Pasak LŽŪBA prezidento Jeronimo Kraujelio, Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto galutinis variantas nebuvo pateiktas svarstyti žemdirbių savivaldos organizacijoms, todėl jame yra prieštaravimų normalaus ūkininkavimo logikai. Pradėjus aptarinėti minėtą projektą, žemdirbių bendruomenėje kyla vis didesnis nepasitenkinimas.
Pakeitimai palies pusę milijono žemės savininkų ir apie 100 tūkst. aktyvių (nuosavybės teise turinčių, nuomojančių žemę ir gaminančių prekinę žemės ūkio produkciją) ūkių. Pagrindinis ir esminis svarstomo įstatymo trūkumas - žemės mokestinės vertės nustatymo tvarkos pakeitimas „susiejant žemės apmokestinimą su jos vidutine verte rinkoje".
Anot LŽŪBA, žemę dirbantys ir iš jos gaunantys pajamas (o jos yra vienintelis šaltinis mokesčiams sumokėti) vadina absoliučiai klaidingu Finansų ministerijos teiginį, kad „žemės apmokestinimą susiejus su mokesčio objekto - žemės - verte rinkoje, jis būtų teisingesnis ir proporcingesnis...".
„Žemės ūkio paskirties žemė jokiu būdu negali būti prilyginta kitam nekilnojamam turtui, nes jos paskirtis yra auginti ir maitinti. Todėl jos vertės pagrindų pagrindas buvo ir yra per tūkstantmečius dėl gamtos poveikio susidariusios kokybinės savybės. Dėl to ir žemės mokestinės vertės pagrindas turi būti žemės kokybė, žemės kokybinės savybės, o ne tik tai, kad toje teritorijoje atlikta „perku-parduodu"operacija", - įsitikinęs LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis.
