tik vyresnieji.

Česnakus nelengva prižiūrėti ir pavasarį, ir vasarą. Šiaudiniai naudoja preparatą zFenix”, bet jis yra skirtas vasarinei kultūrai. Juo galima purkšti pavasarį, tik pasodinus, ir vasarą. Žieminiai dygsta kitaip – vos nutirpus sniegui jie išleidžia stiebelius.

Vilius šiemet augino 30 arų česnakų ir juos ravėjo tris kartus vienas, nes žmona buvo išvykusi į Ameriką. Dirbti teko kruopščiai, bet daržininkas sako, kad toks darbas jam patinka. Juolab derlius nenuvylė, užderėjo 1,7 t.

Išaugintus česnakus reikia nurauti, nuskabyti stiebelius ir nereikalingus lukštus, supakuoti į dėžutes, ir, be abejo, išdžiovinti. Vadinasi, kol daržovės paruošiamos parduoti, reikia įdėti daug rankų darbo.

Įnoringieji česnakai pakluso

Pastarieji metai Šiaudinių ūkiui buvo tikrai sėkmingi. Šiemet išaugino po 5 t/ha derliaus, nuėmė 25 t, iš kurių 5 t paliko sėklai.

Šiaudinių ūkio derlius jau nupirktas, jais prekiauja ,,Maximos” prekybos centrai, tarp jų ir Ignalinoje. Ūkininkams už kilogramą sumokėjo po 8 litus, o parduotuvėse jie, žinoma, kainuoja brangiau. Daug česnakų Vilius pardavė Karoliniškių turguje Vilniuje. Ten jis kasmet sulaukia nuolatinių pirkėjų, kuriems už 8 Lt parduoda kilogramą. Visuomet eilutė išsirikiuoja. Net ir rugsėjį yra šios prieskoninės daržovės mėgėjų, kurie atvažiuoja jų nusipirkti į Dūdų kaimą. Tik dabar česnakai jau baigiasi, todėl už kilogramą tenka mokėti 10 litų.

Visi keturi broliai buvo išvykę iš tėvų namų, jie gyveno Viniuje, o sesuo kūrė savo gyvenimą Kaune. Bet žemės trauka nugalėjo, pripažįsta, kad gal genuose tai slypi. Sūnėnas Andrius šeimos versle užėmė mirusio tėvo Jono vietą. Dalia Šiaudinienė didžiuojasi, kad sūnus Gintaras yra mokslų daktaras, dirba Vėžaičiuose. Taip Dūdų k., kuris tokį pavadinimą gavo nuo Dūdos upelio vardo, sukurtas klestintis daržininkystės ūkis.

Sesuo Stasė susigraudina žvelgdama į rudeniškai gražiai žydinčius jurginus ir nuo obuolių linkte linkstančias obelaičių šakas. Pernai tokiu metu teko palaidoti jauniausiąjį brolį – Joną Šiaudinį, disko metiką, septyniskart Lietuvos čempioną. Dar prieš dvejus metus iš senjorų čempionato Vengrijoje jis parsivežė net penkis medalius.

J. Šiaudinio medaliai, taurės rūpestingai saugomos tėvų namuose Dūdose. Brolis Vilius parodo ir albumą, kur įamžintos svarbiausios jaunėlio gyvenimo akimirkos.