Derlius skęsta
Jau dabar nemažai javų plotų išmirkę, pasėliai išgulę, pradeda plisti pašaknio ligos. Pasak S.Daniulio, jei lietus ir toliau pliaups, ne tik suprastės grūdų kokybė, bet ir derlius liks laukuose. „Vidurio Lietuvoje derlius skęsta. Į laukus būtų galima įvažiuoti, jei kombainai būtų su vikšrais“, – pabrėžė Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas sakė, kad Vidurio Lietuvoje grūdų augintojai gyvena nelinksmomis nuotaikomis. Dėl nepalankių gamtos sąlygų žemdirbiai šiemet sulauks mažesnio derliaus, negu tikėjosi. O iš laukų bus vežami drėgnesni grūdai.
S.Daniulis sakė, kad jei ir toliau vyraus drėgni orai, per javapjūtę žemdirbiams, kurie neturi savo džiovyklų bei sandėlių, kils problemų. Prie elevatorių gali susidaryti eilės, drėgni grūdai gali pradėti greitai gesti. „Kuo grūdai drėgnesni, tuo daugiau reikės sumokėti už džiovinimo paslaugas. O tai smogs ūkininkams per kišenes“, – pabrėžė S.Daniulis. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas R.Majauskas pabrėžė, kad šiais metais gali prireikti kuo skubiau grūdus išdžiovinti.
Javapjūtei nepalankūs orai
Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininko doc. Juozo Pekarsko, meteorologinės sąlygos, ypač pastaraisiais metais, nepalankios javapjūtei. Lietingi orai neleidžia laiku nukulti javų. „Jei orai labai lietingi, prastėja grūdų kokybė, sulaukiama menkesnio jų derliaus. Sumažėja ir grūdų supirkimo kaina. Po ilgesnio lietingų orų periodo sunku tikėtis ekstra klasės kviečių grūdų“, – sakė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkas. J.Pekarskas patarė prieš javų kūlimą mobiliu prietaisu patikrinti grūdų drėgnį. Nukūlus drėgnus grūdus rekomenduojama juos džiovinti karštu oru ir aktyviąja ventiliacija. „Grūdus, kurių drėgmė – iki 22 proc., galima džiovinti ir aktyviąja ventiliacija. Drėgnesnius grūdus patartina džiovinti džiovyklose kelis kartus, kol drėgnis atitiks keliamus reikalavimus“, – pabrėžė doc. J.Pekarskas.
Drėgnų grūdų negalima ilgai laikyti. Jei grūdų drėgnis didesnis nei 20 proc., juos būtina džiovinti iš karto po pjūties. Mokslininkas perspėjo, kad drėgnesnius grūdus iki džiovinimo galima laikyti ne ilgiau kaip 3–4 valandas. „Mikroorganizmai supiltuose grūduose veikti pradeda per 24 valandas. Jei grūdų drėgnis didesnis kaip 25 proc., mikroorganizmai jiems gali pakenkti. Tada labai greitai prastėja grūdų kokybė, gali išplisti patogeniniai mikroorganizmai, padaugėti mikotoksinų. Tokie grūdai bus netinkami ne tik žmonių maistui, bet ir pašarui“, – pabrėžė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkas J.Pekarskas. Ilgai laikomi drėgni grūdai greitai suplėksta.
Svarbu pasiruošti sandėliuoti
Ūkininkai, neturintys savo džiovyklų ir sandėlių, nukultus grūdus iš karto parduoda supirkėjams. Tad nebereikia rūpintis sandėliavimu, tačiau ūkininkams taip parduoti derlių ekonomiškai neapsimoka.
„Geriau grūdus sandėliuoti, atitinkamai paruošti ir parduoti vėliau. Varpinių javų (kviečių, miežių, avižų) grūdai yra tinkami sandėliuoti, jei jų drėgnis – 14 proc. arba net mažesnis, aliejinių augalų sėklų – 9 proc. ar mažesnis“, – sakė mokslininkas. Išvalyti ir išdžiovinti grūdai laikomi sandėliuose, kuriuos taip pat būtina atitinkamai paruošti, išvalyti ir dezinfekuoti. „Laikant grūdus reikia stebėti, ar jie nepradeda kaisti, ar neatsirdo įvairių kenkėjų. Svarbiausia, pastebėjus negerovių, – laiku imtis reikiamų priemonių, kad nebūtų patirta didelių nuostolių“, – patarė doc. J.Pekarskas.
