Visiškai sutrikęs žemdirbys kreipėsi į agronomus, augalus rodė kitiems ūkininkams, galiausiai keletą nugabeno mokslininkams į Kauną. Tačiau niekas tiksliai taip ir neatsakė, kas tai. Net ir mokslininkų nuomonės išsiskyrė. Vienų manymu – tai vertingas vaistingasis augalas, kitų – jog tai siaubinga piktžolė...
Bendra nuomonė tik ta, jog šie augalai - atklydėliai iš svetur.
Džiaugtis ar nerimauti?
Šiemet 10 ha plote, kur pernai augo vasariniai javai, A. Mickevičius pavasarį pasėjo cukrinius runkelius. Žemdirbys rudenį dirvą suarė kiek giliau nei įprastai – apie 25 cm, tad lauke pasirodžius neaiškios kilmės augalams pamanė, kad į paviršių ardamas iškėlė kažkokias žemėje užsigulėjusias sėklas. Su versija, kad galbūt runkelių sėklose galėjo būti įsimaišę šių augalų sėklų, ūkininkas nelabai norėjo sutikti, mat augalai lauke pasklidę nedideliais pavieniais ploteliais, o sėkla buvo pirkta kokybiška - daniška.
„Gal kokie ufonautai mano runkelių lauke eksperimentus vykdo?“ – juokais spėliojo žemdirbys ir atkreipė dėmesį, kad niekur kitur aplink šių augalų nematyti.
Iš pradžių pats A. Mickevičius mėgino išsiaiškinti, ką šis augalas primena – trynė lapus tarp pirštų, uostė jų kvapą, ragavo sėklų. Augalo aukštis – apie 1,5 m, stiebas ir lapija kiek primena apynį ar vynuogę, žydi nedideliais ryškiai geltonais žiedeliais ir tuo pat metu dailiose sėklojų dėžutėse brandina smulkias sėklas.
Ūkininkas gal būtų į šį augalą nei dėmesio nekreipęs, jei šis, kaip ir visos kitos piktžolės, būtų nuo herbicidų nuleipęs, tačiau kai šis nei chemikalų nepabūgo, o ir išrautas netrukus atžėlė, A. Mickevičius ne juokais sunerimo - ką reikės daryti.
Agronomai gūžčiojo pečiais, teigdami, kad tokio augalo nėra matę, tad ir nežiną, kokius herbicidus pasiūlyti, o mokslininkai tarpusavyje svarstė, kokiam pogrupiui šį augalą priskirti ir iš kur jis į Lietuvą galėjo atkeliauti. Ūkininkas juokavo, kad galbūt jis galėtų būti pradininku naujos žemės ūkio kultūros Lietuvoje, ypač jei paaiškėtų, kad tai vertingi vaistingieji augalai. Tačiau jis labiau linkęs šiuos augalus rauti ir deginti, kad šie nepridarytų didesnių rūpesčių.
Daugiau klausimų nei atsakymų
Šių augalų pavyzdžius ūkininkas nuvežė į Babtus – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialą Sodininkystės ir daržininkystės institutą. Augalus apžiūrėjo Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vedėjas, Mokslų akademijos narys ekspertas, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Vidmantas Stanys. Kitą pluoštelį „įtariamųjų“ ūkininkas įteikė VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyr. specialistei dr. Nijolei Maršalkienei.
Iš V. Stanio A. Mickevičius į mobilųjį telefoną gana greitai gavo atsakymą, kad, mokslininko manymu, šis augalas gali būti Abutilonus indicum (lietuviško pavadinimo nėra) iš atogrąžų ar poatogrąžų, dedešvinių šeimos, atkeliavęs į lauką su sėklomis ir turėtų išnykti esant nepalankioms sąlygoms.
N. Maršalkienė, deja, išsakė kitą nuomonę. Jos teigimu, tai yra pluoštinis galenis, kuris yra kilęs iš Kinijos ir dar XVIII a. papuolė į Šiaurės Ameriką ir yra labai bjauri sojos ir kukurūzų piktžolė. Neseniai ši piktžolė papuolė į Europą ir Danijos bei Vokietijos ūkininkai skundžiasi, kad ją labai sunku išnaikinti, nes lapo paviršius yra švelnus ir kontaktiniai herbicidai šio augalo neįveikia. Per metus šis augalas užauga aukštesnis nei 1 m.
„Dar Tarybinėje enciklopedijoje apie pluoštinį galenį buvo rašoma, kad jį buvo mėginama auginti Tarybų Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, kaip pluoštinį augalą, mat jis turi nemažai pluošto. Tačiau daugiau informacijos apie šį augalą nėra. Drauge su prof. V. Staniu manome, kad jis į ūkininko lauką pakliuvo su daniška cukrinių runkelių sėkla, nes Danijoje šis augalas yra paplitęs ir jau kelia problemų. Ūkininkui A. Mickevičiui patarčiau šiuos augalus rauti ir deginti be gailesčio“, - teigė dr. N. Maršalkienė.
Rūpėjo pasmalsauti: o jei tai būtų augalas, apie kurį užsiminė prof. V. Stanys – Abutilonus indicum? Interneto puslapiuose lietuvių kalba apie jį nėra nei žodelio, tačiau puslapiuose anglų kalba galima aptikti, kad tai vaistinis augalas, kuris nuo šaknų iki viršūnėlių turi prikaupęs daugybę gydomųjų savybių: gydo virškinimo sutrikimus, šlapimo takų infekcijas, podagrą, tuberkuliozę, plaučių negalavimus, opas, skatina žaizdų gijimą ir t. t. Abutilonus indicum buvo plačiai naudojamas tradicinėje Indijos ir Kinijos medicinoje. Taigi kas tai – piktžolė ar vaistinis augalas?
Cukrinių runkelių lauke, deja, tai tik paprasčiausia piktžolė.
