Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sutiko, kad emigracijos kelias plačiai pramintas, tačiau galiojančios įvairios paramos formos suteikia galimybę jaunimui likti ir dirbti kaime. Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama apie 18 tūkst. jaunųjų ūkininkų, jiems suteikta apie 300 mln. litų parama. Ministro žodžiais, parama pasinaudojo ir 164 ūkininkai, grįžę dirbti ir gyventi kaime iš užsienio.
„Turime puikių pavyzdžių, įrodančių, kad gyventi kaime perspektyvu ir pelninga", - sakė K. Starkevičius, pasakodamas ožkų augintojos Dalios Ėmužytės istoriją. Kurį laiką ji dirbo Vokietijoje kiaulių fermoje, tačiau kai pavargo „svetimom kiaulėms dainas dainuoti" grįžo į Lietuvą ir senelių žemėje įkūrė ožkų ūkį, atidarė sūrinę. „Dabar ji nesuspėja pagaminti tiek sūrių, kiek turi užsakymų", - džiaugėsi ministras, siūlydamas į kitus seminarus kviesti ir jaunuolius, grįžusius iš emigracijos, nes dalijimasis patirtimi itin svarbu.
Dalintis mintimis, pasiūlymais, ką reikėtų keisti jaunimo politikoje, kvietė ir Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Mindaugas Kuliavas. Jo teigimu, galimybių ir priemonių socialinėms problemoms spręsti, kaimo aplinkai keisti yra nemažai, tik pats jaunimas turi aktyviai įsitraukti į veiklą.
Viena aktualiausių problemų kaime, ypač stipriai veikianti jaunųjų ūkininkų gyvenimą ir nemažai jaunuolių atbaidanti nuo gyvenimo kaime, - menkos galimybės įsigyti dirbamos žemės. Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Tarybos pirmininko Gintaro Nagulevičiaus pastebėjimu, dirbamos žemės hektaro kaina svyruoja nuo 3 iki 12 tūkst. litų, tad daugumai jaunuolių, norinčių gyventi ir dirbti kaime, tai tampa kliūtimi pradėti žemės ūkio veiklą.
G. Nagulevičiaus nuomone, žemės įsigijimo klausimą reikėtų įtraukti į kaimo plėtros programą. „Kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, kad būtų sudarytas finansavimo mechanizmas, tam tikras paramos modelis žemei pirkti, - teigė LŽSS pirmininkas. - Juk ką daryti jauniems ar smulkiems ūkininkams, norintiems dalyvauti paramos programose ir įsigyti technikos, tačiau neturintiems pakankamai žemės?"
Kad žemės įsigijimas aktuali problema, sutiko ir jaunieji ūkininkai. Ukmergės rajone ūkininkaujantis Nerijus Kriaučiūnas pasiūlė pratęsti dabar galiojantį 6 mėn. terminą, skirtą valstybinei žemei išsipirkti. Anot jo, kol sutvarkomi visi dokumentai, laikotarpis praeina ir ūkininkas praranda galimybę ją įsigyti.
Kaip spręsti žemės trūkumo problemą, bandė atsakyti žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas, apžvelgdamas žemės reformos raidą ir tendencijas. Jo nuomone, vienintelis kelias šiai problemai spręsti - nenaudojamų, dirvonuojančių ir savininkų nedirbamų žemių konsolidacija. Į šį procesą aktyviai turėtų įsitraukti seniūnijos. „Būtina rasti ekonominį ir administracinį mechanizmą šiuos sklypus konsoliduoti į bendrus plotus, kuriuos vėliau bus galima išnuomoti jauniesiems ūkininkams", - sakė viceministras, pridurdamas, kad valstybinės žemės rezervas beveik išsemtas.
E. Raugalo teigimu, tiek žemės privatizavimas, tiek konsolidacija norimų rezultatų nedavė, nes sklypai buvo formuojami nesiejant jų perspektyvų su ES parama. Pristatydamas kompleksinio žemės konsolidacijos modelio pritaikymo Lietuvos kaimo plėtros programai galimybes viceministras pabrėžė, kad remiantis šiuo modeliu naudą gauna ir seniūnija, ir konkretūs ūkininkai, ir valstybė. Kompleksinis modelis seniūnijoms padeda išspręsti socialinės, ekonominės, kultūrinės plėtros problemas ir leidžia subalansuotai valdyti gamtos išteklius. Ūkininkai gali racionaliai naudoti žemę (pvz., Dzūkijoje auginti ne kviečius , o grikius) ir efektyviai pritraukti į savo ūkį ES lėšas, o valstybė šias lėšas racionaliau skirstyti, teikti paramos prioritetus.
Be žemės įsigijimo klausimo, konferencijoje diskutuota ir apie socialines, ekonomines problemas. Dalyvių nuomone, vienas iš būdų, padėsiančių pritraukti jaunimą į kaimiškąsias vietoves, galėtų būti būsto kaime įsigijimo lengvatos. Konferencijos organizatoriai - Lietuvos žemės savininkų sąjunga - dar laukia kaimo jaunimo pasiūlymų, kad galėtų parengti rezoliuciją Vyriausybei.
