Trąšų kainos rekordinio 2008 m. lygio dar nesiekia, tačiau išlaidų trąšoms dalis žemės ūkio produkcijos auginimo savikainoje pastaraisiais metais smarkiai padidėjo. Sumažėjus gyvulininkystės ūkių ir organinių trąšų, augintojai priversti į dirvą berti vis daugiau brangių sintetinių mineralinių trąšų.
Gąsdino 2008-ųjų scenarijus
„Pamažu visų trąšų kainos auga. Šiam sezonui pirktos trąšos vėl brangesnės. Grūdų kainos buvo kritusios, bet trąšų tiek nesumažėjo. Dėl to susirūpinę ūkininkai visoje Europoje. Išlaidos trąšoms sudaro apie trečdalį derliaus savikainos, todėl reikia labai skaičiuoti, kiek jų ir kokių berti į dirvą“, – sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas. Anot grūdų augintojo, praėjusį gruodį populiariausios azoto trąšos – salietros – toną galima buvo įsigyti už 1 020–1 030 Lt (be PVM), o dabar ji kainuoja 1 050 Lt. Ūkininkas pripažįsta, kad pabrangimas nėra toks didelis. Krizės išvakarėse salietra buvo maždaug trečdaliu brangesnė.
„Pernykščiam derliui pirkome pigesnes trąšas. Vėliau jos brango. Rudenį salietros tonos kaina buvo pakilusi iki 1 150 Lt. Vienu metu atrodė, kad trąšos ir toliau smarkiai brangs, nes per rudeninį tręšimą jų kainos greitai kilo, tačiau vėliau nusistovėjo. Atrodo, kad 2008-ųjų scenarijus nepasikartos“, – dėstė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius.
Ūkininkai sako, kad pabrango kompleksinės trąšos. Palyginti su 2010 m., vienų populiariausių kompleksinių trąšų – NPK 16-16-16 – tona yra apie 150 Lt brangesnė.
Mažiau tręš pasėlius?
Lietuvos trąšų gamintojai tikina, kad trąšos šiemet nėra brangesnės.
UAB „Agrochema“ rinkodaros vadybininkė Daiva Dubosaitė tvirtino, kad jų bendrovės pagrindinių azotinių trąšų kainos daugiau nei pusmetį nekinta. Anot jos, ir artimiausiu metu trąšų nežadama branginti.
Azoto trąšų gamintojos AB „Achema“ Rinkodaros skyriaus viršininkas Tadas Staneika pripažįsta, kad pavasarį žemdirbiams tenka daugiau mokėti už trąšas, bet nesutinka, kad šiemet trąšos yra brangesnės nei pernai.
„Trąšos pavasarį labiausiai pabrangsta, o vasarą jos būna pigiausios. Taip skatinamas trąšų pirkimas ištisus metus“, – aiškino T.Staneika.
Pasak „Achemos“ Rinkodaros skyriaus viršininko, šiųmetis sezoninis trąšų kainų augimas yra mažesnis nei pernykštis. „Pernai per sezoną trąšų tona pabrango 100 eurų, o šiemet – maždaug 50 eurų“, – tvirtino „Achemos“ atstovas.
Grūdų augintojas R.Juknevičius mano, kad yra priežasčių trąšų kainoms mažėti. „Ukrainoje, kai kuriose ES šalyse gerokai nukentėjo žiemkenčiai, tad gali būti mažesnis trąšų poreikis. Mat tręšiama pagal potencialiai laukiamą derlių. Jei pasėliai prastai peržiemojo, yra išretėję ir nebus atsėjami, derlius bus mažesnis. Atitinkamai mažiau bus tręšiama“, – aiškino ūkininkas.
Leidinyje „Agro rinka“ pateiktais duomenimis, pasaulinėje rinkoje azotinių trąšų – karbamido – gali būti perteklius. Dėl to šių trąšų ir amonio salietros kainos vasarį smuktelėjo.
Vakariečiai perka pigiau
Trąšų kainas lemia pasiūlos ir paklausos santykis pasaulinėse rinkose bei žaliavų kainos. Lietuvos žemdirbiai neretai pastebi, kad už trąšas jie moka brangiau nei kolegos iš kaimyninių ar net Vakarų Europos šalių.
Tai patvirtina kai kurie duomenys. „Eurostatas“ skelbia, kad Lietuvoje 2010 m. trąšų kaina mažmeninėje rinkoje buvo beveik 8 proc. didesnė negu ES vidutinė.
„Mes tikrai už trąšas mokame brangiau. Štai pernai iš lenkų pirkau 100 litų pigesnes. Tokia jau mūsų šalies bėda, kad ir maisto produktų, ir kitų prekių bei paslaugų kainos auga sparčiau nei kitur. Visose srityse įsigali monopolijos, verslininkai kopijuoja vieni kitų strategijas, o tauta tam paklūsta“, – apmaudo neslėpė Rokiškio rajono ūkininkas Stasys Jasiūnas.
Ūkininkus nemaloniai nuteikia tai, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje „Achemos“ trąšos pardavinėjamos pigiau nei Lietuvoje. „Achema“ skelbia, kad į Prancūziją 2011 m. eksportavo 19 proc. pagamintų trąšų.
„Užsienyje trąšos pigesnės dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio. Štai Lenkijoje jis siekia tik 7 proc., Prancūzijoje ir kitose ES šalyse taip pat nustatytas lengvatinis PVM tarifas. Dėl to situacija Lietuvos rinkoje prasčiausia“, – kainų skirtumo priežastis nurodė „Achemos“ Rinkodaros skyriaus viršininkas T.Staneika.
R.Juknevičius teigė, kad trąšų kainos buvo normalesnės, kai buvo mažesni iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų muitai. Augant muitams pastarųjų trąšų mūsų rinkoje sumažėjo.
Tiekėjai kredituoja
Žemdirbiai sako, kad ramesne širdimi pasėlius tręšia tuomet, kai yra tinkamas grūdų ir trąšų kainų santykis.
„Jei už 2 tonas grūdų negalima įpirkti tonos azotinių trąšų, maksimaliai tręšti pasėlių nebeapsimoka. Dabar už pašarinių grūdų toną moka po 620 Lt, maistinių kviečių – iki 700 Lt, o trąšų tona kainuoja 1 030 Lt. Vadinasi, santykis yra padorus“, – aiškino Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas.
Kitaip skaičiuojama, kai ūkininkai su grūdų supirkėjais sudera dėl būsimo derliaus ir iš jų avansu gauna trąšas.
Pasak R.Majausko, ūkius modernizavę ir ES paramą bei bankų kreditus pasiėmę augintojai stokoja apyvartinių lėšų, todėl priversti iš tiekėjų imti trąšas skolon už būsimą derlių.
„Bankai lengvai nedalija kreditų apyvartinėms lėšoms, todėl ūkininkams brangiau atsieina trąšos, nes tiekėjams už kreditavimą turi sumokėti iki 9–10 proc. daugiau“, – pasakojo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.
R.Juknevičius teigė, kad daugėja ūkininkų, kurie baigia įgyvendinti modernizavimo projektus ir atsiskaityti su bankais. „Situacija gerėja. Atsiranda ūkininkų, turinčių daugiau apyvartinių lėšų ir nesusijusių su tiekėjais. Tada įgyjama daugiau laisvės perkant trąšas ar kitas prekes“, – dėstė grūdų augintojas.
Stinga organinių trąšų
Didėjant produkcijos auginimo savikainai, ūkininkai priversti itin kruopščiai skaičiuoti ūkio išlaidas ir ieškoti racionaliausių tręšimo sprendimų. Specialistai pataria dalį mineralinių trąšų keisti organinėmis, plačiau taikyti sėjomainą. Tačiau ūkininkai gana skeptiškai vertina tokius pasiūlymus.
„Gyvulių mažėja, neturime mėšlo, nes jis visiems labai smirdi, todėl turime pilti mineralines trąšas. Jei tikiesi gero derliaus, privalai augalą tinkamai pamaitinti. Todėl azotinių trąšų nesutaupysi. Galima būtų mažiau berti kalio, fosforo trąšų, bet kitais metais ir jas reikės kompensuoti“, – samprotavo R.Majauskas.
Prognozuojama, kad pasaulyje didėjant maisto ir biodegalų paklausai, turėtų augti ir mineralinių trąšų poreikis, o tai skatina susirūpinti aplinkosauga.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, kad pasaulinė trąšų paklausa nuo 2010 m. iki 2014-ųjų išaugs 2,6 proc. Europos žemdirbiams tenka 13 proc. pasaulyje sunaudojamų trąšų.
Europos aplinkos agentūra numato, kad per ateinančius dešimtmečius ES šalyse naujokėse mineralinių trąšų bus naudojama gerokai daugiau. Azotinių trąšų naudojimas gali išaugti 35 proc., fosforo ir kalio dar daugiau – atitinkamai 52 proc. ir 41 proc. Penkiolikoje ES senbuvių šalių mineralinių trąšų naudojimo apimtys neturėtų didėti.
Komentaras
Gediminas Staugaitis, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius
Viskas brangsta, sąnaudos didėja, tad žemdirbiams tikrai nelengva sutaupyti perkant trąšas ir gauti gerą derlių. Tačiau dabar rinkoje yra įvairių trąšų, kurių kainos gana skirtingos. Žemdirbiams reikia pasirinkti – pirkti brangias ar išsiversti su pigesnėmis. Norint tai tinkamai įvertinti, reikėtų turėti dirvožemio tyrimų duomenis. Trąšų poreikis priklauso ir nuo dirvos sukultūrinimo lygio. Jei dirbamos apleistos žemės, trąšų gali prireikti daugiau. Dar viena problema – dirvožemio rūgštėjimas. Jei tokios dirvos nekalkinamos, trąšos gali būti pilamos veltui.
