Maisto produktų poreikis, planetoje daugėjant žmonių, tik didės. Vadinasi, žemės ūkiui ir maisto pramonei atsiveria naujų galimybių. Šie pasikeitimai svarbūs Lietuvai. Mūsų ūkininkai ateityje galės papildomai uždirbti, geriau gyventi. Todėl jau dabar reikėtų tinkamai pasirūpinti žemės derlingumu. Tai – svarbiausia Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) surengtos jau šešioliktos mokslinės ir praktinės konferencijos „Žemdirbio vasara 2012“ idėja.
Vienpusiško ūkininkavimo pasekmės
ASU doc. Evaldas Klimas patvirtino analitikų prognozes: planetoje daugėja valgytojų, todėl jau netolimoje ateityje reikės vis daugiau žemės ūkio produktų. Dirbamos žemės ploto nepadidinsi. Atvirkščiai – dėl globalinio atšilimo jos plotas dar sumažės. Taigi lieka vienintelė išeitis – didinti augalų derlingumą. Kaip tai pasiekti? Pasak E.Klimo, pirmiausia reikėtų prisiminti, kas be reikalo užmiršta.
„Laukuose daugiamečių ankštinių žolių nėra tiek, kiek buvo anksčiau. Todėl pradedame brangiai mokėti už vienpusiško ūkininkavimo pasekmes. Kartais girdžiu, kaip ūkininkas sako, kad jis taiko sėjomainą: žemė padalyta į keturis laukus, augina žieminius ir vasarinius rapsus bei žieminius ir vasarinius kviečius. Ir tai – visa sėjomaina“, – apgailestavo E.Klimas. Docentas prisimena 1989-uosius, kai ASU bandymų stotyje buvo pradėta tirti rapsų svarba sėjomainoje. Pradėjus bandymus, buvo tiriami net devyni priešsėliai ir šioje devynių laikų sėjomainoje buvo du ar trys daugiamečių ankštinių žolių laukai. Kokia daugiamečių žolių svarba? „Pirmiausia tai – puikus pašaras. Lietuva yra gyvulininkystės kraštas, nors dabar gyvulininkystės pozicijos nestiprios, tikiu, kad padėtis pasikeis. Be to, daugiametės ankštinių žolės yra svarbios ekologine prasme ir todėl, kad jos – neįkainojamas priešsėlis, be to, jos naudojamos energetinėms reikmėms“, – sakė E.Klimas.
Apie protingą techniką
Nors kartą pabendravusieji su AB „Lytagra“ viešųjų ryšių skyriaus vadovu Juozu Kalinausku įsitikina, kad šio žmogus optimizmas užkrečiantis. Gera nuotaika jis spinduliavo ir šį kartą, kai „Žemdirbio vasaros“ svečiams pristatė „New Holland T7000“ serijos traktorius, kaip protingą žemės ūkio techniką. Ši „New Holland“ serija turi tokią galios valdymo sistemą, kuri ūkininkams labai pravers transporto darbuose ir dirbant su galios tiekimo velenu. Su naujuoju „New Holland T7000“ tempdami sunkią priekabą ar srutvežį į kalną arba dirbdami laukuose su rotoriniu kultivatoriumi, ūkininkai nebekaltins savęs, kad nepasirinko galingesnio (bet brangesnio) traktoriaus. Kodėl? Galios valdymo sistema, pajutusi, kad variklis pradeda mažinti sūkius, pasitelkia papildomas 37 arklio galias ir padeda įveikti laikinas kliūtis.
J.Kalinauskas šią traktoriaus savybę populiariai vadina jo protu. Tokios savybės tikrai gali prireikti, nes J.Kalinauskas prie šio traktoriaus prikabino skutiką. „Skutikas yra universalus, ypatingas tuo, kad jis dirvą supurena giliai (iki 30 cm), bet svarbiausia tai, jog sumaišo būtent viršutinį sluoksnį. Šiuo metu tai yra vienas populiariausių skutikų, naudojamų neariminėje žemdirbystėje“, – pabrėžė jis. Apie purkštuvų „Amazone“ kokybę J.Kalinauskas pasakė tik tiek, kad vien šis vardas reiškia, jog tai – ypatingos kokybės technika. Ir visi tam pritarė.
Kas daro įtaką derlingumui?
Ilgametis ASU Žemdirbystės katedros vedėjas doc. Vaclovas Bogužas pristatė tarpinių pasėlių ir augalinių liekanų poveikį bei žemės dirbimo reikšmę dirvožemio derlingumui. Kokie 13 metų vykdomų bandymų rezultatai? „Bandymai parodė, kad sėjant į neįdirbtą dirvą ir dar įterpiant šiaudų, per pirmuosius trejus metus derlius mažėja. Vėliau, jei laikomasi sėjomainos, derlius būna stabilus, nes atsiranda šiaudus ardančių mikroorganizmų. Jei taikomas supaprastintas žemės dirbimas, derlius nemažės. Tačiau jei ūkininkai sumanys žemę apversti plūgu, kaip patariama kai kuriuose laikraščiuose, jie vėl visus mikroorganizmus bei augalines liekanas įterps giliai ir išvers į paviršių mažiau vertingą sluoksnį. Tada derlius bus mažesnis trejus metus iš eilės“, – tyrimų išvadomis dalijosi V.Bogužas.
Bandymų stoties vadovas prof. Rimantas Velička ūkininkams pristatė žieminių rapsų veislių raidos ypatumus. Mokslininkai konkrečiais tyrimais bandė nustatyti ir moksliškai pagrįsti tinkamiausią rapsų sėjos laiką. „Paaiškėjo, kad mūsų hibridiniai rapsai yra daug „protingesni“ nei manyta. Pavyzdžiui, jei atsinaujina vegetacija, tą laikotarpį jie iškenčia, o vasariniai rapsai tokios savybės neturi – auga ir „galvoja“, kad jau prasidėjo pavasaris, todėl pradeda naudoti savo maisto medžiagas. Nustatėme, kad geriausia žieminius rapsus sėti rugpjūčio 20–
30 d. ir net pirmosiomis rugsėjo dienomis. Pastaraisiais metais ruduo būna šiltas, todėl rapsai suspėja pasiruošti žiemoti“, – pasakojo R.Velička.
Bandymai iš paukščio skrydžio
Bendrovės „Vilkas avia“ vadovas, pilotas Kęstutis Staniulis pristatė tęstinį ASU ir „Vilkas avia“ projektą. Lėktuve įmontuota NASA mokslininkų sukurta nedidelė hiperspektrinė kamera, lazerinė skenavimo įranga, kompiuteriai, galingas navigacinis kompleksas. Kodėl? „Vaizdžiai galiu pasakyti, kad panaudoję hiperspektrinę kamerą dirvos paviršiuje galėtume pamatyti kiekvieną grūdą. Taigi mes galime sudaryti labai tikslius tręšimo žemėlapius, galime matyti, kurioje žemės sklypo vietoje, dirvoje trūksta cheminių elementų“, – pasakojo K.Staniulis.
Tokio lėktuvo ir įrangos pagalba labai naudinga ir miškininkams. Pavyzdžiui, įdiegta programinė įranga, kai iš paukščio skrydžio galima tiksliai nustatyti, kiek kokiame plote yra nukirsta medienos. Galima suskaičiuoti, kiek tam tikrame miško plote auga įvairių rūšių medžių.
Vienas iš projekto dalyvių ASU Aplinkos instituto GIS Mokymo ir mokslo centro mokslininkas, prof. Gintautas Mozgeris teigė, kad tokie lėktuvai yra nepamainomi kuriant ortofotoplanus bei žemėlapius. Darbai atliekami pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros užsakymus, kai reikia patikrinti ūkininkų pateiktus deklaravimo duomenis. Svarbu, kad darbai atliekami ir rezultatai gaunami per kelias dienas. Tokius darbus gali atlikti ir palydovai, tačiau tai kainuotų labai daug, be to, rezultatai paprastai gaunami po pusmečio.
