Šio turto perdavimo–priėmimo procedūroje dalyvavę savivaldybės ir asociacijos atstovai išvydo reginį, primenantį ne du nepriklausomybės dešimtmečius gyvuojančią Lietuvą, o tarsi Antrojo pasaulinio karo padarinius – nugriautus pastatus, išplėštus ir išvogtus sandėlius, dingusią įrangą, iškastas ir pavogtas metalines kuro cisternas... Asociacijos vadovai dar nežino, ar kreipsis į teismą dėl žalos už pradangintą turtą atlyginimo.
Šviesi idėja
1994 m. Prancūzijos ir Lietuvos vyriausybių pasirašyta sutartis buvo reikšminga kooperatiniam judėjimui Lietuvos žemės ūkyje skatinti. Pagal tą sutartį Prancūzija dovanojo Plungės rajone (vėliau ir Rietavo savivaldybėje) įsikūrusiems žemės ūkio kooperatyvams 20 mln. Prancūzijos frankų žemės ūkio technikai įsigyti. Iš prancūzų pinigų 28 susikūrusiems kooperatyvams, kuriuose buvo po 4–6 ūkininkus, nupirkta traktorių, kombainų, žemės dirbimo, sėjos, priežiūros agregatų, šienapjūtės ir kitos technikos.
Pavyzdžiui, traktorių, galingumo sulig tuomečiu „Belarus“, buvo įsigyta po vieną kiekvienam kooperatyvui, vienu kombainu naudojosi keli kooperatyvai. Šiandien ši technika, savaime suprantama, jau atitarnavo, šiaip taip praėjo daugiau nei pusantro dešimtmečio, tačiau iš ja uždirbtų lėšų kooperatyvai įsigijo naujos.
Prancūzija ne tik pati dovanojo, tačiau su mūsų šalies Vyriausybe sutarė, kad ir Lietuva kooperatyvams šį tą dovanos – skirta lėšų, iš kurių buvo įsigytos dovanotosios technikos aptarnavimui reikalingos patalpos bei įranga. Taip gimė garsusis „Varkalių agroservisas“, kuriame šios savaitės viduryje ir lankėsi savivaldybės bei asociacijos atstovai, kad pasirašytų perdavimo–priėmimo aktą.
Pagal prancūzų ir lietuvių sutartį, mūsų šalis buvo įsipareigojusi dirbtuves, garažus, sandėlį ir kitas patalpas, reikalingas iš prancūzų gautos kooperatyvų technikos aptarnavimui, kooperatyvams perduoti naudotis nemokamai. Po trejų metų kooperatyvų veiklos šis turtas turėjo pereiti jų nuosavybėn.
Idėjos krachas
Lietuva – ne tik stebuklų, bet ir nesibaigiančių reformų metas. Valstybei priklausęs „Varkalių agroservisas“, kaip ir dalis kito savivaldybių teritorijose buvusio valstybės turto, po vienos iš reformų perėjo savivaldybės žinion. Neilgai trukus prasidėjo Plungės rajono savivaldybės ir kooperatyvų asociacijos nesutarimai, 2010 m. pasiekę ir teismą. Jeigu šios savaitės viduryje vykusioje turto perdavimo procedūroje būtų dalyvavę prancūzai, kurie mūsų nepriklausomybės apyaušriu aukojo 20 mln. frankų tam, kad Lietuvoje vystytųsi kooperacija, jie nebūtų patikėję, jog taip galima išniekinti ir vertingą dovaną, ir gerą idėją. Iš agroserviso nuo tų laikų likę tik kai kurių pastatų sienos, ir tos pačios vietomis iškraipytos, be durų ir langų, nekalbant apie viduje buvusią įrangą.
– 40 proc. pastatų nugriauta, o iš likusiųjų daugelis avarinės būklės. Realiai sveiki išliko tik du pastatai. Tais laikais, kai su prancūzais buvo pasirašoma sutartis, Varkalių mechaninės dirbtuvės buvo vienos moderniausių Lietuvoje, o dabar štai kas liko. Turtas visą tą laiką priklausė savivaldybei, o kai turtas valdiškas, jis ne kuriamas, bet griaunamas. Viduje buvo staklės, tačiau likviduojant įmonę viską išdraskė, išplėšė, išvežė. Šildymo katilų pro langus ir duris išgabenti negalėjo – išgriovė sieną. Kitaip nei barbarizmu to nepavadinsi, tačiau jie tai vadina įmonės likvidavimu. O juk pagal šią procedūrą atleidžiami darbuotojai, išmokamos išeitinės kompensacijos, bet turtas lieka, – apmaudo dėl suniokotų buvusių remonto dirbtuvių neslėpė kooperatyvų asociacijos „Plungė–Loiret“ direktorius Romas Grauslys.
– Neliko ir žemėje užkastų kuro cisternų, kito turto. Dabar esame basi pliki, nepaisant to, žadame kurtis, tik viską reikės atstatyti asociacijos jėgomis, – jam antrino asociacijos valdybos pirmininkas Stanislovas Jurkus.
Policijos neinformavo
Į perdavimą atvykusiai savivaldybės komisijai vadovavęs administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Kerpauskas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad prie mechanizacijos centro nuniokojimo galėję prisidėti ir pašaliniai asmenys.
– Šį objektą saugojo saugos tarnyba. Tačiau būdavo situacijų, kai kažkas sugadindavo elektros įrangą ir saugos prietaisai nebesiųsdavo signalo apie įsilaužimą. Tuo metu, prisidengę nakties tamsa, vagys galėjo daryti ką nori. Vieni gal plytų prisikrovę išsiveždavo, kiti gal metalą vogė. Juk tokios teritorijos neapeisi ir nenustatysi, kas yra dingę, – savivaldybės aplaidumą teisino Č. Kerpauskas.
Matyt, savivaldybė šį objektą laikė menkaverčiu, jeigu nė apie vieną tokią vagystę policijai nebuvo pranešta, kad ši bent pabandytų ilgapirščius sugauti.
Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Majus mano, kad čia sutverti savivaldybės įmonę buvo tikra nesąmonė.
– Įmonę likviduojant keletą mėnesių viskas buvo likę be šeimininko, tai galėjo turėti lemiamų pasekmių. Vis dėlto situacija, kai įmonė, turtas yra savivaldybės, o tarnauja kooperatyvams, buvo tikra nesąmonė. Jeigu visa tai kooperatyvai būtų perėmę, kaip ir numatyta sutartyje, 1996 metais, šiandien padėtis čia būtų kur kas geresnė, – samprotavo A. Majus.
Perduoti raktai nuo griuvėsių
Klaipėdos apygardos teisme byla buvo nagrinėjama dvejus metus, kol galų gale, ieškovams (kooperatyvų asociacijai) ir atsakovams (rajono savivaldybės administracijai) pasirašius taikos sutartį, buvo priimta abi puses tenkinanti nutartis. Ji įsiteisėjo šių metų vasarį.
Pagal ją asociacijai perduodama nuosavybės teisė į visą buvusios savivaldybės įmonės „Varkalių agroservisas“ turtą – daugiau kaip 8 tūkst. kv. m negyvenamųjų patalpų. Asociacija „Plungė–Loiret“ savo ruožtu įsipareigojo septynerius metus šio turto neparduoti ir naudoti jį pagal paskirtį žemės ūkio veikloje.
– Rengiamės čia dirbti, tai ir įsipareigojome. Tik viską teks pradėti iš pradžių, – kalbėjo asociacijos direktorius R. Grauslys.
Paklaustas, ar žada kreiptis į teismą dėl kompleksui padarytos žalos atlyginimo, R. Grauslys sakė, kad apie tai dar reikia pagalvoti.
S. Jurkus pridūrė, kad prie perdavimo–priėmimo akto būtinai prijungs priedą – nuotraukas, kuriose matyti avarinė statinių padėtis.
Savivaldybės atstovai atidavė naujiesiems patalpų savininkams raktus nuo tų statinių, kuriuos dar galima užrakinti. Sutikite, panašią situaciją, kai griuvėsiais tampa brangios dovanos, iki šiol įsivaizdavome susiklostant nebent laukiniuose kraštuose...
