Žemės ūkio rūmai pradėjo ciklą seminarų, skirtų tvartų ir galvijų kompleksų higienizavimui ir biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui taikant biotechnologinius metodus. Jų metu ūkininkams pristatoma kvapų matavimo ir probiotikų purškimo įranga bei praktiškai atliekamas kiaulių fermų ir paukštynų patalpų higienizavimas.
Kaip teigiama Žemės ūkio rūmų pranešime, vienas iš naujausių probiotikų naudojimo aspektų gyvūnų sveikatinime yra tai, kad apdorojant pakratus arba mėšlą ne tik sunaikinamos kvapo atsiradimo priežastys, sierą redukuojančių mikroorganizmų patogeninė mikroflora, bet probiotikai veikia ir kaip inhibitoriai amoniako emisijų (išlakų) susidaryme. Speciali probiotikų kompozicija 5-6 kartus sumažina amoniako išsiskyrimą iš mėšlo, todėl pagerėja gyvūnų produktyvumas, be to, sutaupoma lėšų tvartų ventiliacijai, o gaunamo mėšlo kokybė (vertinant kaip trąšą) tampa daug geresnė.
Pirmas seminaras surengtas Kaišiadorių rajone, Žiežmariuose, paukštininkystės įmonėje „Petkus", antrasis - Jurbarko rajone, „Dainiuose".
Augintojai susiduria su dilema
„Asmeniškai nieko naujo neišgirdau ir neišvydau", - taip apie naujus biotechnologinius produktus ir jų panaudojimą šiuolaikiniame žemės ūkyje atsiliepė UAB „Dainiai" vadovas Kasparas Jurevičius.
„Kvapų tema mūsų bendrovei labai aktuali, todėl jau daug metų pats domiuosi įvairiomis pasaulyje praktikuojamomis naujovėmis. Ne kartą eksperimentavome, panaudodami ir biologinius, ir cheminius preparatus. Išvažinėjau daug šalių, mačiau įvairių būdų, kaip kiaulių augintojai kovoja su kvapais savo ūkiuose. Visgi stebuklų niekur nėra," - mintimis dalijosi kiaulininkystės ūkio vadovas.
K. Jurevičiaus nuomone, geros idėjos gali sužlugti ir dėl lėšų stygiaus. „Kiaulių auginimas darosi nuostolingas", - teigia verslininkas, kurio tvartuose šiuo metu auginama 27-28 tūkst. kiaulių. „Jeigu kvapų naikinimui bus skiriama didesnioji investicijų dalis, kiaulių ūkio gali ir nelikti", - sako jis.
Statistikos departamento duomenimis, 2012 metų pradžioje mūsų šalyje buvo auginama 790,3 tūkst. kiaulių, o 2011 m. pradžioje - 929,4 tūkst.
Pasak „Dainių" vadovo, kvapus stabilizuojantys preparatai nepigūs. Viskas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, kiek kartų per savaitę prireiks higienizuoti patalpas, kokia bus oro temperatūra, kvapų intensyvumas. Pats procesas vyksta purškimo principu. Tirpalui paruošti reikia probiotikų koncentratą atskiesti vandeniu, kurio santykis priklauso nuo išpurškimo technikos.
K. Jurevičius neatmetė galimybės, kad ūkyje pristatyti mokslininkų preparatai sumažintų sklindančius nemalonius kvapus, tačiau pirmiausia sakė laukiantis tikslių paskaičiavimų, kiek ir kokių probiotikų reikia jo ūkiui. Tai turėtų paaiškėti maždaug po poros savaičių.
Taršos tyrimai - ne vaistas nuo smarvės
Pasak Tauragės visuomenės sveikatos centro, jų įstaiga pernai ir šiemet gauna Jurbarko rajono verslininkų organizacijos bei šios organizacijos iš gyventojų surinktus skundus dėl kvapų, sklindančių iš UAB „Dainiai" kiaulininkystės ūkio. Komisija sudarė tyrimų programą amoniako koncentracijai nustatyti gyvenamosios aplinkos ore. Buvo paimti oro mėginiai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose ir teritorijoje, tačiau amoniako koncentracija matavimo taškuose neviršijo didžiausios leistinos koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore.
Taip pat buvo tiriama kvapo koncentracija, imami mėginiai iš taršos šaltinių, tačiau didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės viršijimų gyvenamosios aplinkos ore nenustatyta.
Higienos normos nepažeistos, tačiau kvapas, pasak fermos pašonėje gyvenančių jurbarkiečių, vis dar riečia nosį. Tad jų viltis - griežtesni ES reikalavimai kiaulių augintojams ir inovacinės naujovės, pasiekiančios jau ir Lietuvos rinką.
