Kai kurie augintojai viliasi, kad kitais metais Rusijos rinkai prireiks daugiau lietuviškų daržovių. Tada jų kainos šoktelės. Jau dabar kai kurios daržovės kur kas brangesnės nei pernai.

Daržovės skęsta ir pūva

„Daržovės skęsta. Lomelėse jau sumirkusios morkos, pūti pradeda drėgmei jautresni svogūnai. Geriau sausra nei tokie lietūs. Nuo sausros gali išgelbėti laistymo sistemos, o nuo drėgmės pertekliaus kultūrų neapsaugosi“, – sakė Šiaulių rajono daržovių augintojas Linas Šateika.

Jo kolega iš Kėdainių rajono Vidmantas Kvedaras kitokios nuomonės: „Daugiau kritulių geriau nei sausra, kuri viską išdegina. Bent mano laukuose didelio drėgmės pertekliaus kol kas nėra.“

„Daug daržovių vandenyje. Masiškai pūva bulvės, žemesnėse vietose kopūstai jau nuvirto ant šono, gali pūti ir morkos“, – situaciją savo laukuose įvertino Kelmės rajono daržovių augintojas Algimantas Vaupšas.

Kėdainiškis Saulius Dambrauskas susikrimtęs, kad daržoves puola ligos: svogūnus – miltligė, bulves – maras. „Be proto daug lietaus. Dėl drėgmės pertekliaus šiemet bus trumpesnės morkos, kai kurios iš jų pražus vandenyje. Kai kurios kopūstų galvos jau nebeturi šaknų. Tačiau dėl ligų kol kas bėdų nėra“, – sakė kitas Kėdainių rajono ūkininkas Virgilijus Kuprevičius.

Kainos didesnės nei pernai

Ūkininkai pripažįsta, kad situacija įvairių šalies regionų ar net to paties rajono daržovių laukuose skiriasi. Tačiau kritulių nestinga visoje šalyje. Augintojai prognozuoja, kad šlapi metai gali sunaikinti iki penktadalio šiųmečio derliaus. Dalis daržovių supus laukuose, kitos – sandėliuose.

„Vis dėlto daržininkai šiemet neturėtų perdėm liūdėti ir skųstis, nes derlius neblogas, ir kainos vidutinės. Jei nebus kokių didesnių stichijų, neblogi turėtų būti ir rezultatai“, – samprotavo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas V.Kvedaras.

Šiemet daugelio daržovių kainos didesnės nei pernai. Bene labiausiai išbrango morkos. Naujo derliaus morkas šalies augintojai pradėjo pardavinėti liepos viduryje. Ankstyvųjų plautų ir fasuotų morkų kilogramas kainavo apie 4 Lt. Atsiradus didesnei pasiūlai, kaina, kaip įprasta, pradėjo kristi. „Kai masiškai pasipila lenkiška produkcija, kainos pradeda ristis. Tačiau šiemet jos didesnės. Tam įtakos turi ir stichijų užkluptos Rusijos rinka, ir dėl šalto pavasario vėluojantys derliai Olandijoje, ir prasti orai kitose šalyse“, – aiškino L.Šateika.

Derlių kuo skubiau išparduoti skuba bulvių augintojai. „Tokiomis sąlygomis išaugintas bulves sunku bus sandėliuoti, todėl rinka perpildyta ir kainos nedidelės. Lenkijoje kilogramas – vos 10 centų – pirk, kiek tik nori, o vartotojams – nė motais, iš kur tos bulvės“, – dėstė A.Vaupšas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pirmą rugpjūčio savaitę bulvių kilogramo kaina ūkiuose svyravo nuo 0,35 iki 0,55 Lt. Panašios bulvių kainos buvo ir tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. Pigiau nei pernai prekinių ūkių savininkai pardavinėja kopūstus (0,30–0,55 Lt už kilogramą), burokėlius (0,45–0,55 Lt už kilogramą), svogūnus (0,90–1 Lt už kilogramą).

Augintojai viliasi atsigriebti kitais metais, kai į rinką tieks kokybišką geruose sandėliuose išlaikytą produkciją. V.Kuprevičius linkęs manyti, kad įpusėjus žiemai lietuviškos daržovės važiuos į Rusiją. „Kas jas išlaikys, greičiausiai viską išparduos rusams“, – prognozavo ūkininkas.

Kas trečią morką suvalgė maskviečiai

Vietos rinkoje, kur gausu lenkiškos produkcijos, neišsitenkantys augintojai, kaip ir kasmet, daug tikisi iš didelės Rusijos rinkos.

Pranešimai apie potvynius ar sausras šioje šalyje – ženklas, kad lietuviška produkcija paklausi bus ir užsienyje. Jei liūtys ar sausra niokoja kaimynų lenkų derlių, vietos rinkoje galima tikėtis palankesnių kainų. Rusams labiausiai patinka lietuviškos morkos. Iš prekinių ūkių savininkų kiemų jau dabar rieda mašinos su kroviniais į Maskvą. Šiai rinkai reikia kokybiškų, gerai paruoštų, fasuotų morkų. Lietuvos augintojų produkcija šiuos reikalavimus atitinka.

„Tai, kad rusai vasarą perka lietuviškas morkas, rodo, jog jie vertina mūsų produkciją. Neužtenka tik nuplauti morkas – jas reikia ir nupoliruoti bei tinkamai supakuoti. Reikalavimus turi atitikti ir šakniavaisių forma bei kokybė“, – pabrėžė V.Kvedaras. Rusai griežtai vertina įvežamos produkcijos kokybę, todėl iš ūkininkų ūkių ima derliaus pavyzdžius tyrimams.

L.Šateika vienam Maskvos prekybos tinklui tikisi parduoti daugiau šiųmečio derliaus morkų nei pernai. Beveik trečdalis jo ūkyje išaugintų morkų pernai iškeliavo į šį tinklą. „Svogūnų, bulvių, kopūstų jie patys prisiaugina. Turi ir neplautų bei nefasuotų morkų. Mes galime konkuruoti gerai paruošta kokybiška produkcija. Tačiau po metų kitų bus sunkiau patekti į šią rinką, nes daržovių augintojai sparčiai modernizuoja ūkius, įsigyja reikiamą įrangą“, – aiškino ūkininkas.

Mėgėjai traukiasi iš rinkos

Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

Prekinių ūkių savininkai pastebėjo, kad profesionalūs augintojai nesiblaško rinkdamiesi, kurias daržoves auginti, ir išlaiko panašius auginamų kultūrų plotus. „Tai lemia ir sandėliavimo patalpų dydis. Krauti daržoves laukuose į krūvas gali tik mėgėjai“, – sakė L.Šateika.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet buvo deklaruota 5,4 proc. mažiau morkų pasėlių. Tačiau Lietuvos daržovių augintojų asociacijai priklausantys ūkininkai, kurių pasėlių plotai sudaro net apie 60 proc. viso dek­laruoto morkų ploto, šių daržovių pasėjo 6,5 proc. daugiau. Morkų auginimo apimtis didino augintojai, investavę į laikymo ir prekinio paruošimo technologijas.

Šiemet mažiau auginama ir bulvių. Lietuvoje deklaruoti bulvių pasėlių plotai sumažėjo 8,1 proc. – iki 19 650 hektarų. Dėl bulvių pertek­liaus pernai nemažai smulkiųjų augintojų nusivylė kainomis. Be to, pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, augintojams trūksta modernių saugyklų, kuriose galėtų išlaikyti bulves iki naujo derliaus, bei lėšų investicijoms į produkcijos kokybę ir prekinį paruošimą. Anot jos, pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir Europos šalyse, Rusijoje pastebimai mažėja kopūstų paklausa, atitinkamai mažėja ir auginami plotai. Tačiau vartotojai dažniau renkasi brokolius ir žiedinius kopūstus.

Komentaras

Gresia grybinės ligos

Vytautas Zalatorius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų sektoriaus vedėjas:

- Padėtis dar nėra tokia tragiška, bet džiugesio kol kas nedaug. Daržoves sunku apsaugoti nuo ligų, nes negalima įvažiuoti į laukus. Užpuls grybinės ligos, dėl kurių labiausiai gali nukentėti kopūstai ir šakniavaisinės daržovės. Augintojams teks rūpintis, kaip lauke pradžiovinti svogūnus, kuriuos jau reikia nuimti. Be to, gali prasidėti antra jų vegetacija.

Genetiškai atsparesni augalai geriau atsilaikys tokiomis sąlygomis. O kur pasikliaujama tik chemija, gali būti prasčiau. Tačiau per anksti daryti išvadas, nes dar laukia vasaros pabaiga, rugsėjis, spalis, tad sąlygos gali pagerėti arba pablogėti. Per anksti nereikėtų džiūgauti. Grūdų augintojai daug kalbėjo apie rekordinius derlius, o kur dabar tie vagonai? Šiandien daržovių augintojai negali dirbti, o javų laukuose nesimato kombainų.