Mokytų auginti Astrachanės rusas
Uždarą ekologinę žuvininkystės sistemą Anykščių rajone su V.Galvonu kurtų Latvijos pilietis Sergejus Traščiukas, kuris užaugo Rusijos Astrachanės mieste ir gerai išmano eršketų auginimo ypatumus.
Pasak V.Galvono, rajono savivaldybė iki kovo 21 dienos privalo rasti laisvą 2 ha ne žemės ūkio paskirties sklypą, kadangi S.Traščiukas nuo tos dienos gautų pradinį ES finansavimą (8,3 mln.Lt). „Visa bėda, kad dauguma šalies savivaldybių nėra pasirengusios investicijoms“, - vieną iš galimų trukdžių mūsų rajone įgyvendinti grandiozinį projektą mato V.Galvonas, kuris sakė, jog Latvijos verslininkui nepriimtinos rajono savivaldybės siūlomos vietos žuvininkystės verslui pradėti.
Griuvėsiams pašalinti reikia milijono
Anot vicemero Donato Krikštaponio, verslininkams buvo siūlytos trys vietos: buvusios Vikonių ir Rubikių kaimo plytinės ir Mačionių buvusios stalių dirbtuvės. „Vien tik griuvėsių pašalinimui iš siūlomos kurios nors teritorijos reikėtų skirti apie 1 mln.Lt“, - kodėl V.Galvonui ir S.Traščiukui netinka buvusių įmonių griuvėsiai, aiškino parlamentaras.
D.Krikštaponis sakė, jog naujieji investitoriai į žuvininkystę ketina įrengti uždarą eršketų ikrų gamybos cechą. „Pirmame aukšte būtų auginamos žuvys, antrame pastato aukšte vyktų perdirbimas, o trečiame būtų įrengti šiltnamiai, kuriuose būtų auginami agurkai ir pomidorai, jų šaknis maitinant eršketų apdorotu vandeniu“, - „Anykštai“ pasakojo D.Krikštaponis.
Negali būti tik vadovu ir valdybos nariu
Paklaustas, ar atsisakys politikos ir ners į žuvininkystės verslą, Seimo narys V.Galvonas dėstė, jog norint būti naujos žuvininkystės įmonės akcininku, nebūtina atsisakyti Seimo nario mandato. „Aš negalėčiau būti tik įmonės vadovu ar valdybos nariu“, - teigė V.Galvonas, nenorėjęs atskleisti ar į S.Traščiuko verslą investuotų ir savas lėšas.
„Jeigu savivaldybė iki kovo 21 dienos neras tinkamos žemės ploto, tuomet aš nuo 2014 metų, kuomet eršketų auginimui ateis dar didesni pinigai, spjausiu į politiką, supirksiu reikiamą žemės kiekį ir imsiuosi projektą įgyvendinti pats“, - žadėjo V.Galvonas. Jo duomenimis, jeigu Anykščių rajone pavyktų įgyvendinti minėtą projektą, tuomet 2 ha plote būtų per metus užauginama apie 1000 tonų eršketų ir iš jų pagaminama 10 tonų juodųjų ikrų. Be to, įmonėje būtų sukurta apie 200 naujų darbo vietų.
Neatmetama galimybė, jeigu Anykščiai nebus pasirengę minėto projekto įgyvendinimui, verslininkai eršketus augins kuriame nors kitame šalies rajone. „Pagėgiai tam reikalui siūlo 50 ha žemės sklypą su visa infrastruktūra, Kupiškio rajonas – 42 ha teritoriją, tačiau aš, kaip Anykščių krašto žmogus ir besitikintis, kad pensiją man mokės Anykščiai, noriu, kad gėlavandenės žuvys būtų auginamos Anykščių rajone“, - vis dar nepraranda vilties, kad rajono vadovai padarys namų darbus iki kovo 21 dienos, seimūnas V.Galvonas.
Žadėjo kamieninių ląstelių tyrimų centrą
Beje, tai jau nebe pirma paksisto V. Galvono idėja atgaivinti Anykščiuose verslą. Rinkimų į LR Seimą metu V.Galvonas viešai žadėjo Anykščiuose įkurti kamieninių ląstelių tyrimų centrą.
Tiesa, pradėjus giliau domėtis būsimosios mokslo įstaigos veikla, paaiškėjo, kad šalyje tyrimai ir gydymas žmogaus embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis yra draudžiami.
