Tikisi gero derliaus
Lietuvoje cukrinius runkelius augina apie 600 ūkininkų, iš jų maždaug 400 augintojų produkciją tiekia fabrikui „Nordic Sugar Kėdainiai“ ir apie 200 – Marijampolės „Arvi cukrui“. Lietuvos nacionalinė kvota siekia 90,2 tūkst. tonų baltojo cukraus per metus. Tiek cukraus abu fabrikai gali parduoti ES šalyse. Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas sakė, kad šiais metais orai žemdirbiams nebuvo palankūs, tačiau tikimasi neprastesnių rezultatų nei praėjusiais metais.
„Rugsėjo 10 dieną pradėjome gabenti cukrinius runkelius į fabrikus. Manau, kad cukringumas gali būti šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais. Tačiau jei bus ilgas ir saulėtas ruduo, tikėsimės, kad derlius nenuvils“, – sakė K.Patiejūnas.
Runkelių augintojai – arčiau cukraus fabrikų
Suvalkijos ūkininkai augina apie 5 tūkst. ha cukrinių runkelių ir kasmet nukasa apie 180–200 tūkst. tonų saldžiųjų šakniavaisių. Didžioji dalis šio krašto žemdirbių cukrinius runkelius parduoda „Arvi cukrui“.
Vidurio Lietuvos žemdirbiai savo derlių veža į „Nordic Sugar Kėdainiai“ fabriką. Praėjusiais metais vien Kėdainių krašto cukrinių runkelių kooperatyvo augintojai pasėjo 8 200 ha runkelių. Perdirbti jie pristatė 436 tūkst. tonų užauginto derliaus.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sakė, kad cukrinius runkelius dažniausiai augina ūkininkai, gyvenantys arčiausiai cukraus fabrikų. „Cukrinių runkelių gabenimo išlaidos ūkininkams yra kompensuojamos, tad fabrikų vadovai suinteresuoti, kad ūkininkai gabentų cukrinius runkelius iš artimesnių rajonų“, – sakė J.Talmantas.
Sutartys sudaromos iš anksto
Kalbėdamas apie šių metų cukrinių runkelių derlių, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas pabrėžė, kad jis turėtų būti neblogas. „Kol kas neaišku, koks bus jų cukringumas. Lietinga ir šilta vasara buvo palanki cukrinių runkelių ligoms plisti, todėl šiai kultūrai reikėjo skirti daugiau priežiūros“, – sakė J.Talmantas.
Cukrinių runkelių augintojai, siekdami geresnio derliaus, pasirenka net kelias atsparesnes ligoms veisles ir taip apsaugo derlių nuo nepalankių klimato sąlygų. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko, cukrinių runkelių augintojai kiekvienais metais su fabrikais sudaro sutartis dėl kvotinių ir nekvotinių cukrinių runkelių pristatymo į fabriką. Už 1 toną kvotinių runkelių mokami 106 Lt. „Už pramoninius runkelius mokama mažiau. Dėl nekvotinių runkelių kainos abi šalys susitaria laisvai“, – teigė J.Talmantas.
Tikisi gerų rezultatų
Kėdainių krašto cukrinių runkelių kooperatyvo valdybos pirmininkas Algimantas Šleževičius sakė, kad žemdirbiai renkasi tokias ankstyvas cukrinių runkelių veisles, kurių aukštas cukringumas. Ūkininkų laukuose jau buvo atlikti saldžiųjų šaknų cukringumo tyrimai, o nuėmus derlių dar kartą atliekami cukraus fabriko laboratorijoje. Pasak Kėdainių krašto cukrinių runkelių augintojų kooperatyvo valdybos pirmininko, pavasaris žemdirbiams nebuvo palankus, nes liūtys suplakė derlių, dalį cukrinių runkelių teko atsodinti.
„Lietinga vasara nedžiugino cukrinių runkelių augintojų. Manėme, kad saldžiųjų šaknų cukringumas bus labai žemas. Tačiau pradiniai tyrimų rezultatai nenuvylė. Kol nėra tikslių rezultatų, cukringumo rodiklių nenorėtume prognozuoti“, – pabrėžė A.Šleževičius. Kėdainių krašto cukrinių runkelių augintojų kooperatyvo valdybos pirmininkas sakė, kad kuo geriau ir švariau nuimamas cukrinių runkelių derlius, tuo mažiau patiriama nuostolių. Derliaus kasimo kokybę dažniausiai lemia ne konkretaus kombaino modelis, bet jo sureguliavimas ir darbuotojo, valdančio techniką, išmanymas.
Būtina tausoti dirvožemį
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Rumokų bandymų stoties mokslo darbuotojos dr. Birutės Petkevičienės, nuimant cukrinius runkelius su šakniavaisiais išvežama nemažai dirvos. Iš hektaro galima išvežti nuo 3,5 iki 11,2 t/ha-1 derlingiausios dirvos. Mokslininkė sakė, kad cukrinių runkelių žemėtumas priklauso ir nuo šakniavaisių kasimo technologijos. Labiau žemėti būna ir tiesiogiai nuo kombaino vežami cukrinių runkelių šakniavaisiai. Jų žemėtumui įtakos turi ir meteorologinės sąlygos bei pasėlyje esančios piktžolės. Papildomai žemių iškasama ir su piktžolių šaknimis. Mokslininkė paminėjo, kad su cukrinių runkelių derliumi iš dirvos pašalinama 160– 200 kg kalcio.
Todėl žemdirbiai turėtų atkreipti dėmesį į kalkių defekatą, kuriame yra ne tik kalcio, bet ir azoto, fosforo, kalio, magnio, įvairių mikroelementų bei organinių medžiagų. Kalkių defekatą galima parsivežti iš cukraus fabriko, ten nuvežus cukrinius runkelius. Kalkių defekatą reikėtų išdžiovinti, susmulkinti ir išbarstyti mineralinių trąšų barstytuvais dirvos paviršiuje po 8–10 t/ha-1 prieš arimą ar kitokį žemės dirbimą. Tona defekato turi vidutiniškai 360–630 kg kalkinių medžiagų, 150–350 kg organinių medžiagų, 2–6 kg azoto, 2–4 kg fosforo, 4–7 kg kalio ir įvairių mikroelementų.
