Išsami galvijų genų analizė – naujovė galvijų selekcijoje. Tarptautinėje rinkoje oficialiai ji pripažinta tik 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau šis tyrimo būdas taip sparčiai braunasi į realų gyvenimą, kad neretai vadinamas revoliucija galvijų veislininkystėje. Lietuvoje ši naujiena sutinkama atsargiai.
Katės maiše nebepirksime
Naujovė taip sparčiai plinta pasaulinėje rinkoje, kad net neturi tikslaus pavadinimo. Vieni tai vadina genomine analize, kiti – genomo metodu, treti – tiesiog genomu, tačiau akivaizdu, kad ši naujovė neabejotinai pastumia į šalį tai, kas galvijų selekcijoje iki šiol buvo atliekama 50 metų. Iki šiol galvijus veislei atrinkdavome tradiciniais metodais, tik pagal tėvų savybes, tačiau apie atrinktuosius beveik nieko nežinojome. Dabar viskas bus kitaip. Iš galvijo plaukų, spermos ir kraujo pavyzdžio jau galima gana tiksliai nustatyti, kokius genus gyvūnas paveldėjo. Taigi veislininkystėje pradėjus plačiai naudoti šį metodą, galvijų augintojai jau gana tiksliai žinos, kokį galviją įsigyja, ir katės maiše brangiai niekas nebepirks.
Kada ši naujovė pasieks Lietuvą? Galima sakyti, kad ji mus jau pasiekė. Apie atsiveriančias galimybes ūkininkai neseniai sužinojo iš šioje srityje pirmaujančių Vokietijos ir JAV kompanijų atstovų Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Veislininkystės tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje“. Ar ūkininkai greitai pasinaudos nauja galimybe?
Revoliucija veislininkystėje
Svarstydamas apie genomo metodo taikymą Lietuvoje, veislininkystės bendrovės „Litgenas“ generalinis direktorius Gintaras Kascėnas teigė, kad lietuviai ūkininkai yra labai atsargūs. Štai ir šį kartą jie pirmiausia domėjosi kainomis.
„Veislininkystės įmonės dirbo pagal seną tradicinę sistemą, todėl dabar joms reikia daug investuoti į genomų tyrimų sistemą. Tačiau ateityje kainos gali sumažėti. Ištirti buliaus genomą šiuo metu kainuoja 100 eurų. Be to, galime ištirti ir embrionus. Kokios pasekmės? Realiai įmanoma nebeturėti blogos veislės karvių. Todėl aš tai ir vadinu tikra revoliucija galvijų veislininkystėje“, – sako VIT informacinio centro (Vokietija) atstovas Stefanas Resingas.
Kolegai pritarė Vokietijos sėklinimo ir veislininkystės įmonės „Masterrind“ vykdomasis direktorius Kordas Holtjė: „Pernai mūsų įmonė patikrino apie 1 200 buliukų genomus. Spermai gaminti atrinkome tik 100 buliukų. Įvertinę daugiau buliukų duomenų atrinksime 20–30 labai geros veislinės vertės bulių, o veislininkystės programose kaip bulių tėvai bus naudojami tik 4–5 gyvuliai.“
Pasak G.Kascėno, naujuoju metodu patikrintos buliaus spermos dozė kainuotų kelis kartus brangiau negu įvertintų tradiciniais metodais. „Litgeno“ vadovas pateikė Lietuvoje naudotų bulių reproduktorių veislinės vertės analizę, pagal kurios duomenis buvo galima padaryti išvadą, kad lietuviai ūkininkai nenoriai moka už kokybę. Štai Lietuvoje įvertintų bulių 20-uko viršuje yra bulius, pavadintas Euru. Jo dozių skaičius siekia 40 679, arba net 16,1 proc. visų dozių. Antroje vietoje – Doleris, (10 283 dozės, arba 4,1 proc. visų dozių), šiek tiek atsilieka Haris, labiau nutolę Baksas ir Ortas.
Kodėl jie Lietuvoje populiariausi? Tikrai ne dėl kokybės. „Litgeno“ vadovas pateikė konkrečius atliktos analizės duomenis.
Praranda šimtus litų
Liūdnai juokaujama, kad Lietuvos veislininkystėje yra trys problemos: kaina, kaina ir dar kartą kaina. Deja, gyvulių augintojai renkasi ne geriausios kokybės bulius, nors, pavyzdžiui, žino, kad jų dukterų eksterjeras prastas.
„Ūkininkai sutaupo už spermos dozę 10–15 litų, tačiau toks taupymas jiems vėliau padaro labai daug nuostolių, nes tenka brokuoti daug karvių dėl kojų bėdų, per didelio somatinių ląstelių skaičiaus piene, dažnų mastitų“, – sako G.Kascėnas.
Štai palyginę Lietuvoje ir Vokietijoje geriausių juodmargių 15-ukus, bendras vertinimo skirtumas lyg ir nedidelis – atsiliekame tik 6 balais. Tačiau įsigilinę suprantame, kad tokio atsilikimo pasekmės yra labai liūdnos. Pagal G.Kascėno pateiktus skaičiavimus, dėl šios priežasties per laktaciją gauname 361 kg mažiau pieno, 1 kg mažiau riebalų, o baltymų gauname net 8 kg mažiau nei vokiečiai, o juk kaip tik dėl baltymų kiekio auga superkamo pieno kaina.
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentas Tomas Raudonius optimistiškai vertina vokiečių ir amerikiečių naujoves, tačiau primena, kad veislininkystės laimėjimus būtina derinti su tinkamomis gyvulių laikymo sąlygomis ir kokybišku šėrimu.
T.Raudonius savo ūkyje šiuo metu laiko 190 melžiamų Lietuvos juodmargių. Geriausiai pasirinktos krypties sėkmę rodo ūkio ekonominiai duomenys. Štai karvių produktyvumas per septynerius metus išaugo nuo 5 500 iki 9 000 kg pieno per laktaciją. Per tą patį laikotarpį somatinių ląstelių sumažėjo nuo 1 200 iki 200 tūkst./ml, o ūkio pajamos išaugo nuo 0,6 iki 1,9 mln. Lt.
Pokyčiai rinkose
Genomo tyrimo metodas jau taikomas 12 šalių, o lyderiai yra Vokietija ir JAV. Šiose šalyse net 50 proc. spermos sudaro iš naujuoju metodu įvertintų bulių, o pasaulinėje rinkoje – 20 proc. Taigi pažangiausios šalys pradeda pirmos ir laimi daugiausia. Bendrovės „Corporative reources international“ (JAV) vadybininkas Džonas Fosteris, kalbėdamas apie veislininkystės laimėjimus, ne atsitiktinai priminė, kad karvių skaičius per pastaruosius metus daugiausia paaugo Azijos bei Afrikos žemynuose. Pagal šalis pirmauja Kinija, kurioje per pastaruosius 9 metus karvių padaugėjo net 7,4 mln., Indijoje jų padaugėjo 5,6 mln., o Brazilijoje – 4,4 mln.
O Europoje karvių nuolat mažėja. Štai Jungtinėje Karalystėje jų sumažėjo 0,5 mln., o Rusijoje – net 4 mln. Tiesa, pastarojoje šalyje išaugo karvių produktyvumas, todėl jų sumažėjimas didelės įtakos pieno sektoriui neturėjo.
