Pieno kokybė pagerėjo
Apie pieno kokybę kalbama įvairiai, tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius sakė, kad jo vadovaujama tarnyba nedaro išimčių nei pieno gamintojams, nei pieno perdirbėjams, nors abi šalys ragina griežčiau kontroliuoti priešininkus.
Ar nerizikuos LŪS vadovas savo sveikata? Jo kolega Vokietijos ūkininkų sąjungos vadovas dažnai surengia tokias akcijas ir taip skatina vokiečius pasitikėti savo šalies ūkininkų produkcija. Vokietis sveikata kol kas nesiskundžia.
„Neturiu lėšų pats važinėti, jeigu mane nusivešite, pieną gersiu neabejodamas jo kokybe“, – žadėjo J.Talmantas. LŪS vadovą ramino VMVT direktorius: „Pernai pieno kokybę tikrinome bene tris kartus prie visų pieninių. Duomenys konfidencialūs, tačiau galiu patvirtinti, kad, palyginti su 2010 m. atliktais tyrimais, rezultatai pagerėjo apie 20 proc. Tokius tyrimus kartosime ir šių metų gegužės mėnesį.“
Rinkos sanitarai neturi ateities
Ne vienas akmenėlis įmestas ir į vadinamųjų pieno kooperatyvų daržą. Vadinamieji – tai kooperatyvai, kurie neretai dar vadinami rinkos sanitarais. Iš tikrųjų tai tik kooperatyvais pasivadinusios uždarosios akcinės bendrovės, kurios mielai perka perdirbimo įmonių brokuotą pieną. Apie tokius atvejus kalba pats VMVT vadovas. Kur tokį pieną dėti? Akivaizdu, kad jis kažkokiais būdais pasiekia vartotojų stalą. Kodėl iki šiol niekam nepavyko pažeidėjus sučiupti už rankos? Apie priežastis galime tik spėlioti.
J.Milius vylėsi, kad Lietuvoje bus pastatyta ūkininkų pieno perdirbimo įmonė ir tada labai daug problemų bus išspręsta, kaip tai įvyko kaimyninėje Lenkijoje.
„Lankiausi vienoje Lenkijos ūkininkų kooperatinėje pieno perdirbimo įmonėje ir buvau sužavėtas. Nedidelė įmonė gamina labai kokybišką produkciją ir nesunkiai išsilaiko rinkoje“, – įspūdžius pasakojo J.Milius.
Lietuvoje kooperatinės pieno perdirbimo įmonės statyba stringa, nes bankai nesiryžta skolinti. O kodėl nesiryžta? Todėl, kad gamyklos statymo idėjos iniciatoriai nori apžioti labai didelį kąsnį. Nedidelė įmonė jau būtų pastatyta ir būtų galima planuoti stambesnės statybą. O dabar nieko nepasiekta. Labai tikėtina, kad bus prarasta ES parama ir liksime prie suskilusios geldos.
Estai pakenkė visai ES rinkai
VMVT direktorius dr. J.Milius džiaugiasi, kad Lietuva maisto produktus eksportuoja net į 70 valstybių. Mūsų kaimynai estai ir latviai šia prasme atsilieka beviltiškai. Pavyzdžiui, į Rusiją turi teisę eksportuoti produkciją net 120 Lietuvoje veikiančių įmonių, o iš Latvijos – tik 5 ir iš Estijos – dar 3. Tačiau kaip tik Estijos įmones dabar keiksnoja daugelis ES šalių.
„Eksportuojant gyvulius į Rusiją reikėjo taikyti 30 dienų karantiną, tačiau estai to nedarė ir dėl to buvo uždraustas eksportas į Rusiją iš visos ES. Dalyvauju įvairiuose renginiuose Briuselyje ir kiekvieną kartą girdžiu priekaištus estams“, – sakė J.Milius.
Ne mažiau VMVT priekaištaujama ir dėl veršelių eksporto į Turkiją sustabdymo. Veršelių eksportas į Turkiją siekė 5–7 proc. Kokios draudimo priežastys, juolab kad veršelius į šią šalį eksportuoja kaimynai estai ir latviai?
„Todėl, kad mes turime būti atsargesni, o juk šiuo metu Turkijoje nustatyta net 2 000 snukio ir nagų ligos židinių. Todėl labai rizikuotume. Jeigu kokiu nors būdu iš Turkijos atsivežtume snukio ir nagų ligą, tai net 5 metus būtų uždrausta eksportuoti ne tik mėsą, gyvulius, bet ir pieną bei pieno produktus. Taigi patirtume labai daug nuostolių“, – aiškino J.Milius.
VMVT skyriai persistengia
Lietuvos ūkininkai neretai priekaištauja VMVT, kad šios tarnybos inspektoriai dirba gerokai agresyviau nei Vakarų Europoje.
„Pernai per tris paskutinius mėnesius patikrinome beveik 4 000 ūkio objektų, kurie norėjo gauti išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Daug? Tačiau mes tik vykdėme ES reikalavimus. Štai šįmet Europos Komisija atliks net 8 VMVT auditus. Taigi mus tikrins, kaip mes tikriname, pavyzdžiui, pieno supirkimo punktus“, – dėstė J.Milius.
Ūkininkai priekaištauja ir dėl konkrečių VMVT skyrių veiklos. Daugiausia priekaištų LŪS išplėstiniame prezidiumo posėdyje teko Naujosios Akmenės ir Alytaus VMVT skyrių vadovams. Ūkininkai piktinasi, kad, skerdykloje pasiskerdęs kiaulę, neturi teisės išpjaustyti mėsą savo ūkyje. Kažkodėl Naujosios Akmenės VMVT skyriaus atstovai ūkininkams kelia sunkiai įgyvendinamus reikalavimus.
VMVT direktorius J.Milius stebėjosi savo pavaldinių veiksmais: „Reikalavimai išpjaustyti mėsą labai supaprastinti. Tereikia metalinio stalo, kriauklės ir dar šio bei to, ką įsirengti tikrai nesudėtinga ir nedaug kainuoja. Artimiausiu metu apie tai priminsiu Naujosios VMVT Akmenės skyriaus vadovui.“
Su dar didesnėmis problemomis ūkininkai susiduria Alytaus rajone. Reikalavimai tiek padidinti, kad įsirengti skerdyklą ūkininkui labai sunku, kai kurių skerdyklų veikla sustabdyta.
LŽŪKT vadovo eksperimentas
VMVT vadovas pripažino, kad nepavyksta sklandžiai bendradarbiauti su kolegomis iš Lenkijos. Šios šalies tarnybos neinformuoja mūsų apie jų rinkoje pasirodžiusius netinkamus maistui produktus. Nuskambėjo skandalai dėl kiaušinių miltelių ir techninės druskos, tačiau lenkai iki šiol atkakliai neigia savo kaltę. Beje, apie minėtus atvejus VMVT sužinojo tik iš žiniasklaidos.
Daug apgaulės fiksuojama Lietuvoje prekiaujant įvežtais maisto papildais. „Kontrolė labai sustiprinta. Neretai genetiškai modifikuotų organizmų randame net maisto papilduose. Mūsų pozicija šiuo atžvilgiu yra griežta – reikalaujame uždrausti genetiškai modifikuotų organizmų patekimą į rinką. Daug Lietuvai skirtų maisto papildų siuntų tiekėjai turėjo grąžinti“, – sakė J.Milius.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) vadovas Edvardas Makelis šiuo metu atlieka eksperimentą. „Prieš tris mėnesius nusipirkau pomidorų ir juos laikau šaldytuve. Kol kas pokyčiai labai nedideli. Stebėsiu toliau“, – tyrimo rezultatais dalijosi jis.
