Svarbiausi motyvai, paskatinę G. ir M. Sakalauskus ekologiškai ūkininkauti, – sveikas maistas savo šeimai, noras atrasti išskirtinį vartotoją, kuriam svarbu ekologija.
Augino valerijonus
Genovaitė pasakojo, kad su būsimu vyru susipažino besimokydama Žemės ūkio universitete. Turėdami nemažą agronomijos žinių bagažą, kartu ėmė jas taikyti praktiškai. G. ir M. Sakalauskai augino bulves, kopūstus, valerijonus. „Gyvenome Molėtų rajone, miškų ir ežero apsuptyje. Pilkžemyje puikiai augo valerijonai, todėl, turėdami 20 arų žemės, nusprendėme juos auginti“, – pasakojo ūkininkė. Valerijonų šaknis sutuoktiniai plaudavo ežere, džiovindavo pirtyje. Geros kokybės, daug aromatinių medžiagų turinčius augalus realizuodavo Kaune – priduodavo farmacijos įmonei „Sanitas“. Taip jauna šeima užsidirbo pirmuosius pinigus.
Suviliojo juodieji serbentai
Prieš devynerius metus G. ir M. Sakalauskai nusprendė imtis ekologinio ūkininkavimo. Ukmergės rajone, Žalgirių kaime, jie nusipirko sodybą ir 10 ha žemės. „Tuo metu uogų ūkis atrodė labai perspektyvu. Europos Sąjungoje sklandė prognozės, kad maisto pramonėje bus uždrausti cheminiai dažikliai, sukeliantys vėžį. Turėjo išpopuliarėti juodieji serbentai, kurių sudėtyje yra daug natūralių dažomųjų medžiagų. Nusprendėme auginti ne tik juoduosius serbentus, bet ir avietes“, – ūkininkavimo pradžią prisiminė Genovaitė. Juoduosius serbentus auginti griebėsi daug žmonių, bet jie netrukus nusvilo rankas. Uogų supirkimo kainos krito iki 20 ct už kilogramą, niekas nenorėjo jų supirkti. Pasak G.Sakalauskienės, kiti ūkininkai juodųjų serbentų krūmus išnaikino, o jie savo ūkyje juos išsaugojo. Pastaruoju metu serbentynai atnaujinami, o vietoje senų jau auga kriaušės, obelys, vyšnios, trešnės, slyvos.
Vaikams – braškės
„Nepastebėjome, kaip užaugo mūsų keturios atžalos. Vyras nenorėjo, kad vaikai išvyktų į Angliją skinti uogų, todėl nusprendėme patys jas pradėti auginti“, – šypsodamasi kalbėjo pašnekovė.
Sakalauskų ekologiniame ūkyje iki vėlyvo rudens uogas veda remontantinės ‘Albion’ braškės, daugiausia čia ‘Sonata’ veislės braškių. „Pradžioje pasodinome net 8 veislių braškes ir stebėjome, kurių skonis geriausias, kurios puikiai auga ir dera. Turėjome net žemuogių skonio braškių. Pastebėjome, kad uogų skonis, matyt, priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo dirvožemio bei klimato sąlygų“, – pasakojo Genovaitė. Saldžių ir skanių uogų veislių sodinukai – lepesni. Šalta praėjusių metų žiema jiems buvo nepalanki, todėl dalis jų smarkiai iššalo. Pernai Sakalauskai parsivežė braškių sodinukų iš Olandijos. „Chemijos nenaudojame. Gamtai paliekame kovoti su ligomis ir kenkėjais. Žydėjimo metu braškėms labai kenkia karšti ir drėgni orai. Pernai per patį žydėjimą tris dienas iš eilės smarkiai lijo, todėl uogos užsikrėtė kekeriniu puviniu ir derliaus beveik nebuvo“, – atviravo pašnekovė.
Apsilanko neprašyti svečiai
Pasinaudoję ES parama ūkininkai įsigijo agregatą, kuris suformuoja lysves, patiesia laistymo juostas, plėvelę ir net padaro skylutes braškėms sodinti. G.Sakalauskienė savame braškyne naudoja tik geros kokybės mulčiavimo plėvelę. Jos dėka puikiai išsilaiko drėgmė, nebūna piktžolių, nesusitepa uogos. Pasak pašnekovės, ekologinių ūkių savininkai dažnai patiria nuostolių dėl oro sąlygų, taip pat ir dėl neprašytų svečių. Uogas labai mėgsta strazdai. Žiemą po braškynus vaikštinėja stirnos. „Šiais metais lankosi tik dvi stirnos. Nors jos išmindžioja ir sugadina plėvelę, mes nepykstame, jų nevaikome“, – pasakojo ūkininkė, mylinti gamtą. Ji šmaikštavo, kad kaimynai lenkai pataria turėti didesnius žemės plotus, kad ir svečiams, ir šeimininkams pakaktų gėrybių.
Džiugina avietynai
G. ir M. Sakalauskų ekologiniame ūkyje chemikalai nenaudojami, todėl ir derlius mažesnis. „Uogos turi būti sveikos. Patys auginame vaikus, todėl norime užauginti sveiko maisto ne tik jiems, bet ir savo pirkėjams. Pati vertingiausia uoga – avietė. Aviečių sėklos turi elago rūgšties, kuriai būdingas priešvėžinis poveikis“, – pasakojo pašnekovė. Jų ūkyje auginamos lenkiškų veislių ‘Polana’ ir ‘Polka’ remontantinės avietės. Pastarosios duoda derlių vasarą ir rudenį. ‘Polka’ veislės uogos – didelės, saldžios, tinka desertui. ‘Polana’ – saldžiarūgštės, daugiau naudojamos perdirbti. G. ir M. Sakalauskų ekologiniame ūkyje taip pat auginamos ‘Willamette’ ir ‘Norna’ veislių vasarinės avietės. Ūkyje yra šaldytuvas, kuriame vienu metu galima atvėsinti apie 2 t uogų. Atvėsinti avietes reikia per 2–3 val., tada jų kokybė būna geresnė. Į plastikines dėžutes supilamas įvairus kiekis aviečių – nuo 250 g iki 1 kg. Šeimininkė jas supakuoja atsižvelgdama į pirkėjų poreikius.
Nauji augalai
Pernai ūkininkai pasisodino aktinidijų. Pasaulyje dažniausiai auginamos kiniškos aktinidijos, kurios labiau žinomos kaip kiviai. „Šie daugiamečiai medėjantys vijokliniai uogakrūmiai – natūralūs vaistai. Vitamino C aktinidijų uogose yra 10 kartų daugiau nei juoduosiuose serbentuose“, – pabrėžė Genovaitė. Aktinidijų derliumi šeima galės džiaugtis tik po 3 metų. Prieš dvejus metus G.Sakalauskienė pasisodino šilauogių – sveikatai naudingų uogų. Dauguma jų iššalo, todėl praėjusiais metais jas teko vėl atsodinti.
Teorinių ir praktinių žinių Genovaitė semiasi įvairiuose seminaruose, išvykose. Pašnekovė pabrėžė, kad kaimyninėje Lenkijoje stipresni ne tik įprastinės gamybos, bet ir ekologiniai ūkiai, be to, ūkiai jungiasi į kooperatyvus, todėl jiems lengviau realizuoti savo produkciją.
Sunkiausia parduoti
G.Sakalauskienė prisipažino, kad sunkiausia – ne užauginti uogas, o jas parduoti. „Ukmergės turgų mes aplenkiame. Nedidelių miestų gyventojai patys turi sodybas kaime ar sodus ir savo reikmėms uogų užsiaugina. Todėl vykstame į Vilnių. Prekiauju Tymo turgelyje, turiu savo pirkėjų. Svarbu rasti pirkėją, kuris mėgtų tavo produktą ir be jo negalėtų gyventi“, – atviravo ji.
Uogas auginanti ūkininkų šeima įsirengė perdirbimo cechą. Jame spaudžiamos sultys, gaminamos tyrės, verdamos uogienes. Specialiame virimo katile produktai nesvyla. Iš uogų „paimama“ viskas, kas skanu ir naudinga. Pasak G.Sakalauskienės, dirbant ekologiniame uogų ūkyje reikia daug sveikatos ir užsispyrimo. „Tai priklauso nuo paties žmogaus susikurtos filosofijos. Šiam darbui atlikti reikia motyvacijos, paremtos vertybėmis. Didelių turtų iš šios veiklos tikrai nepavyks susikrauti ir tai kai kam gali būti per didelė našta“, – pabrėžė ūkininkė. Tėvų pradėtu darbu susižavėjo ir dukra Monika, kuri Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuoja aplinkotyrą ir ekologiją.
