Veisiamo miško dydis – ne mažesnis nei pusė hektaro

Miškininkystės plėtra nebereikalinguose žemės plotuose svarbi gerinant ekologines krašto sąlygas, didinant šalies miškingumą. Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) vyriausiojo specialisto Donato Kačino, miškų veisimas taip pat įvairina ir kaimo gyventojų veiklą.

Savo žemės sklypus apželdinti mišku ūkininkai gali pagal dvi KPP priemones: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Pagal kurią priemonę ūkininkas galėtų gauti paramą, priklauso nuo turimo sklypo paskirties.

Teikti paraišką paramai gauti pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ūkininkas gali tuomet, jei jam priklauso žemės ūkio paskirties, žemės ūkio produkcijos gamybai naudojama žemė. Ji turi būti tinkama apželdinimui, be to, 2 metus iki paraiškos pateikimo ji turi būti deklaruojama tiesioginėms išmokoms gauti.

Į paramą pagal antrąją KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ūkininkas gali pretenduoti, jei jam priklauso ne žemės ūkio paskirties ar apleista žemės ūkio paskirties žemė, kurioje anksčiau neaugo miškas.

Vienas iš pagrindinių reikalavimų norintiems gauti paramą pagal minėtas priemones – veisiamo vientiso miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro, išimtis taikoma tik tuomet, jei veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku.

Paramos dydis priklauso ir nuo miško sudėties

Ūkininkams skiriamos paramos dydis gali skirtis. Didžiausios išmokos mokamos sodinantiems kietųjų lapuočių medžių rūšis ar liepos želdinius, mažesnės – veisiant greitai augančių rūšių trumpos rotacijos plantacinius želdinius ar minkštųjų lapuočių želdinius. Dėl šios priežasties, pasak NMA specialisto D. Kačino, kai kurie pareiškėjai savo žemę apželdina tomis medžių rūšimis, už kurias mokamos didesnės išmokos, neatsižvelgdami į tai, ar dirvožemis iš tikrųjų yra tinkamas tokios sudėties miškui veisti.

Paramos dydį taip pat lemia ir tai, kiek palankus ūkininkauti yra mišku apželdinamas plotas: palankiose ūkininkauti vietovėse kompensuojama 70 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų, mažiau palankiose - 80 proc.

Į Europos Sąjungos išmokas, skiriamas už apželdinimą mišku, pretenduoti gali ne visi. Jos nėra mokamos ūkininkams, auginsiantiems kalėdinius medelius ar greitai augančius medžius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei penkeri metai, veisiantiems mišką tame pačiame plote antrą kartą ar veisiantiems mišką „Natura 2000” teritorijose, gaunantiems ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramą.

Mišką reikia įveisti per tris želdinimo sezonus

Paramą už miško įveisimą norintys gauti ūkininkai turi nuvykti į rajono žemėtvarkos skyrių ir išsiaiškinti, ar jiems priklausančiame plote gali būti suteikiamas leidimas įveisti mišką. Jei leidimas gaunamas, reikia parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Po šio projekto parengimo, paraiška teikiama NMA teritoriniam paramos administravimo poskyriui pagal valdos registravimo adresą.

Miškas turi būti įveisiamas per 3 miško želdinimo sezonus, skaičiuojant nuo paraiškos pateikimo laiko. Tai padarius, reikia kreiptis į Regiono Aplinkos apsaugos departamentą, kad būtų įvertinama įveisto miško želdinimo darbų kokybė ir išduota pažyma apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, kurią vėliau reikės pateikti NMA. Šiame departamente pirmaisiais bei trečiaisiais metais po miško įveisimo (jei miškas įveistas pavasarį) arba antrais, ketvirtais metais po miško įveisimo (jei miškas įveistas rudenį) taip pat įvertinama, ar miško priežiūra ir apsauga vykdoma taip, kaip numatyta Miško želdinimo ir žėlimo projekte.

Aukštadvaryje mišką įveisusiam Algiui Alejūnui pastarąjį projektą parengė specialistai. „Sodinamų medžių rūšis jie parinko pagal žemės derlingumą“, - sakė A. Alejūnas. Pasitarus su specialistais, vyriškis jam priklausančiame plote pasodino ir ąžuolų, ir beržų. A. Alejūnas pasakojo, jog mišką įveisti nusprendė dėl nederlingos žemės, kurioje užsiimti žemės ūkio darbais buvo tiesiog neverta. Visgi, pasak pašnekovo, miškas taip pat reikalauja daug rūpesčio. „Darbo ir priežiūros – pakankamai“, - sakė vyriškis.

Užs. Nr. 11-09-05

Šaltinis
Nacionalinė mokėjimo agentūra
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją