Sosnovskio barštis – agresyvus invazinis augalas
1947 m. Sosnovskio barštis buvo atvežtas į Baltijos šalis, Baltarusiją ir Ukrainą kaip silosinis augalas. Manyta, kad iš barščio bus galima gauti daug medaus, pagaminti daug siloso, o svarbiausia – pasodinus esą nieko nekainuos jo priežiūra.
Sosnovskio barštis turi net keletą bruožų, kurie yra nepalankūs žmogui. Visos augalo dalys kaupia daug aktyvios medžiagos furokumarino, kuris, žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą žmogaus odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją – odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Ypač tai būdinga saulėtomis dienomis, kai yra aktyvesnis šios medžiagos išsiskyrimas į orą. Gydomos pūliuoja, o užgijus lieka randai. Prisikvėpavęs augalo žiedadulkių žmogus jaučiasi kaip apsinuodijęs. Šio augalo vengia ir naminiai gyvuliai, nes tiek karvėms, tiek arkliams ar kiaulėms jis padaro žalos. Net bitėms yra pavojus, nes augalų žiedų išskiriamas nektaras – nuodingas.
Valstybinė augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius informuoja, kad Sosnovskio barštis priskirtas prie agresyvių invazinių rūšių augalų, kuriuos reikia naikinti ir neleisti plisti.
Jei Sosnovskio barščio plitimas šalyje nebus skubiai sustabdytas, ateityje procesas gali tapti nevaldomas, jis plis vis į naujus plotus, įsikurdamas įvairiose augalų buveinėse ir jas smarkiai pakeisdamas ar net sunaikindamas.
Naikinimo būdai
Visi esame savo žemės savininkai, valdytojai, todėl privalome rūpintis savo turtu.
Jei žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai nenaikina piktžolių, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 107 str. jiems gali būti taikomos sankcijos dėl neprižiūrimų plotų.
Cheminis naikinimo būdas: kai augalai apipurškiami herbicidais iki sėklų susidarymo. Aukštuosius barščius veiksmingai naikina tik sisteminiai glifosatų ir triklopiro grupių herbicidai. Barščius herbicidais reikia apipurkšti vegetacijos sezono pradžioje, kai lapai pasiekia maždaug 20–30 cm aukštį, bet būna ne aukštesni kaip 40–50 centimetrų. Jeigu augalai aukštesni, juos būtina nušienauti, o herbicidus purkšti tada, kai atžėlę lapai vėl būna 20–30 cm aukščio. Jeigu dalis augalų išlieka, maždaug po 30–45 dienų (ne vėliau kaip birželio pirmą dešimtadienį) sąžalyną būtina nupurkšti pakartotinai. Herbicidų naudoti negalima saugomose teritorijose ir jų kaimynystėje, vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse. Prieš 2 dienas 1 km spinduliu reikia įspėti bitininkus.
Tinka ir gilusis arimas (iki 25 cm gylio), nes tokiame gylyje sėklos nesudygsta (joms dygti būtina šviesa). Arimas traktoriumi gali būti naudojamas kaip veiksminga naikinimo priemonė dideliuose sąžalynuose ir žemės ūkio paskirties plotuose.
Veiksmingiausias ir pigiausias – rankinis būdas – pagrindinių šaknų iškirtimas kastuvu: ankstyvą pavasarį, kai pradeda augti pirmieji lapai ir pakartoti vasaros viduryje.
