„Belgijos daržovių augintojų gamintojų grupių ir organizacijų geroji patirtis“. Taip trumpai būtų galima pavadinti LDAA narių kelionės tikslą. Mat šiuo metu Lietuva kartu su Estija ir Liuksemburgu yra viena iš trijų ES valstybių, dar neturinčių gamintojų organizacijų. Kadangi 2014-2020 metais ES paramą vaisių ir daržovių sektoriui ir toliau numatoma skirti per gamintojų organizacijas, Lietuvos daržovių augintojams šis klausimas pastaruoju metu ypač aktualus. Belgija garsėja jau ne vienus metus gyvuojančiomis gamintojų grupėmis ir organizacijomis, tad šio teminio susitikimo metu pasisemta daug vertingos informacijos ir patirties.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) nariai lankėsi gamintojų organizacijos daržovių aukcione „REO Roeselare“ – viename didžiausių daržovių aukcionų Vakarų Europoje.

Aukciono apyvarta – 150 mln. eurų per metus. Jo savininkai yra kooperatyvo nariai. Kooperatyvą sudaro 1200 augintojų, visi jie yra aktyvūs nariai, savo išaugintus vaisius ir daržoves parduodantys šiame aukcione. Kooperatyvas savo veiklą pradėjo 1940 m. su keliais šimtais augintojų. Tuo metu kiekvienas augintojas savo išaugintą produkciją pardavinėjo individualiai, tačiau plečiantis augintojų skaičiui ir produkcijos kiekiui ši sistema tapo neefektyvi. 1970 m. suformuota aukciono sistema veikia iki šiol.

Aukcione parduodami porai, salotos, pievagrybiai, endivijos, cikorijos, pomidorai, braškės, salierai bei kita Flandrijos ir kaimyninių Prancūzijos rajonų augintojų užauginta produkcija. Daržovių gamintojai pristato šviežią produkciją į aukciono sandėlius, kur patikrinama kokybė ir daržovės ruošiamos parduoti: rūšiuojamos, plaunamos, pakuojamos. Ryte visos pristatytos daržovės parduodamos. Jei tam tikros dalies produkcijos nepavyksta parduoti už žemiausią nustatytą kainą, ji sunaikinama (kompostuojama), taip užtikrinant visišką šviežumą bei išlaikant pageidaujamą kainų lygį.

Ūkininkų ūkiai aplink aukcioną išsidėstę 25 km spinduliu. 1200 kooperatyvo narių ūkininkauja 10 tūkst. ha. Vyriausias kooperatyvo narys yra 83 metų ūkininkas, savo išaugintą produkciją pristatantis aukcionui jau beveik 50 metų.

„REO“ direktorius Rikas Decadtas supažindino Lietuvos augintojus su aukciono veikimo principu, gamintojų jungimosi į kooperatyvus ir organizacijas privalumais. Anot R. Decadto, tokia gamintojų kooperacija suteikia jiems didesnę galią pasiūlos grandinėje, sustiprina jų derybines pozicijas, palengvina produkcijos realizavimą.

Aukcionas su augintojais už parduotą produkciją atsiskaito per tris savaites. Daržoves iš aukciono perka didieji prekybos centrai, didmenininkai, tiekiantys produkciją parduotuvėms. Kaina keičiasi kiekvieną dieną, nes skiriasi aukcionui pristatomos produkcijos pasiūla ir paklausa. Vidutinė kaina aukcione paskaičiuojama kompiuteriniu būdu visiems augintojams, tačiau tuo atveju, jei dalis produkcijos neparduodama, ji taip pat įskaičiuojama į vidutinę kainą, todėl nuostolius už neparduotas daržoves pasidalija visi augintojai. Gamintojų organizacijų taisyklės leidžia kompensuoti nuostolius dėl neparduotos produkcijos iš ES ir pačių gamintojų įnašų.

Belgijoje lieka 40 proc. aukcione parduodamos produkcijos, 60 proc. eksportuojama į Vokietiją, Prancūziją, taip pat į Angliją, Rusiją, Rytų bloko šalis. Iš Belgijoje liekančios produkcijos didžioji dalis realizuojama prekybos centruose, kuriuose parduodama 70 proc. Belgijos vaisių ir daržovių.
Augintojas – kooperatyvo (aukciono) narys – moka mokestį, siekiantį 1-3,5 proc. nuo apyvartos. Pradinis gamintojo įnašas, norint įstoti į kooperatyvą, siekia 15 eurų/ha. Be to, 4,1 proc. nuo apyvartos nariai moka į gamintojų organizacijos veiklos programos fondą, iš kurio lėšų vykdomos investicinės, kokybės užtikrinimo, aplinkosaugos ir kitos programos. Tokia pat suma veiklos fondą papildo Europos Sąjunga. Kitaip tariant, kooperatyvui kompensuojama 50 proc. veiklos programos išlaidų.

Belgijoje 80 proc. augintojų susijungę į kooperatyvus, per kuriuos parduoda savo išaugintą produkciją. Diskutuojant su kooperatyvo nariais paaiškėjo, kad ne kiekvienas jų suvokia esąs gamintojų organizacijos narys ir iš kokių lėšų yra finansuojamos, pvz., laistymo sistemos jo ūkyje, ligų stebėsena ir kitos veiklos. Jis tai suvokia kaip kooperatyvo bendro darbo, užtikrinant produkcijos kokybę, naudą. Už gamintojų organizacijų veiklos programų įgyvendinimą atsakingi kompetentingi projektų vadovai.

Apsilankę Kruishoutem eksperimentinėje stotyje, Lietuvos daržovių augintojai susipažino su stoties vykdomomis funkcijomis bei veikla. Kruishoutem eksperimentinė stotis įkurta 1977 m., jos užimamas plotas – 8,7 ha. Belgijos bandymų stotys yra labai specializuotos. Pagrindiniai tyrimų stočių uždaviniai – spręsti ūkininkams kylančius technologinius klausimus, remiantis moksliniais tyrimais, pateikti patikimas žinias augintojams, institucijoms, įmonėms. Mokslininkų rekomendacijos – pagrindas ūkininkaujant.

Ši eksperimentinė stotis įkurta augintojų iniciatyva, iš dalies yra finansuojama augintojų kooperatyvų, iš gamintojų organizacijų veiklos programų lėšų. Joje tiriamos įvairios lauko daržovių veislės, tinkančios įprastiniams ar ekologiniams ūkiams, lyginamos jų savybės, aiškinamasi, kokie vartotojų prioritetai.

Dar viena eksperimentinės stoties vykdomų funkcijų – ligų ir kenkėjų stebėsena, panaudojant stoteles, išdėstytas regione 15 km atstumais. Remiantis šių stotelių informacija, ūkininkai sužino apie regione artėjančias augalų ligas ir kenkėjus. Pranešimai siunčiami kiekvieną savaitę, kartu informuojant, kada ir kokias augalų apsaugos priemones patartina naudoti. Tokiu būdu sumažinamas betikslis augalų apsaugos priemonių naudojimas. Be to, augintojai gali individualiai kreiptis į eksperimentinės stoties konsultantus dėl įvairių technologinių klausimų, tačiau už šias konsultacijas ūkininkai susimoka patys.

Kitas tyrimų stoties pajamų šaltinis – naujų augalų apsaugos priemonių registraciniai bandymai.
Susitikimo su Belgijos Flandrijos ūkininkų sąjungos, turinčios ilgametę patirtį vykdant lobistinę, ūkininkų informavimo bei mokymų veiklas, atstovais, diskutuota apie bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m. Flandrijos regiono ūkininkų sąjunga vienija 12 tūkst. narių. Ji įkurta 1880 m., nariai moka 180 eurų nario mokestį, nepriklausomai nuo turimo ūkio dydžio, nes, anot daržovių augintojų atstovo ūkininkų sąjungoje, visų narių interesai atstovaujami vienodai. Ši organizacija vienija ir kitas ūkininkų organizacijas, tarp jų ir žirgų asociaciją, nes Belgija garsėja žirgais ristūnais.
Ūkininkų sąjungos partneriai yra bankai, buhalterinės apskaitos įmonės. Pagrindinė sąjungos vykdoma veikla: lobizmas, mokymas, konsultavimas, kooperacija, glaudus bendradarbiavimas su augintojais, perdirbimo įmonėmis, aukcionais.

Susitikimo metu aptarti Belgijos ir Lietuvos daržovių augintojų lūkesčiai, bendros veiklos ir tolesnio dalijimosi patirtimi galimybės. Su Belgijos ūkininkų sąjungos daržininkų vyriausiuoju konsultantu Lucu Vanoirbeeku diskutuota apie ūkininkų kooperaciją ir mėginta aptarti veiksnius, skatinančius ūkininkus kooperuotis.

Apsilankę Rumbeke-Beitem „Inagro“ eksperimentinėje stotyje, kurioje šiandien dirba 168 darbuotojai, susitikimo dalyviai, lydimi Flamandų ūkininkų sąjungos konsultanto Patricko Meulemeesterio, susipažino su eksperimentinės stoties veikla bei funkcijomis. Susitikimo dalyvius sudomino galima papildoma veikla ūkyje, t.y. pievagrybių auginimo technologijos ir eksperimentinės stoties žuvininkystės padalinys, kuriame pageidaujantys užsiimti žuvininkyste Belgijos ūkininkai nemokamai konsultuojami bei gauna išsamios informacijos apie žuvų auginimo technologijas, šiam verslui pradėti būtinas sąnaudas ir kitais susijusiais klausimais. Šioje stotyje visos konsultacijos augintojams yra nemokamos, nes stotį įkūrė ir finansuoja Flandrijos vyriausybė. Kaip ir Kruishoutem eksperimentinėje stotyje, didelis dėmesys skiriamas daržovių ligų ir kenkėjų stebėsenai, tręšimo planams, aplinkosaugos problemoms.

Kadangi didžioji dalis Belgijos ūkininkų yra smulkūs, savo išaugintos produkcijos pasiūlą tenka sukoncentruoti, todėl produkcija parduodama aukcionams bei perdirbimo įmonėms. Su perdirbimo įmonėmis ūkininkai sudaro išankstines sutartis dar metų pradžioje, numatydami, kokią produkciją bei kokius jos kiekius ir už kokią kainą pagamins. Nors perdirbimo įmonės už produkciją dažniausiai moka mažiau nei ūkininkai gauna už produkciją aukcionuose, tačiau sudarydami sutartis žemdirbiai jaučiasi saugūs ir užtikrinti dėl sutartos kainos bei garantuoto užauginamos produkcijos realizavimo. Kita vertus, augintojai, teikiantys produkciją devynioms regiono perdirbimo įmonėms, taip pat susibūrę į kooperatyvą – gamintojų organizaciją, siekdami įgyti didesnes derybines galias ir, pasinaudojus ES parama, pasilengvinti investicijų naštą.

Renginio partneriai – Flandrijos ūkininkų sąjunga – pasiūlė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariams apsilankyti vienoje stambiausių šaldymo įmonių regione „Ardo“. Ši šeimos įmonė įkurta daugiau nei prieš 40 metų. Šiandien „Ardo“ priklauso 14 gamybos ir pakavimo padalinių aštuoniose Europos šalyse. Kasmet įmonė gamina, šaldo ir parduoda 600 tūkst. t. šaldytų vaisių, daržovių, pastos ir ryžių 54 šalyse. Įmonėje naudojama greitojo produkcijos užšaldymo technologija.
Įmonės metinė apyvarta siekia 600 mln. eurų. Gamykla užima 25 ha plotą. 10 proc. gaminamos produkcijos lieka Belgijos vartotojams, 90 proc. eksportuojama.

„Ardo“ gamina platų šaldytų daržovių, daržovių mišinių, daržovių ruošinių ir vaisių asortimentą. Dalis įmonei daržoves auginančių ūkininkų produkciją tiekia patys. Iš didelius kiekius produkcijos užauginančių ūkių įmonė produkciją susirenka pati. Šaldyti pristatomos tik visiškai šviežios, įmonės kokybės standartus atitinkančios daržovės ir vaisiai.

LDAA nariai susitiko ir su Roeselare, Kruishoutem, Lochristi, Rumbeke apylinkių ūkininkais, auginančiais bulves, morkas, porus, agurotines daržoves, žiedinius kopūstus, braškes, kitą produkciją. Lietuvos ir Belgijos daržovių augintojai diskutavo apie auginimo technologijas bei aptarė aktualiausias problemas, bendras tiek Lietuvos, tiek Belgijos augintojams. Šie pasidžiaugė priklausantys gamintojų organizacijoms. Tad ir vyko diskusijos apie gamintojų grupių ir organizacijų privalumus bei ūkininkų gaunamą naudą.

Šis tarptautinis teminis susitikimas paskatino diskusijas tarp Lietuvos daržovių augintojų apie Lietuvos žemės ūkio mokslų atotrūkį nuo gamybos ir priežastis, trukdančias mūsų šalyje įsteigti daržovių gamintojų organizacijas. Įvertinus, kad po 2013 m. didžiausia ES parama sektoriui bus nukreipta būtent į gamintojų organizacijas ir grupes, būtina svarstyti galimybę ir poreikį Lietuvos daržovių augintojams jungtis ir tokiu būdu sustiprinti savo konkurencingumą, derybines pozicijas, derantis su produkcijos supirkėjais dėl užaugintų daržovių realizavimo sąlygų bei sutelkti didesnius produkcijos kiekius eksportui.

Kita vertus, situacija Lietuvoje ir Belgijoje iš esmės skiriasi – tai apsunkina kooperacijos, įskaitant jungimąsi į gamintojų grupes ir organizacijas, procesą Lietuvoje. Belgijoje didžioji dalis augintojų yra smulkūs, susikoncentravę daržininkystei palankiausiuose regionuose, todėl lengvai sprendžiami logistiniai klausimai. Lietuvoje daržininkystės ūkiai išsibarstę po visą šalį dideliais atstumais, tad produkcijos sukoncentravimas vienoje vietoje, kokybės stebėsena ir kontrolė bei kiti bendri veiksmai tik padidintų produkcijos savikainą.