2009 m. rudenį natūralių kaimiškų produktų mėgėjams buvo pasiūlyta paslauga „Tikras maistas“.
Naują verslą pradėję panevėžiečiai pirmiausia sostinės gyventojams ir kauniečiams vežiojo šviežią ūkininkų išaugintą ir pagamintą produkciją. Vėliau šią paslaugą pasiūlė ir Kėdainių, Šiaulių, Klaipėdos bei kitų miestų gyventojams.
Tikrasmaistas.lt interneto svetainėje galima buvo užsisakyti ryte melžto pieno, šviežios grietinės, sviesto, varškės, sūrio, triušienos, kalakutienos, jautienos, net šernienos ar briedienos, šviežių daržovių, vaisių ir kt.
Vartotojai, regis, buvo patenkinti, nes iki šiol internete galima užtikti gražių atsiliepimų apie „Tikro maisto“ paslaugą.
2010 m. žemės ūkio parodoje „AgroBalt“ buvo pristatytas naujas projektas – ūkininkų turgus internete „Tiklis“. Paslaugos sumanytojai skelbė, kad siekia suartinti vartotojus ir ūkininkus. Pastarieji tikėjosi, jog turės daugiau galimybių parduoti savo produktus.
Šiemet nei paslaugos „Tikras maistas“, nei virtualaus ūkininkų turgaus „Tiklis“ nebėra. Šios įmonės nurodytu telefonu atsiliepęs vyras patvirtino, kad „Tiklis“ neveikia. Pašnekovas nesileido į kalbas, kodėl žlugo graži idėja. Rasti „Tikro maisto“ atstovų nepavyko. Anksčiau nurodyti mobiliųjų telefonų numeriai nebegalioja.
Paslauga patiko ūkininkams
Panevėžio rajone kalakutus auginantys Audronė ir Rolandas Kiškiai maždaug prieš pusantrų metų „Valstiečių laikraščiui“ džiaugsmingai pasakojo, kad besiplečianti internetinė prekyba populiarina jų produkciją didžiuosiuose šalies miestuose. Tada ūkininkai tvirtino, kad paslaugos „Tikras maistas“ teikėjai po Lietuvą išvežioja kone trečdalį jų kalakutienos.
Paukščių augintojus „AgroBalt“ parodoje sudomino ir naujas virtualus ūkininkų turgus.
„Tiklis“ buvo gražiai pristatytas, tačiau dabar jo internetinis puslapis, kaip ir „Tikro maisto“, nebeveikia. Jau buvo atsiradę vartotojų, gerai vertinusių produkciją. Atsirado naujų pirkėjų, be to, tai buvo gera reklama. Gaila, kad šios paslaugos nebeliko“, – pasakojo A.Kiškienė.
Virtualios prekybos paslaugas išbandė ir individualios įmonės „Vysūrėta“ savininkė Stefa Ambrozienė.
„Jei kas pageidautų, mielai tiektume. Pernai keletą mėnesių bendradarbiavome su „Tikru maistu“, tačiau vėliau ryšiai nutrūko. Jie ėmė ne tik sūrių, bet ir ožkienos“, – pasakojo ožkų augintoja bei sūrių gamintoja.
Duonos kepyklos „Du medu“ direktorius Vytautas Račickas moja ranka į internetinę prekybą. „Duona – ne tas produktas, kurį galima būtų pardavinėti internetu. Bandėme, bet nieko gero. Žmonės nori apžiūrėti kepalą, paragauti“, – atviravo ekologiškos duonos kepėjas.
Liko reklamos priemonė
Virtualios prekybos paslaugas siūlančios UAB „Mėta“ gamybos vadovas Vytautas Vyskupaitis teigė, kad toks pardavimo būdas dabar nėra populiarus, nors prieš 5 metus tokia prekyba sudarė kone pusę visos apyvartos.
„Vienas kitas užsakymas per mėnesį teatsiranda. Tai – labai maži kiekiai. Todėl mums elektroninė prekyba – daugiau produktų reklamos priemonė. Žmonės nori pamatyti, ką perka“, – aiškino bendrovės „Mėta“ gamybos vadovas.
Anot V.Vyskupaičio, bendrovė siūlo tik pačios pagamintą produkciją – eterinių aliejų, vaistažolių arbatų, ekstraktų mišinių kūno priežiūrai ir kt.
„Ūkininkų produkcija dabar labai brangi. Be to, auga išvežiojimo sąnaudos. Pagal dabartines žmonių pajamas sunku būtų ką nors jiems pasiūlyti už priimtiną kainą“, – samprotavo V.Vyskupaitis.
Galimybę maisto produktus užsisakyti internetu netrukus turėtų pasiūlyti Lietuvos ūkininkų produkcija prekiaujantis krautuvėlių tinklas „Vikis“.
„Projektas jau parengtas, jį greičiausiai pradėsime įgyvendinti kovo mėnesį. Galvodami apie patogumą mūsų pirkėjams, siūlysime jiems įsigyti visų produktų, kuriais prekiaujame krautuvėlėse. Koks bus poreikis ir paklausa, nenumatome“, – pasakojo vienas iš „Vikio“ savininkų Edgaras Mankus.
Vertina tiesioginį bendravimą
Mobiliųjų turgelių veiklą administruojančio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktoriaus Mindaugo Maciulevičiaus įsitikinimu, mūsų vartotojai dar nėra pasirengę maisto produktus rinktis virtualiu būdu. Anot jo, greičiausiai todėl ir suklupo tokią prekybą išjudinti bandę kolegos.
„Žmonės nori patys išsirinkti lašinių gabaliuką, dešrą ar sūrį, pasiderėti, pasikalbėti, užmegzti asmeninį ryšį. Juk mobiliųjų turgelių sėkmės priežastis – tiesioginis vartotojo ir ūkininko kontaktas, atsiradęs pasitikėjimas. Steigdami turgelius ir siekėme suartinti miesto gyventoją ir kaimo gyventoją, gaminantį natūralų kokybišką produktą“, – dėstė M.Maciulevičius.
Kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktoriaus manymu, įsibėgėti internetinei prekybai maisto produktais sudėtinga ir dėl besitęsiančio sunkmečio.
„Maistas, kuriuo prekiaujama elektroniniu būdu, gerokai brangesnis, nes prisideda logistikos, kitos išlaidos. Todėl mes neskubame, tačiau svarstome, kad ateityje tokios paslaugos reikės, tarkime, užsisakyti didesnį kiekį bulvių. Bet kol kas telkiamės į tiesioginę prekybą“, – pasakojo mobiliųjų turgelių veiklą administruojančio kooperatyvo vadovas.
