Vienas idėjos rajone auginti karklus iniciatorių yra ir rajono meras Artūras Margelis. Jis teigė, kad Lazdijų krašte apstu dirvonuojančių žemių, kuriose galima įveisti ir auginti energetinius augalus. Nukirtus ir susmulkinus, iš jų bus gaunamas biokuras, kuris ateityje turės didelę paklausą. Jis bus kūrenamas ir UAB „Lazdijų šiluma" katilinėje. Pasak mero, išvengtume aplinkos teršimo, tai būtų ir tiesioginė parama rajono žmonėms - augindami karklus, jie galėtų užsidirbti pinigų, tai leistų sukurti daugiau darbo vietų Lazdijų krašte. Ūkininkai energetinių augalų galės užauginti ne tik ,,Lazdijų šilumos" poreikiams, bet ir atsirasiančiai rinkai visoje Lietuvoje, Lenkijoje, kitose užsienio šalyse.
Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius mokslų daktaras Julius Bačkaitis renginio dalyvius supažindino su energetinių želdinių auginimo ypatumais. Jis tvirtino, kad Lietuvoje šiuo metu auginama apie 700 ha karklų, o Švedijoje - daugiau kaip 16 000 ha. Auginant karklus, reikia ypač kruopščiai laikytis nurodyto atstumo nuo kelio, melioracijos griovių bei kaimyno sklypų, pakrančių apsaugos zonos juostų. Tuo atveju, jei karklų šaknys, siekiančios net 30 metrų, užkiša melioracijos drenažo vamzdžius, tenka mokėti solidžią baudą už melioracijos įrenginių netausojimą. Jis kalbėjo apie energetiniams augalams skiriamos dirvos parinkimą, jos įdirbimą. Siūlė įsigyti geros kokybės selekcinius sodmenis, ir jokiu būdu neimti jų iš paupių, kur auga kelių rūšių karklai. Iš tokių sodinukų, pasak J. Bačkaičio, naudos nebus. Energetinių augalų plantacijos gyvuoja apie 20-25 metus. Vėliau plotą reikia suarti.
Bendrovės „SIKC" projektų įgyvendinimo grupės vadovas Gintaras Bleizgys pristatė numatomus augalų įveisimo kaštus, priežiūrą, planuojamas gauti pardavimo pajamas. Jis teigė, jog Lietuvoje yra apie 400 tūkst. ha nenaudojamos nederlingos žemės, todėl karklų iki 2015 metų būtų galima įveisti apie 11,5 tūkst. ha ploto. Šalyje veikia apie 70 medžio atliekomis kūrenamų katilinių, kurios galėtų naudoti karklų kurą. ,,Sodinkite, kiek norite. Dėl karklų realizacijos problemų tikrai nebus", - sakė G. Bleizgys.
Po ketverių metų pjaunant pirmą derlių, iš vieno ha auginamų karklų, jo teigimu, galima gauti 4 000-5 000 litų pajamų. Energetinius augalus auginant komerciniais tikslais, reikėtų jų įveisti apie 10 - 20 ha.
Energetinių augalų augintojai gali gauti struktūrinių fondų paramą pagal Lietuvos KPP 2007-2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas". Paraiškos paramai gauti Lazdijų rajone bus renkamos šių metų liepos - rugpjūčio mėnesiais.
