Jaunatviška ir simpatiška moteris, pomėgį gėlėms pavertusi verslu, paklausta, kuri iš apie 90 auginamų gėlių veislių pati mylimiausia, nesutriko nė akimirkai. Chrizantema! Mat ji kitokia nei visos gėlės. Traukianti akį, graži, kvepianti rudeniu. Tai gėlė, tarsi verčianti susimąstyti ir apmąstyti nueito gyvenimo prasmę.

„Gėlėtu keliu“ – ne iš karto

Edita Statkienė gėlėmis verčiasi aštuntus metus. Prieš tai kone penkerius augino daržoves: agurkus, pomidorus, paprikas. Bandymų atrasti savo kelią būta ir daugiau, tik gal ne nuo to galo.
Vos baigusi vidurinę mokyklą Edita ištekėjo, neilgai trukus gimė sūnus. Vos jam paaugus pradėjo galvoti, kaip prasimanyti duonos.

„Susidomėti gėlėmis privertė gyvenimas. Jos visuomet patiko, mylėjau jas, bet niekuomet negalvojau, kad iš jų gyvensiu“, – kalbėjo E. Statkienė, o lemiamu šio pasirinkimo veiksniu įvardijo dėkingą laikmetį. Pirmieji verslo žingsniai žengti, kuomet į Lietuvą buvo pradėtos vežti surfinijos, petunijos, o tautiečiams tapo įdomu puoselėti ir tvarkyti namų aplinką.
Socialinės pedagogikos ir psichologijos, švietimo vadybos ir verslo administravimo magistro diplomus per tą laiką įgijusią jauną moterį gėlininkystės pradžiamokslio pamokė ir šiandien geru draugu likęs zapyškietis Simas Zareckas. Visos kitos žinios atėjo per kruviną darbą ir praktikos metus.

Konservatyvus skonis

Šiandien jau patyrusiai gėlininkei daug naudos duoda užsienyje vykstančios didžiosios gėlių parodos. „Lietuvis stebuklo nepadarys. Visos naujos gėlės išvedamos užsienyje ir tik vėliau įvežamos pas mus, – šių kelionių motyvus dėstė Edita Statkienė. – Gėlių daigai eksportuojami ir dėl ekonominių sumetimų. Mūsų sąlygomis, kuomet tenka iškęsti ilgą žiemos periodą, šiltnamių kūrenimas, augalų daiginimas reikalauja milžiniškų kaštų. Kur kas pigiau įšaknydintus daigelius parsivežti nei pačiam daiginti. Kita vertus, nemažai dauginame ir savų augalų, sėjame sėklas, o atvežame daugiausia tik naujovių.“

Kalbėdama apie išvykas, Edita apgailestavo, jog lietuviai naujoves vertina labai atsargiai ir jas priima palengva. „Štai šiemet po kelionių į Skandinaviją, kur želdiniuose teko matyti daug puikių įvairių gėlių derinių, dabar ir labai madingų, ir aš savo pirkėjams siūliau kieme pasistatyti puodynes, kuriose būtų pasodinta kelių rūšių, veislių ar spalvų gėlių, tačiau jie, ką berodyčiau ir besakyčiau, vis tiek apsispręsdavo pirkti raudonas pelargonijas ar ryškias vienos spalvos surfinijas“, – apgailestavo Edita.

O štai dažnų Editos pirkėjų latvių skonis jau kitoks. „Latviai iš Kalniškių visuomet išvažiuoja su ryškių – raudonos, vyšninės, ryškiai rožinės – spalvų gėlėmis. Prieš 3–4 metus į tokių spalvų chrizantemas lietuviai net nežiūrėjo. Tuo tarpu latviai ar Lietuvoje gyvenantys rusai jas mielai pirko ir labai džiaugėsi ryškiaspalviais žiedais“, – lygino pašnekovė.

Laikas laužyti stereotipus

Tačiau grįžkime prie chrizantemų – mylimiausių Editos Statkienės gėlių. Gėlininkė sakė nesuprantanti, kodėl lietuviams šis augalas asocijuojasi tik su kapinėmis ir Vėlinėmis. Iš tiesų ši puošni rudens gėlė, nužydėjus vasariniams žiedams, puikiai tinka aplinkai puošti. Chrizantemų krūmeliais, sukomponuotais su moliūgais, lapų puokštėmis, gebenėmis, galima puošti erdvę prie namų, biuro durų, balkonus, terasas. Šias gėles tinka sodinti ir gėlynuose, kurie rudeniop lieka beveik be žiedų, naudoti floristinėms kompozicijoms. Kažkada galbūt taip ir bus, nes, nors ir pamažu, bet stereotipai keičiasi, žmonės vis labiau nori gyventi dailiai, stilingai, aplinkai skiria daugiau dėmesio.

Šiandien savo valdose Edita augina 14 veislių chrizantemas. Skaičius kasmet varijuoja, nes visuomet maga išbandyti naujienas, kurias gėlininkams pateikia kiek toliau gėlininkystės srityje pažengę Lenkijos, Vokietijos gėlių augintojai. Pavasarį atsivežtas naujas chrizantemų rūšis savo didžiajame ūkyje pirmiausia pabando auginti jau minėtasis Simas Zareckas. Mat toli gražu ne visos veislės, nors Lenkijoje jos auga be priekaištų, pasiteisina. Kaip pavyzdį galima pateikti baltažiedę ‘Kilui blanc’ veislės chrizantemą. Kaimyninėje Lenkijoje gera laikoma veislė visiškai netinkama auginti mūsų šalyje, nes žiedai, keletą dienų palijus, supūva, taip pat paruduoja gavę nakties drėgmės. Žinant šį niuansą, chrizantemas geriau rinktis smulkesniais, kompaktiškesniais žiedais, nes nuo jų drėgmė greičiau nudžiūsta ir augalas nespėja užsikrėsti puviniu.

Dauginimo ypatumai

Pirkėjams daugiau nei septynis tūkstančius chrizantemų vazonėlių pateikianti gėlininkė savo augintines daugina ūgliais. Balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje mažus nugnaibytus ūgliukus su 3–4 lapeliais sukiša į durpių substrato pripildytas, sudrėkintas daigyklas. Jose per 7–8 dienas ūgliai įsišaknija. Tuomet jie sodinami į 0,5–2,8 l vazonėlius. Nelygu daigų kiekis ir auginimo laikas, prieš tai į substratą papildomai įdedama ilgai veikiančių trąšų. Taip gėles dauginti galima iki liepos vidurio. Vėliau chrizantemos užaugins nemažą kerą, bet nespės sužydėti.
Laimės gėlėmis vadinamos chrizantemos laukto grožio neparodys ir esant nepalankiems metams. Šia vasara, pagailėjusia didelių karščių, jų augintojai džiaugėsi. Liepos–rugpjūčio mėnesiai šiems augalams yra labai svarbūs. Tuomet formuojamas žiedynas, kraunami pumpurai. „Pernai chrizantemos augino nekokybiškus kerus, nors augo, bet pumpurus formavo vėliau, vėlavo žydėjimas, prastėjo kokybė. Visą laiką karaliaujant karščiams jos neskubėjo formuoti žiedyno, jis buvo deformuotas. Užaugo dideli krūmai praktiškai be žiedų arba tik su pavieniais. Prieš Visus šventus nebuvo kokybiškų augalų“, – aiškino Edita.

Anot jos, chrizantemos žiedus intensyviai krauna pradėjus rudenėti, t. y. trumpėjant dienai. Gėlininkai ją netgi trumpina dirbtinai. Vakare 18 val. augintines uždengia juoda plėvele, ryte 8 val. atidengia. Tai daryti būtina, kol formuojamas žiedynas. Rugsėjį dangstyti nebereikia, nebent gresia šalnos. Nežydinčiai chrizantemai šaltukas didelės bėdos nepadarys. Žydinčiai kenkia stipresni atšalimai, nes jie pakanda žiedus, nurudina žiedlapius. Žemesnė nei -5 OC laipsnių temperatūra pakenkia visam kerui. Tad vėliau žydinčios veislės, nelygu oro sąlygos, iš lauko sunešamos į šiltnamius.

Chrizantemų kerelius, kuriuos kitais metais žada dauginti, gėlininkė per žiemą laiko nešildomame šiltnamyje. Įkasa, apmulčiuoja durpėmis ir laukia pavasario. Jam atėjus ir šiek tiek sušilus orui chrizantemos greitai išleidžia ūglius, nes yra gana gajos ir nereiklios.

Savos pamokos

Iliustruodama šiuos žodžius, Edita Statkienė parodė prie namų esantį lauką, dengtą specialiu dirvos paklotu, kuriame surikiuoti auga parduoti skirti vazonėliai. Čia jie stovi nuo vasaros pradžios. „Chrizantema – nereikli gėlė, užtenka ją tik pasodinti“, – kalbėjo gėlininkystės pradžiamokslį seniai išėjusi jauna moteris. Į lauką ji ateina tik augintinių palaistyti ir reikiamu laiku profilaktiškai nupurkšti nuo ligų.

Be to, ir laistymas jau keletą metų didelio galvos skausmo nebekelia. Įdiegus laistymo sistemą, šis darbas atliekamas per gerą pusvalandį. E. Statkienė, kažkada rankomis liejusi tūkstančius vazonėlių ir namo grįždavusi pažliugusiomis rankovėmis, įsitikinusi, jog laistymo sistema nepamainoma kiekviename didesniame ūkyje. Taip atkrinta didelis darbas, o ir augalai „pagirdomi“ tolygiai, gauna vienodą drėgmės ir trąšų normą, gerėja jų kokybė.

Ūkio gyvavimo pradžioje Edita chrizantemų vazonėlius įkasdavo į dirvą. Čia jos išleisdavo papildomų šaknų, kuriomis apsirūpindavo drėgme. Nors toks sumanymas pasiteisino, jis turėjo didelį minusą. Vazonėlis rudeniop labai įželdavo, todėl būdavo sunku jį iškelti, nukentėdavo šaknų sistema, lietus nutaškydavo augalą žemėmis.

Chrizantemos laistomos įvertinus vazonėlio išdžiūvimą. Lietingu oru jų lieti gali neprireikti net ir keletą dienų. Intensyviai augančioms chrizantemoms reikalingas didesnis kiekis kompleksinių trąšų su mikroelementais, kraunant pumpurus papildomai reikia fosforo, kalio bei magnio. Tinkamas trąšų parinkimas gerina augalo kokybę ir vegetaciją, daro jį atsparesnį ligoms. Chrizantemų kerams formuoti taip pat naudojamas augimo reguliatorius. Nuo ligų ir kenkėjų chrizantemos irgi neapdraustos. „Jas puola miltligė, pilkasis puvinys, lapų rūdys, septoriozė, pažeidžianti puviniu kamieną, tripsai, amarai, erkės “, – patirtimi dalijosi gėlininkė, savo augintines vasarą profilaktiškai purškianti dar ir nuo įvairių negandų.

Lapų rūdys į pražūtį vienais metais pasiuntė visas gėles. Jas, nors ir apsipylusias žiedais, teko kompostuoti, nes visi lapai buvo nurudavę, ėmė džiūti, augalai neteko prekinės išvaizdos. Editos Statkienės įsitikinimu, nesėkmė ištiko todėl, kad chrizantemos tąkart augintos šiltnamyje. O ten nebuvo reikiamos ventiliacijos, nuolat, ypač rudenį, laikėsi drėgmė.
„Chrizantemos vis dėlto lauko augalas. Tuomet ir ligos mažiau puls, ir grožis labiau atsiskleis“, – sakė iš savo klaidų pasimokiusi moteris.

Lyderės ir autsaiderės

Šiandien chrizantemų pirkėjai (kaip, beje, ir viso kitko) – labai išrankūs ir atsargūs. Lietuviai noriai perka tik baltas ir geltonas chrizantemas. „Kitokių sunkiai įpirši, neva jos ne chrizantemos“, – juokėsi gėlininkė. Lietuvos rinkai bandyti siūlyti užsienyje populiarius „miksus“, kuomet vazonėlyje sukomponuotos trijų keturių tarpusavyje derančių spalvų gėlės, – vis dar rizikinga, prie naujų madų jaukinamasi nedrąsiai.

Šiemet Edita augino gerai perkamą, mūsų klimatui idealiai tinkamą geltonais žiedais sužystančią ‘Conaco yellow’. Panašiais mažais žiedukais, nuo kurių greitai pasišalina drėgmė, todėl atspari puviniui, gali pasigirti ir ‘Conaco bronze’, ‘Elrond‘. Populiarios veisles ‘Stella‘, ‘Nikole‘, ‘Terano‘, ‘Kodiak yellow‘, ‘Elda white‘, ‘Libra‘, ‘Jambo pink‘.

Žmonės jau spėjo įsidėmėti ir pamilti gražų kerą formuojančias, močiučių laikų chrizantemas primenančias ‘Ida purple’, ‘Gandalf’ veisles, kurių 2–3 cm skersmens žiedeliai dengia visą kerą tolygiai, žydi ilgiau nei mėnesį. Tankiais, gražiai sudėtais kerais bei įdomia spalva džiugina ‘Conaco Orange’, ‘Ida purple‘.

Pagyrimo žodžių verta ir sena veislė ‘Dobiliukas’. Tai ankstyvoji chrizantema, kurios žiedelių kraštai ilgiau žydėję parausvėja.

Per aštuonerius metus sutikusi ne vieną pirkėją, girdėjusi aibę pageidavimų ir nuogąstavimų, Edita Statkienė jau žino, kokių chrizantemų jie nepirks, o jei ir pirks, tai labai nenoriai. Lietuvoje nepopuliariausios ‘Symba Orange’, ‘Ariba Orange’, ‘Ostra’ veislių chrizantemos, mat jų žiedeliai primena ramunes. „Ramunių tipo žiedynų klientai nemėgsta. Nesvarbu, ar jos būtų baltos, geltonos, ar rožinės su geltonu viduriuku. „Ramunėlės“ – pavienių pirkėjų, ne urminės prekybos gėlės“, – pastebėjimais dalijosi verslininkė.

Ne turguje, o savo ūkyje ji laukia ir visų gėlių mylėtojų. Edita yra įsitikinusi, jog pirkėjas pats turi išsirinkti jam patikusį augalą, o ne nuolankiai paimti, ką pardavėjas atvežęs pasiūlo ir įdeda į maišelį turguje. Taip pat jis turi privilegiją gauti informacijos apie būsimo augintinio priežiūrą. Juk tiek profesionalaus, tiek pradedančiojo gėlininko keliai susitinka dėl vienos priežasties. Kad aplink ir šalia mūsų būtų kuo daugiau įvairiaspalvio žydėjimo.