Per pastaruosius dvejus metus pasėlius draudžiantys draudikai patyrė nuostolių, todėl šįmet nusprendė sugriežtinti draudimo sąlygas ir padidinti įkainius. Lietuvos ūkininkai tokius draudikų sprendimus vadina neapgalvotais ir iš naujo vertina savo galimybes drausti pasėlius.
Draustis paskatino nuostoliai
Per pastaruosius dvejus metus ūkininkų pasėlius draudžiančios Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialas „VH Lietuva“ dėl patirtų nuostolių skambina pavojaus varpais. Pirmais draudimo metais žaloms atlyginti draudimo bendrovė skyrė tik 117 tūkst. Lt, o iki šių metų pabaigos planuojama sumokėti net iki 70 mln. Lt, nors įmokų suma tesiekė 32,4 mln. Lt.
ŽŪM duomenimis, per metus apdraustų pasėlių plotas išaugo net 3,5 karto. Pernai pasėlius apdraudė jau 880 ūkių. Tokio augimo niekas nesitikėjo. Kas ūkininkus paskatino drausti pasėlius? Paskatino pati gamta, t. y. ūkininkų patirti nuostoliai 2010-aisiais. Tada daug ūkininkų apsidraudė ir nepasigailėjo, nes praėjęs sezonas vėl buvo nesėkmingas. Taip ūkininkai sumažino savo nuostolius, o draudikai patuštino savo kišenes. Tačiau toks jų verslas.
Lietuvos ūkininkai nesitikėjo, kad draudimo sąlygos bus taip smarkiai pakeistos.
Pakeitė draudimo sąlygas
Draudikai didžiausių nuostolių patyrė dėl rapsų pasėlių, todėl nuspręsta leisti juos drausti tik kartu su javais. „VH Lietuva“ atstovai teigia, kad tokia tvarka galioja ir Vokietijoje. O javus, bulves ir kitas kultūras žemdirbiai galės apdrausti atskirai. Deja, nuo šio sezono nebus galimybių apdrausti pasėlius nuo išgulimo (išskyrus javus) ir nuo stovinčio vandens padarytos žalos. Ši sąlyga labiausiai nuvils bulvių augintojus.
Pakeista ir pastovioji pasėlių atsėjimo išmoka. Pernai ji sudarė 25 proc., o šiemet norint atsėti pasėlius bus galima pasirinkti 15 arba 25 proc. išmoką. Norint gauti 25 proc. išmoką, reikės mokėti gerokai didesnę draudimo įmoką. Išaugs ir vidutinis įmokų tarifas. Iki šiol jis buvo 4,03 proc., o nuo 2012 m., pasirinkus 15 proc. atsėjimo išmoką, tarifas padidės iki 4,84 proc., jeigu pasirinksite 25 proc. atsėjimo išmoką – iki 6,08 proc.
Be kita ko, žemdirbiams, kurie šįmet patyrė nuostolių ir gavo draudimo išmokas, kitąmet draudimas bus brangesnis, atsižvelgiant į išmokos dydžio ir draudimo sumos santykį, t.y. nuostolingumą.
Draudikų sprendimas buvo netikėtas
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sako, kad toks staigus draudimo įkainių padidinimas jam ir jo kolegoms ūkininkams buvo labai netikėtas.
„Draudikų sprendimas yra neapgalvotas ir ankstyvas. Sugriežtintos draudimosi sąlygos daugeliui ūkininkų gali būti lemtingos – jie neturės lėšų drausti pasėlius. Suprasčiau, jeigu įkainiai būtų padidinti kukliau, pavyzdžiui, įvertinant ekonomikos augimo lygį, juk pas ūkininkus iš niekur negali atsirasti papildomų pinigų“, – svarsto J.Talmantas.
LŪS vadovui iš esmės pritaria ir apsidraudusių žemdirbių atstovas Pasėlių draudimo Koordinavimo taryboje, ūkininkas iš Kupiškio rajono Zigmantas Aleksandravičius: „Prisipažinsiu, nesitikėjau, kad vokiečiai imsis tokių drastiškų priemonių. Mano nuomone, jie daro klaidą, nes bendrovės filialo Lietuvoje veikla tesudaro 1,3 proc. visos kompanijos veiklos.“
Taigi bendrovės nuostoliai ne tokie dideli, kaip bandoma pavaizduoti.
„Per pirmus dvejus veiklos metus jie išmokėjo labai nedaug. Be to, tikrai nedidelė tikimybė, kad treti ar ketvirti metai vėl bus nesėkmingi. Vokiečių vietoje nepjaučiau šakos, ant kurios sėdžiu, tuo labiau kad Lietuva dengia pusę draudimo sumos“, – daro išvadą Z.Aleksandravičius.
Valstybė nubrėš ribas
Valstybė nepakeitė savo sprendimo – kaip ir anksčiau kompensuos 50 proc. draudimo įkainių, nors jau paskelbta, kad jie bus didesni. Ar užteks numatytų 12 mln. Lt? Pastaraisiais metais reikėjo pridėti gerokai daugiau. Galima numanyti, kad ŽŪM, skirdama 12 mln. Lt, tikisi, jog ūkininkų noras draustis sumažės.
„Jeigu laikytumės dabartinių sąlygų, tai prireiktų du kartus didesnės sumos, tačiau valstybė daugiau neskirs. Kokia išeitis? Kai kurie ūkininkai gudraudavo – apdrausdavo hektarą pasėlių 10 tūkst. Lt sumai, nors akivaizdu, kad tiek nuostolių nepatirsi. Reikia nustatyti ribas“, – sako J.Talmantas.
Jam pritaria ir Z.Aleksandravičius: „Kiekvienas žinome, kokios yra tikros sąnaudos. Žinoma, jeigu ūkininkas nori, tegul draudžiasi kad ir 12 000 Lt/ha, tačiau tik už savo lėšas.“
Konkrečios draudimo ribos kiekvienai kultūrai, iki kurių valstybė 50 proc. kompensuos įkainius, bus paskelbtos žemės ūkio ministro įsakymu artimiausiu laiku. Kai kurie ūkininkai apskritai nedraudžia savo pasėlių. Tokiai idėjai draudikai nepritaria, tačiau net dveji nuostolingi metai neatbaidė ūkininkų laikytis būtent tokios strategijos.
Kooperatyvo „Mūsų ūkis“ direktoriaus Artūro Jodeikos tikrai nepavadinsi neatsakingu žmogumi. Atvirkščiai – šis ūkininkas ne tik moka skaičiuoti, bet ir galvoja, numato įvairius variantus, protingai valdo pinigų srautus. Jo vadovaujamas kooperatyvas nusprendė nedrausti pasėlių. Kodėl?
„Todėl, kad draudikai nustato labai daug papildomų sąlygų, kurias įvertinęs padariau išvadą, jog mums drausti pasėlius neapsimoka. Tai tas pat, kaip drausti nuo avarijos automobilį, bet ne visą, o tik, pavyzdžiui, duris“, – vaizdžiai paaiškina A.Jodeika.
Ūkininkas neagituoja nedrausti pasėlių, tačiau tikina, kad tokią strategiją gali pasirinkti ūkis, kuris numato ne tik pelną, bet ir galimus nuostolius ir tokiems atvejams kasmet atideda tam tikrą dalį lėšų. Tai – lyg amortizaciniai atskaitymai.
Kiekvieno ūkininko patirtis svarbi ir į ją vertėtų atsižvelgti, tačiau kiekvienas ūkininkas tik savo galva turi pasirinkti ūkininkavimo taktiką ir strategiją.
Apiplėšimas vidury baltos dienos
Romas Majauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas
Nauji įkainiai ir sąlygos mane apstulbino. Draudimo kompanija galėjo padidinti įkainius keliolika procentų, bet ne kelis kartus. Jie kažkodėl nusprendė, kad nuo šiol Lietuvoje visada bus tokie prasti metai. Suprantu draudikų norą uždirbti, kompensuoti patirtus nuostolius, tačiau reikia jausti ribas. Ar ne per didelis draudikų apetitas? Perskaičiuosiu, kiek patyriau nuostolių pavasarį, kiek gavau išmokų, ir nuspręsiu, kiek galėčiau mokėti šįmet. Tačiau akivaizdu, kad aš asmeniškai pasėlių draudimui negalėsiu skirti tiek lėšų, kiek skyriau pernai. Preliminariais skaičiavimais, man prireiktų du kartus didesnės sumos. Ar apsimoka? Žinau, kad panašiai galvoja ir mano kolegos grūdų augintojai. Tokius drastiškus sąlygų pakeitimus pavadinčiau apiplėšimu vidury baltos dienos.
Šiandien (spalio 19 d.) susitiksime su draudimo kompanijos atstovais, aiškinsimės, kodėl jie taip pasielgė. Neabejoju, kad toks sprendimas priimtas ne Vokietijoje, bet patarus kompanijos atstovams Lietuvoje.
Dabartiniai įkainiai yra realūs
Algimantas Navickas, draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas
Ar ne per daug padidinome draudimo įkainius ir sugriežtinome sąlygas? Tokie skaičiavimai. Kai kuriais atvejais tarifą reikėjo padidinti net tris kartus ir daugiau, tačiau mūsų sprendimas buvo švelnesnis. Per pastaruosius dvejus metus patirtus nuostolius tikimės kompensuoti per 10 metų. Kas gali garantuoti, kad ir treti metai nebus tokie nuostolingi? Niekas. Šiuo metu meteorologai vis dažniau sako, kad taisyklių neliko.
Be to, mano nuomone, įkainiai ir dabar yra realūs. Juk kalbame ne tik apie žieminius javus. Pavyzdžiui, jeigu ūkininkas pasirenka 25 proc. atsėjimo išmoką, tai įmoka pakils 1,5 karto, o jeigu pasirinks 15 proc. atsėjimo išmoką, tai įmoka pakils tik 10 proc.
Ūkininkams, kurie nori šiais metais surizikuoti ir nesidrausti, patariu gerokai pasvarstyti ir apskaičiuoti galimus nuostolius. Jie turi suprasti, kad draudimas – ne loterija, kurioje galima laimėti. Lėšas draudimui reikia numatyti taip pat, kaip numatomos lėšos trąšoms ir chemikalams.
