Tuo galėjo įsitikinti visi Kėdainių rajono vietos veiklos grupės surengtos konferencijos „Kėdainių krašto kultūros paveldas ir amatai: dabartis ir perspektyvos" dalyviai.

Rajone veikia apie 50 kaimiškųjų bendruomenių. Į konferenciją suvažiavo keturiasdešimties bendruomenių atstovai. Jie pristatė, ką sugeba geriausia daryti, kuo yra garsūs ar kuo siekia sudominti kaimynus ir kolegas.

Kiekvienas ieško savojo veido

„Jau išaugome būseną, kai tik kalbėdavome, ką norime daryti. Tik kalbomis paremtos vakaronės baigėsi, dabar prasidėjo itin rimtas darbas. Bendruomenės pagal strategijos planą jau įgyvendina įvairius projektus. Be to, jos gana aktyviai ieško verslumo kelių. Dešimt kaimų planuoja tapti teminiais. Vieniems tokie planai sėkasi gana sėkmingai, kitiesms kiek sunkiau, tačiau užsispyrimo netrūksta niekam. Jau įsibėgėja prieskonių augintojai, muilo gamintojai. Turime ir norinčiųjų plėtoti kepinių verslą, ir kitokių sumanymų. Laikas labai greitai atskleis visas uždangas. Džiaugiuosi už bendruomenių aktyvumą", - sakė Kėdainių VVG projekto vadovė Aušra Vaidotienė.

Kėdainiečių veiklų įvairovė tiesiog stebina. Vainotiškiečiai giriasi medžio drožėjais, vilainiečiai papuošalų gamyba, savietiškiai kalvyste, Naujųjų Lažų gyventojai jau kuris laikas propaguoja sveiką gyvenseną.

Sudėtinis prezentacinis krepšelis
Kėdainių vietos veiklos grupės vadovų iniciatyva net keliose prekybos vietose netrukus bus pradėta prekiauti krepšeliais su kėdainietiškomis gėrybėmis.

„Tai bus puikios dovanos, reprezentuosiančios Kėdainius. Juk neretai įmonės ar organizacijos vyksta į oficialius susitikimus ir ieško išskirtinių kėdainietiškų lauktuvių. Mes tas paieškas palengvinome. Pirmajame krepšelyje net aštuonios gėrybės: iš Vikaičių kaimo į jį įdėta rankų darbo lėlytė, iš Kalnaberžės - vaškinė žvakė, pelutaviškiai papildė naminiais grybukais, josvainiečiai skruzdėlynu, plinkaigališkiai pievų medumi, nociūniškiai įdėjo muilo, o tiskūniškiai dekoratyvinę sagę. Visos gėrybės sutalpintos į akademiškės Birutės Šinkūnienės pintą krepšelį. Gėrybes pardavinėsime už savikainą - visa tai kainuos tik 100 litų", - sakė A. Vaidotienė

Moko austi ir sūrius spausti

Konferencijos dalyvius ypač sužavėjo 85 metų Lančiūnavos kaimo šviesuolė Joana Lukoševičienė. Ši garbaus amžiaus sulaukusi moteris savo aplinkoje gerai žinoma audėja: „Audžiu nuo devynerių metų. Labai gaila, kad neturiu kam perduoti šio amato. Tikiuosi sudominti anūkę, kuri neabejinga kūrybai. Gal kuriame kaime atsirastų norinčių išmokti austi? Mielai pamokyčiau. Be to, noriu visų kaimų aktyvistus paraginti puoselėti savo vietovių istoriją ir jose gyvenančius žmones."

Saviečių kaimo bendruomenės pirmininkė Rita Borinskijienė į konferenciją atvežė ir visus vaišino pačios gamintu saldžiu sūriu: „Manau, kad kiekviena šeimininkė moka pasidaryti varškės sūrį. Juk tam tereikia karvutės. Susiraugini pieno, pasidarai varškės ir ją suspaudi. Ilgainiui galima bandyti atrasti įvairius skonius. Sūrį galima pagardinti priedais: kmynais, razinomis, vaisiais, uogomis. Tereikia turėti fantazijos ir kantrybės."

Bendruomenės vejasi verslą

Konferencijoje apsilankęs VVG valdybos narys bendrovės „Vesiga" direktorius Saulius Grinkevičius prisipažino likęs sužavėtas kraštiečių gebėjimais: „Labai džiugina kaimo žmonių aktyvumas. Panašu, kad jiems svarbu ir savo gyvenimą parodyti, ir pamatyti, kuo gyvena kaimynai. Ypač smagu, kad mūsų bendruomenės nėra popierinės, o labai daug, aktyviai ir produktyviai veikia. Akivaizdu, kad jų nariai viską gali. Mane, kaip maisto pramonės atstovą, labiausiai sužavėjo vienas čia atvežtas gaminys - pajiesliškės Nijolės Ribelienės pagaminta užtepėlė „Mū". Panašu, kad sulauksime sveikos konkurencijos. Labai norėčiau, kad graži pradžia ieškant savojo veido ir einant verslumo keliu, nesibaigtų. Linkiu bendruomenėms sėkmingai dirbti ir užsidirbti."