Ločerų kaime ūkininkaujantys Romualdas ir Asta Misevičiai žino, kad iki pat rudens teks sparčiai suktis tarp ūkio ir kaimo turizmo sodybos, kurioje poilsiautojams siūloma ne tik pailsėti, bet ir išsinuomojus baidares leistis į kelionę vaizdinga Nemunėlio upe. Sodybos šeimininkas, daugiausiai lankytojų sulaukiantis vasaros savaitgaliais.
Užkampis - ne minusas, o pliusas
Kažkada jaunystėje, žvejodamas su draugais, Romualdas Misevičius išlipo Nemunėlio upės krante ir užkopė ant aukšto skardžio. Čia rado krūmuose skendinčią senutėlę trobą. Pasidairė aplinkui, graži pasirodė vieta - susirado sodybos savininkę, nusipirko. „Į sodybą jokio kelio nebuvo, elektra ateidavo iš Latvijos per upę, o įtampa buvo tokia maža, kad lemputė vos švietė", - prisimena pačią kūrimosi pradžią Romualdas.
Iš pradžių, kai sugalvojo su Asta toje vietoje įrengti kaimo turizmo sodybą, juos baugino faktas, kad vieta labai nuošali - juk pats Lietuvos pakraštys, už Nemunėlio jau Latvija. Tačiau laikas parodė, kad tai, ko baimintasi, tapo privalumu. Užkampyje esanti sodyba - puiki vieta norintiems švęsti, pramogauti ar poilsiauti ramybėje, toli nuo pašalinių akių.
„Bijojome užkampio, bet mums viskas apsivertė aukštyn kojomis ir užkampis tapo privalumu", - savo sprendimu užsiimti kaimo turizmu patenkinti Asta ir Romualdas.
Kuo toliau, tuo labiau sodybą pamėgsta poilsiautojai iš Latvijos - nuo Ločerų kaimo iki Rygos nuo tik 80 km. „Vilnius jau tolokai, mums reikia labiau žiūrėti į Ryga", - įsitikinęs ūkininkas. Vienu metu sodyboje galima apnakvydinti iki 80 žmonių, o švenčių yra buvę ir tokių, kur maždaug 300 žmonių linksmindavosi ir puikiausiai išsitekdavo. 90 proc. svečių sulaukiama per pobūvius, o likusius 10 proc. sudaro pavieniai poilsiautojai, dažniausiai mėgstantys baidarių sportą. Yra begalės maršrutų ir dienai, ir dviem, juos gali pasirinkti ir ramaus pasiplaukiojimo mėgėjai, ir ieškantieji aštresnių pojūčių. Mat pasikėlus upe aukštyn, yra apie 8 slenksčius, pavienių stambių akmenų, sūkurių.
Sodyboje auginama vištų, žąsų, netgi stručių porelė, ganosi poniai, avys. Planuose - auginti dar ir žemaitukų veislės žirgus, kuriais bus galima jodinėti po apylinkes. Poilsiautojams siūloma pažvejoti - dviejuose tvenkiniuose, kurių kiekvienas užima po hektarą, plaukioja, pasak šeimininko, visos pasaulio žuvys.
Ir augina, ir perdirba
Sodyboje dirba dvi šeimininkės, o visame ūkyje - 17 žmonių. Romuladas kartu su žmona Asta ekologiškai dirba daugiau kaip 1 000 ha žemės ir turi grikių perdirbimo įmonę - gamina grikių kruopas ir grikių lukštų pagalves bei čiužinius.
„Patys auginame, patys perdirbame. Ir gamyba, ir perdirbimas yra sertifikuoti, - paaiškina ūkininkas. - Pagrindinis mūsų pajamų šaltinis yra žemės ūkis, o kaimo turizmas ir grikių perdirbimas - jau kaip pagalbiniai verslai", - taip skaičiuoja ūkininkas.
Pastaraisiais metais beveik visa ekologiška augalininkystės produkcija išvežama į užsienį, daugiausia į Vokietiją ir Daniją. Ūkininko žiniomis, tenykščiai ūkininkai lietuviškais grūdais šeria ekologiškai augintas karves ir kiaules. Lietuvoje lieka gal vos 5 proc. produkcijos. Ekologiškų, tautine atributika pažymėtų grikių kruopų šiuo metu galima nusipirkti „Norfos" prekybos tinklo parduotuvėse.
„Sutarėme, kad mūsų ekologiškų grikių kainos beveik nesiskirs nuo chemizuotame ūkyje išaugintų", - patikina ūkininkas, neslėpdamas apmaudo, kad parduotuvių lentynose karaliauja Kinijoje išauginti grikiai.
Didelę paspirtį ūkiui davė europinė parama. Pradėję nuo SAPARD 2005 m., vėliau jie ne kartą naudojosi parama: yra parengę ir įgyvendinę 6 projektus, o šiuo metu įgyvendinamas dar vienas - statomi grūdų bokštai. Daugiausiai iš projektinių lėšų pirkta nauja technika.
Dėl ko skauda širdį
R. Misevičiaus ūkis apdovanotas kaip 2011 m. pažangiausias ekologinis ūkis. Tiesa, ar toliau ūkininkaus ekologiškai, Misevičiai aiškių planų neturi. Astos ūkis (mat vyras ir žmona turi atskirus ūkius) greičiausiai jau nuo kitų metų, kai pasibaigs įsipareigojimų laikotarpis, nustos ūkininkauti ekologiškai. „Nebeapsimoka, nes pajamos nebepadengia išlaidų", - sako Romualdas.
Ūkininko skaičiavimu, iš ekologinio ūkininkavimo pelnas yra 740 Lt už hektarą. „Bet kiek papildomų įsipareigojimų tenka ūkininkui prisiimti, o kur dar derliaus nuostoliai... Iš idėjos dirbti ilgai negali. Štai chemizuoto ūkio savininkas gali vien tik neužartas ražienas paimti 500 Lt/ha", - tarsteli ūkininkas.
Romualdas - didelis savo krašto patriotas, jam svarbu, kad žmonės iš Biržų krašto neišsivažinėtų po didmiesčius, neemigruotų iš Lietuvos. Esu nupirkęs kelias sodybas, sakau, sutvarkysiu jas ir įdėsiu skelbimus, kad dovanoju daugiavaikėms šeimoms. Atvažiuos vaikų, tai gal mokyklas išsaugosime", - šypsosi Romualdas.
Jis atvirai prisipažįsta, kad labiausiai širdį skauda dėl žemės, kuri dirvonuoja nedirbama. „Mes turime techninių pajėgumų, bet nerandame žemės. Duokite man 100 ha žemės bet kur Lietuvoje, aš iš karto ją dirbu. Neįmanoma dabar gauti žemės, nors matosi, kad daug jos yra neprižiūrima. Kiek pinigų neuždirbame...", - apgailestauja Romualdas.
