„ŪP“ žiniomis, gyvulį apžiūrėjo būsimas veterinarijos specialistas ir bandė pastatyti lašelinę. Tačiau telyčia muistėsi, išsiveržė iš rankų, keistai elgėsi. Tai sukėlė įtarimą, kad ji gali būti apsikrėtusi pasiutlige. Tuomet ūkininkas pakvietė jo ūkį prižiūrintį veterinarijos gydytoją Vidą Jautakį. Nuspręsta telyčią izoliuoti, uždaryti į atskirą aptvarą ir stebėti.
„Jokių vaistų jai neleidome, tik šėrėm, davėme gerti ir stebėjome“, - sakė V.Jautakis.
Tačiau gyvulys buvo apatiškas, nuotaikos keitėsi, būklė negerėjo, neėdė. Nustatyti, ar tai yra pasiutligės atvejis, galima tik ištyrus susirgusio gyvulio smegenis. Gyvulio negalima nušauti ar kitaip atimti gyvybę, tik laukti natūralios baigties. Tad rugpjūčio 16-ąją mišrūnei nugaišus, jos gaišena išvežta saugiai sunaikinti į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, o smegenys – į Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją Šiauliuose. Čia kompetentingas specialistas atliko tyrimus ir Kelmė sulaukė pradinių žinių, kad įtarimai nepasitvirtino. Galutines išvadas apie šį atvejį po trijų savaičių pateiks Vilniaus specialistai. Aptvaras, kuriame telyčia buvo uždaryta, dezinfekuotas.
Pranešimą apie tai rugpjūčio 14-osios rytą Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyrius gavo iš Kelmės pirminio sveikatos priežiūros centro specialistų, kurie informavo, kad lankėsi žmogus, turėjęs kontaktą su galimai pasiutlige apsikrėtusiu gyvuliu. Jo pavardės etikos sumetimais neatskleidusi centro vedėja Alma Monkauskaitė pakomentavo, kad tai – studentas praktikantas, tapsiantis veterinarijos gydytoju, norėjęs suteikti pagalbą susirgusiai telyčiai. Jis nerimavo, kad telyčia galėjo jį užkrėsti pasiutlige, todėl kreipėsi į medikus, kurie suleido vakciną nuo pasiutligės.
– Gavę pranešimą, atlikome epidemiologinį tyrimą ir nustatėme, kad dar trys žmonės galėjo turėti kontaktą. Tai ūkininko šeimos nariai ir ūkio galvijus prižiūrintys darbininkai. Jiems skirtas profilaktinis gydymas pasiutligės vakcina. Tai yra vienintelis gydymas, kitokio nėra. Šiaip pasiutligė yra mirtina liga. Ja susergama įkandus apsikrėtusiam šuniui, katei, lapei, šikšnosparniui ar aplaižius pažeistą odą. Inkubacinis laikotarpis yra nuo dešimt dienų iki vienų metų, dažniausiai – mėnuo-du. Inkubacinis periodas priklauso nuo to, kokioje vietoje įkąsta: kuo arčiau galvos, tuo liga pasireiškia greičiau. Bet kadangi tai yra mirtina liga, jai visada skiriama daug dėmesio, stengiamasi kuo greičiau išaiškinti ir paskirti imunoprofilaktiką.
– Chirurgijos kabinetas vakcinos turėjo pakankamai, jos niekada netrūksta. Nors ji yra labai brangi, bet žmogui mokėti už ją nereikia ir skiriama, kai tikrai įtariamas pavojus. Po šio atvejo liko trys vakcinos, bet vakar parvežėme dar dešimt dozių, - sakė A. Monkauskaitė.
Tą pačią dieną visuomenės sveikatos centras informavo veterinarijos ir maisto tarnybą.
- Susisiekėme su tos zonos veterinarijos gydytoju Vidu Jautakiu ir skelbėme stebėjimą. Gyvulys buvo izoliuotas, uždarytas į individualų gardą. Girdomas, šeriamas, tačiau stebimas, kad neturėtų kontakto su kitais gyvuliais, žmonėmis, – prisiminė vyr. veterinarijos gydytoja Edita Valiuškienė. Ji paminėjo, jog paskutinis pasiutligės atvejis Kelmės rajone buvo 2008-aisiais. Bet žmonių susirgimų pasiutlige Kelmės rajone jau daugybę metų nebuvo.
Šiemet iki rugpjūčio 20 d. dėl šunų ar kačių apkandžiojimo kreipėsi 39 pacientai. Tarp jų yra ir atvykusiųjų iš užsienio. Visi epidemiologiškai ištirti, apžiūrėti, jei reikia, skirta vakcina. Į kiekvieną atvejį reaguojama. Pranešame veterinarijos specialistams, kad stebėtų, – pasakojo A.Monkauskaitė.
Kalbinti specialistai sakė, jog pasiutligei būdingi požymiai gyvuliams gali pasireikšti, kai šie suserga tetanija arba kepenų ligomis. Greičiausiai Palonių telyčią palaužė panašus negalavimas.
