Oficialiai drąsiai paskelbta, kad kooperatyvus suvienijo nauja Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija (LŽŪKA). Tačiau „Valstiečių laikraščiui“ pasidomėjus paaiškėjo, kad neseniai įsteigta struktūra kol kas tik ketina tai daryti, be to, durys pirmiausia bus atidaromos tik auginantiems grūdus, tačiau ir jiems dar nenustatyta įėjimo ir buvimo po nauju stogu kaina.
Teorija ir konkretūs tikslai
Oficialiame pristatyme teigiama, kad naujoji asociacija sieks savo nariams naudingų politinių ir teisinių sprendimų. Asociacijos valdybos pirmininkas ir direktorius Dainius Kižauskas įžūlokai tikino, kad iki šiol kooperatyvų interesų niekas negynė. „Esame pasirengę skleisti žinias apie kooperacijos naudą, konsultuoti kooperatyvų narius, organizuoti konferencijas, seminarus, nusiteikę skatinti užaugintos produkcijos eksportą, ieškoti ekonomiškai naudingiausių būdų narių užaugintai produkcijai perdirbti. Asociacijos nariams suvienodinus pardavimų strategijas, galima derėtis dėl palankesnių sąlygų ne tik su vietos, bet ir su užsienio perdirbėjais“, – žadėjo jis.
Ūkininkai yra konkretūs žmonės, todėl labai svarbu pradėti nuo konkrečių darbų. Koks pirmasis? Juodu ant balto pažadėta bandyti išsireikalauti, kad ir kooperatyvams būtų supaprastinta tvarka įsigyti žymėto dyzelino lengvatinėmis sąlygomis.
Ar tai įmanoma? Paaiškėjo, kad šis tikslas lengviausiai pasiekiamas. D.Kižauskas patikslino, kad iš tikrųjų mažesnių dyzelino kainų bus ne tiek išsireikalauta, kiek bandoma pasinaudoti rinkos galimybėmis: kuo didesnis degalų kiekis užsakomas, tuo pardavimo kaina būna mažesnė. Apie tokią kooperacijos naudą visi žinome. Žinome ir tai, kad sujungus kooperatyvų užsakymus būtų galima išsikovoti dar didesnę nuolaidą. Ir dėl šios priežasties Vakarų šalyse ūkininkai paprastai dalyvauja net kelių kooperatyvų veikloje, nes akivaizdu, jog tai naudinga. „Sieksime įrodyti apskritai kooperacijos ir kooperatyvų jungimosi naudą, ūkininkus kviesime apsilankyti šalyje veikiančiuose kooperatyvuose – tegul įsitikina savo akimis“, – dalijosi planais D.Kižauskas.
Kas su kuo ir prie ko jungsis?
Naujosios asociacijos vadovas sako ieškantis ir ateityje ieškosiąs abipusiai naudingų kontaktų su Žemės ūkio rūmais (ŽŪR), Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kitomis institucijomis.
Tačiau ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dinaitis gana atsargiai vertino naujosios asociacijos galimybes: „Jau veikianti žemės kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ atvėrusi duris visiems kooperatyvams, kurie to nori, todėl man asmeniškai sunku suvokti, kokių tikslų siekia kuriama asociacija. Kažką apie juos girdėjau, tačiau su ŽŪR jie nesikonsultavo. Man tokia veikla panaši į partijų gausėjimo metą, artėjant rinkimams. Visi žinome, kad žemdirbių jėga yra vienybėje, o ne skaldymesi. Gal tie vyrai turi ir kitų tikslų. Kokių? Nežinau, galiu tik spėlioti“, – sakė jis.
O naujosios asociacijos vadovas tikina užmezgęs ryšius ir su asociacija „Kooperacijos kelias“ ir net neatmetama galimybė jungtis prie jos arba veikti atskirai. Tačiau kiek pasvarstęs D.Kižauskas pasakė: „Jungti į vieną kumštį pradedame nuo grūdų augintojų kooperatyvų, tačiau vėliau ketiname priimti ir pieno, daržovių augintojų bei kitų ūkio sričių kooperatyvus.“
Žinoma, svarbu ne kam prie ko jungtis, o kokia iš tokios veiklos galima nauda ūkininkams. Štai kooperatyvo „Mūsų ūkis“ direktorius Artūras Jodeika siūlo naujai asociacijai savo įvaizdį pradėti kurti nuo konkrečių darbų, pavyzdžiui, nuo mokesčių problemos sprendimo.
Gerus norus žlugdo įstatymų pinklės
A.Jodeika prisiminė, kad ir steigiant kooperatyvą „Mūsų ūkis“ tikėtasi jungti ir vienyti esamus kooperatyvus į vieną ūkinį vienetą, deja, to padaryti nepavyko. Padėtis paradoksali: ūkininkai lyg ir išmano kooperacijos teoriją, supranta galimą jos naudą, tačiau kai ateina laikas imtis konkrečių veiksmų, kažkodėl delsia. Iki šiol gal tik „Joniškio aruodams“ pavyko sujungti rajono grūdų augintojus, žinoma, ne visus. Kiti kooperatyvai kol kas tik imituoja bandymus tai daryti. Vengiama ir dėl kooperatyvų veiklai nelabai palankių įstatymų.
„Kooperatyvas patenka į sunkią padėtį, kai bando prekiauti savo narių produkcija – iš karto reikia mokėti PVM. Susigrąžinti galima, tačiau kol tai padarysi, užtruks labai ilgai. Tie pinigai turėtų dalyvauti apyvartoje, o dabar iš esmės mes tarsi skoliname valstybei. Tokius dabar galiojančius įstatymus reikia tobulinti“, – patarė A.Jodeika.
D.Kižauskas tikino žinantis šią problemą: „Kai kuriose ES šalyse kooperatyvų produktai „juda“ neapmokestinami PVM, kooperatyvai ir jų nariai prekiauja tarpusavyje, turi kooperatinės prekybos tinklus. Tokių laimėjimų kooperatyvai Vakarų šalyse pasiekė įkūrę asociacijas. Mes irgi ketiname pradėti nuo teisinių problemų sprendimo.“
Asociacijos vadovai ir steigėjai
Naująjį asociacijos valdybos pirmininką ir direktorių D.Kižauską bei asociacijos įkūrimo idėjos autoriumi vadinamą jo kolegą vicepirmininką Arminą Kildišį grūdų augintojai prisimena, kai prieš kelerius metus turėjo reikalų su koncernu „Achema“. Pastaruoju metu jie vadovauja trąšomis prekiaujančiai UAB „Nutritechsystem Baltic“. Tiesa, padaryta rokiruotė – pastarajai bendrovei vadovauja naujosios asociacijos vicepirmininkas, o asociacijos pirmininkas yra bendrovės direktorius Lenkijos rinkai. Taigi būsime atviri – šiems vyrams teks įrodyti, kad jie tikrai gins ūkininkų interesus, kitaip naujosios asociacijos veikla pradės strigti.
Į LŽŪKA valdybą dar pateko asociacijos steigėjai: Alvydas Vizbickas (žemės ūkio kooperatyvas „Joniškio aruodas“), Armis Urbanskas (žemės ūkio kooperatyvas „Lit-koop“) ir Aurimas Garlauskas (žemės ūkio kooperatyvas „Šiaurės aruodai“).
