Seimo nariai paragino Konkurencijos tarybą išsiaiškinti, ar dabartinis degalų pabrangimas Lietuvoje nėra susijęs su karteliniais susitarimais ar vienos degalų gamintojos dominavimu rinkoje. Ši įstaiga dar nebaigė jau ne vienus metus vykdomo tęstinio tyrimo dėl galimų konkurencijos pažeidimų degalų pardavimo sektoriuje.
Stveriasi už galvų
Pavasario darbymečiui besiruošiantys žemdirbiai stveriasi už galvų: augančios degalų kainos dar padidins gamybos sąnaudas, kurios kasmet vis labiau juos slegia.
Žiemą pakilusios paklausių dyzelinių degalų kainos augs greičiausiai ir pavasarį. Mat į vasaros dyzeliną šiemet reikalaujama pilti daugiau biopriedų. Iki šiol į dyzeliną privalu buvo įmaišyti 5 proc. biopriedų, o šiemet reikės 6,25 proc. Biodegalų gamintojų iniciatyva biopriedų dalį norėta padidinti iki 7 proc.
„Atrodo, kad ne taip seniai mokėjome 80 centų už žymėto dyzelino litrą, o dabar jo kaina jau perkopė 3 litus. Mūsų pajamos tikrai neauga tokiu tempu, dažnai atvirkščiai – mažėja“, – vis kruopščiau ūkio išlaidas skaičiuoja ir apie ūkininkavimo perspektyvas svarsto ūkininkai.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo Romo Majausko, pastaraisiais metais kiekvienas pavasaris pateikia vienokių ar kitokių staigmenų. Nuolat brangsta degalai, trąšos ir kt. Vis dažniau nuostolių pridaro gamta.
„Rudenį už žymėto dyzelino litrą mokėjome 2,6 lito, o per sėją jo kaina sieks daugiau nei 3 litus. Mokame panašią kainą, kaip ir Vakarų Europos žemdirbiai, tik jų ir mūsų gaunamos išmokos toli gražu nepanašios. Tačiau ir jie su nerimu kalba apie augančias išlaidas ir išgyvenimą“, – dėstė R.Majauskas.
Žemdirbiai naudoja pigesnį žymėtą dyzeliną, kuris neapmokestinamas akcizu.
Praėjusių metų pradžioje dyzelinas brango ir dėl padidinto akcizo. Dėl įsipareigojimų ES dyzelinių degalų akcizų tarifas išaugo nuo 947 iki 1 043 Lt už 1 000 l.
Pristinga pigesnio dyzelino
Kai kurių regionų žemdirbius guodžia tai, kad šiemet teks mažiau atsėti neperžiemojusių žiemkenčių. Vadinasi, mažiau teks išeikvoti ir degalų.
„Pastaraisiais metais, kai vis iššaldavo žieminiai pasėliai, ūkininkams neužteko žymėto dyzelino. Teko pirkti komercinį, o tai kirto per kišenę. Gal šiemet tokių didelių plotų nereikės atsėti“, – vylėsi R.Majauskas.
Vienam hektarui dirbamos žemės grūdų augintojai gauna 120 l akcizu neapmokestintų dyzelinių degalų.
„Ūkininkai daug išleidžia dyzelinui, ypač jei pritrūksta žymėto. Mūsų produkcija ne brangsta, o pinga, tad išgyventi darosi labai sudėtinga. Pastaruosius dvejus metus kone visus iš rudens pasėtus pasėlius teko atsėti“, – pasakojo stambus Kupiškio rajono ūkininkas Antanas Dobrovolskis. Anot ūkininko, daugiau degalų sunaudojama ir dirbant sunkesnėse dirvose, kalvotose vietovėse. Nauja technika ir šiuolaikinės technologijos leidžia sutaupyti degalų, tačiau praktiškai ne visada tai pavyksta padaryti.
Pastaraisiais metais žemdirbiams pritrūkus žymėtų degalų, jiems buvo leista naudoti 15 proc. dyzelino kiekio iš ateinančių metų limito. Taigi ir šiemet žemdirbiams teks tik 85 proc. metinio limito. Valstybinė mokesčių inspekcija leidimus įsigyti pigesnių degalų suteikia tik tuomet, kai visi ūkininkai deklaruoja pasėlius, t. y. nuo liepos 1 d.
Dešimteriopai didesnis poreikis
Dėl augančių dyzelino kainų ypač nerimauja daržovių augintojai. Mat jiems ūkiuose dyzelinių degalų prireikia nepalyginamai daugiau nei javų augintojams.
Nors daržininkams skiriama dvigubai daugiau – 240 l vienam hektarui, šio kiekio jiems toli gražu nepakanka.
„Javų augintojams iš vieno hektaro reikia išvežti 5–7 tonas prikultų grūdų, o mes iš tokio ploto išvežame 50–60 tonų, kartais – ir apie 100 tonų produkcijos. Taigi dyzelinių degalų sunaudojame 10–15 kartų daugiau. O dar reikia laistyti, vėliau produkciją išvežioti į prekybos tinklus“, – aiškino Pasvalio rajono daržovių augintojas Algimantas Morkūnas.
Pasak pasvaliečio, daržovių augintojai sunaudoja nemažai brangaus dyzelino. „Šiųmetis dyzelino brangimas mums itin skausmingas. Daržovių kainos labai sumažėjo, o išlaidos auga. Dar brangsta trąšos, sėklos. Pavasaris bus nelengvas“, – susirūpinimo neslėpė vieno pažangiausių šalies daržininkystės ūkių savininkas.
Dominuoja stambieji
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į Konkurencijos tarybos pirmininką Šarūną Keserauską, prašydamas pasiaiškinti, ar dabartinis degalų brangimas Lietuvoje atitinka degalų kainų pokyčius kitose Europos šalyse ir ar jis nėra susijęs su karteliniais susitarimais ar vienos degalų gamintojos dominavimu rinkoje.
Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė patvirtino, kad tarybos specialistai aiškinasi degalų kainų kilimo priežastis. Anot jos, tokios analizės atliekamos nuolat ir jų rezultatai pateikiami visuomenei. Išvadose paprastai pabrėžiama, kad būtina gerinti konkurencijos sąlygas Lietuvos degalų rinkoje, kurioje dominuoja AB „Orlen Lietuva“ degalai.
Antai pernai gegužės mėnesį Konkurencijos tarybos skelbiamose išvadose teigiama, kad, 2010 m. duomenimis, bendrovė „Orlen Lietuva“ mūsų šalyje degalams nustatydavo didesnes kainas nei juos parduodama kaimyninėse šalyse. Taigi mūsų pirkėjams už degalus teko mokėti brangiau.
Pagal degalinių, tenkančių 10 tūkst. gyventojų, skaičių Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Rytų ir Vidurio Europoje, tačiau didžiąją dalį degalinių valdo keli stambiausi operatoriai.
Konkurencijos tarybos duomenimis, UAB „Lukoil Baltija“ valdo apie 25 proc., UAB „Statoil Lietuva“ – maždaug 20 proc., o UAB „Baltic Petroleum“ – apie 10–12 proc. degalų rinkos. Apie 9 proc. rinkos užima UAB „Neste Lietuva“.
Konkurencijos taryba jau keletą metų vykdo tęstinį tyrimą dėl galimų konkurencijos pažeidimų degalų pardavimo sektoriuje.
Pernelyg didelis akcizas
Lukas Vosylius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas:
„Rekordines dyzelinių degalų kainas lėmė objektyvi priežastis – pasaulinis naftos produktų brangimas. Pastebima, kad per pastaruosius dvejus metus dyzelino kaina kilo kur kas sparčiau nei benzino. Dabar dyzelino ir benzino kainos beveik susilygino. Viena iš dyzelinių degalų brangimo priežasčių – jų paklausa. Pasaulyje dyzelino sunaudojama 3 kartus daugiau nei benzino. Dyzeliniai degalai brangsta ir dėl reikalavimo į juos pilti vis daugiau biopriedų. Žiemos metu privalome prekiauti arktiniais dyzeliniais degalais, kurių sudėtyje nėra biopriedų, tačiau šių degalų savikaina yra didesnė. Vasaros dyzeline privaloma biopriedų dalis šiemet padidinta nuo 5 proc. iki 6,25 proc. Asociacijai pavyko išsiderėti, kad ši dalis nebūtų padidinta iki 7 proc., nes biopriedai pabrangina dyzeliną.
Pernai benzino parduota mažiau, o dyzelino – daugiau. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis,
2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, benzino akcizo surinkta 9,7 proc. mažiau, dyzelino – 3,1 proc. daugiau. Benzino kainos augo ir dėl pernelyg didelio akcizo, kuris mūsų šalyje
21 proc. didesnis, nei reikalauja ES. Nuo vieno litro benzino valstybei mokame 26 centais daugiau nei galėtume.“
