Visi šie pokyčiai žemdirbiams nėra naudingi, tad jie kelia klausimą - ar iš viso verta drausti pasėlius? Tokios mintys sklandė vakar vykusiame Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) narių susirinkime.
Ryžtis keisti sąlygas privertė didėjantys nuostoliai
„Vereinigte Hagel" filialo Lietuvoje „VH Lietuva" vadovas Algimantas Navickas informavo, kad pirmaisiais veiklos metais buvo apdrausta 64,5 tūkst. ha, o praėjusį sezoną - net 270 tūkst. ha, iš kurių beveik 120 tūkst. ha rapsų. Draudimo suma išaugo nuo 122 mln. iki 800 mln. litų, o įmokų suma - nuo 5 mln. iki 32,4 mln. litų.
Žaloms atlyginti pirmaisiais veiklos metais išmokėta 117 tūkst. Lt, o dabar iki metų pabaigos išmokėta suma pasieks 70 mln. Lt. Bendrovės ekspertų teigimu, šiemet nuostolingumas siekia 220 proc., pernai - net 284 proc., bendras nuostolingumas per ketverius veiklos metus - 150 proc. Patirdama tokius nuostolius, toliau negalėtų dirbti nė viena įmonė.
„Po trečiųjų veiklos metų buvome susitikę su vokiečiais ir kalbėjomės, ar tokios nepalankios žiemojimo sąlygos mūsų šalyje yra taisyklė, ar išimtis? Aš patvirtinau, kad tokia žiema būna tik kartą per 15 metų. Atsižvelgus į tokius tvirtinimus, draudimo įmokų tarifai nesikeitė. Bet po praėjusios žiemos tapo aišku, kad jokios taisyklės dėl nepalankių žiemų reguliarumo mūsų šalyje nebegalioja", - aiškino A. Navickas.
Įmokų kėlimo tendencija toli gražu nepasiveja išmokų kilimo, o perdraudikai dėl padidintos rizikos netgi neapsiima perdrausti mūsų šalies žemdirbių sutarčių (visą riziką prisiima bendrovė „Vereinigte Hagel").
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį žemdirbiams
Algimantas Navickas akcentavo pasikeitimus, į kuriuos žemdirbiai turėtų labiausiai atkreipti dėmesį. Pirma - tas, kas draudžia rapsus, turi apdrausti ir javus (tokiu atveju bendras tarifas sumažėja). Antra - išgulimas rapsuose nėra draudžiamas (javuose - draudžiamas). Trečia - stovinčio vandens padaryta žala laikoma nedraudiminiu įvykiu (labiausiai tai aktualu bulvių augintojams; tačiau jei liūtis nuplovė vagas ir bulvės pažaliavo, tai jau laikoma draudiminiu įvykiu). Ketvirtas papildymas - naujas terminas pastovi draudimo išmoka procentais atsėjimo atveju. Praėjusiais metais pastovioji pasėlių atsėjimo išmoka buvo 25 proc., o šiemet norint atsėti pasėlius jau galima pasirinkti 15 arba 25 proc. išmoką. Žinoma, norint gauti 25 proc. draudimo sumos, draudimo įmoka bus didesnė.
Šiemet žieminių augalų pasėliai bus draudžiami iki lapkričio 15 dienos (pernai buvo iki gruodžio 1 dienos). Be to, žemdirbys privalės nurodyti pasėtą augalų veislę ir tikslią sėjos datą.
Didėja įmokų tarifai, be to, šiemet žemdirbiai turės sumokėti visą įmokų sumą, o tik vėliau valstybė kompensuos numatytąją dalį įmokų. Iki šiol žemdirbiai mokėdavo pusę sumos, likusią dalį draudimo bendrovė pati atsiimdavo iš valstybės. Valstybė kompensuoja iki 50 proc. draudimo įmokos, tačiau bus numatytos tam tikros ribos.
Riboti kompensuojamosios dalies dydį „ne daugiau kaip..." verčia biudžeto galimybės - pasėlių draudimui kitais metais numatyta skirti 12 mln. Lt. Kaip planuojama, faktiškai bus kompensuojama pusė tokio įmokų dydžio, kokias mokėjo nuostolių nepatyrę žemdirbiai. Tie žemdirbiai, kurie patyrė dideles žalas, beveik 80 proc. įmokų turės sumokėti patys - jiems bus kompensuota tik penktadalis įmokų.
„Kiek žinoma, iš biudžeto kitiems metams skirta 12 mln. litų pasėlių draudimo įmokoms kompensuoti, daugiau pinigų nėra ir nebus. Bet gal reikėtų ieškoti papildomų lėšų?" - svarstė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Jo manymu, galbūt tokiu atveju, jei numatytam fonde liktų nepanaudotų lėšų, būtų galima proporcingai padidinti kompensaciją tiems žemdirbiams, kurie moka didžiausias įmokas. Mat dabar išeina, kad labiausiai nuskriausti lieka tie, kurie patyrė žalas. Naujiems klientas taikoma tarifas N - jiems įmokų padidėjimo praktiškai nėra.
Žiemkenčių draudimas brango labiausiai
Žieminių augalų draudimas pabrango labiausiai. Akivaizdu, kad esant tokiems tarifams, daug patraukliau pasėlius drausti pavasarį, o ne rudenį. „Geriausiai pinigus laikyti po pagalvę, o prireikus ištraukti. Nes taip išeina, kad kiek sumoki, beveik tiek pat ir gauni", - svarstė žemdirbiai, analizuodami naują įmokų ir išmokų moduliavimo lentelę.
„Klaidinga galvoti, kad kiek sumokėjau, tiek turiu ir atgauti. Pirmiausia kiekvienas turėtų atsakyti į klausimą, kam reikalingas draudimas. Jei jauti, kad negavęs derliaus, tu neišgyvensi (pavyzdžiui, neįstengsi grąžinti skolos kreditoriams), tada reikia draustis", - draudimo esmę dar kartą bandė aiškinti A. Navickas.
„Labai džiaugiuosi, kad draudimo kompanija buvo čia. O ar toliau ji tęs veiklą Lietuvoje - tai dar neaišku, - sudėtingą situaciją vertino Kupiškio rajono ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius. - Supraskime, šita draudimo rūšis yra klaiki. Ar galėtų šiandien kuri nors žemdirbių organizacija padengti tokio dydžio nuostolius? Tikrai ne".
Kartu Z. Aleksandravičius pripažino, kad vokiečiai daro didelę politinę klaidą, reikalaudami keisti tarifus. „Vokiečiai yra tikri profesionalai, turi milžinišką patirtį. Bet šiandien jie daro milžinišką klaidą šitaip mus išgąsdindami", - sakė ūkininkas.
Žemės ūkio ministerijoje pasitarimas pasėlių draudimo klausimais organizuojamas spalio 25 d., jo metu turėtų paaiškėti konkrečios šių metų pasėlių draudimo ir įmokų kompensavimo sąlygos.
