Europoje seniai prekiaujama žemės ūkio produktais, kurių gamybos procesas nėra reglamentuotas taip griežtai kaip ekologiškų, bet užtikrina, kad pagaminti produktai yra natūralūs, maistingi ir tausojantys aplinką. Prieš trejus metus nuspręsta sudaryti sąlygas gaminti išskirtinės kokybės produkciją ir mūsų žemdirbiams. Tačiau kol kas jiems ši idėja neatrodo patraukli. Sertifikatus turi tik kelios dešimtys ūkių ir dauguma jų yra bitininkystės.
Atsisakė ženklo
Žemdirbiai sako, kad siekti išskirtinės kokybės produktų sertifikato kol kas neapsimoka, nes reikia daug pastangų, išlaidų, dėl to produktai pabrangsta. Specialistai taip pat teigia, kad ES ir valstybės parama išskirtinės kokybės produktų gamybai nėra pakankama.
Žemės ūkio rūmų vyriausioji gyvulininkystės specialistė Ilona Kauzonienė vištieną perka tik iš Lazdijų rajone ūkininkaujančio Ginto Cimakausko. „Paragavusi prieš kelerius metus šio paukštininko vištienos, pramoniniu būdu augintos paukštienos jau nebenorėjau“, – teigė ji.
G.Cimakauskas buvo pirmas ūkininkas šalyje 2008 m. gavęs išskirtinės kokybės sertifikatą. Tam jis rengėsi dvejus metus.
Paprastai broileris yra auginamas apie 40 dienų, o išskirtinės kokybės vištienai gaminti viščiukai fermose laikomi iki 70 dienų. Ne mažiau kaip 70 proc. jų pašarų sudaro grūdai. Viščiukai auga nesusigrūdę, kada panorėję šviesiu paros metu gali išeiti į lauką per įrengtas landas.
„Lygiai taip pat viščiukus auginu ir dabar, tačiau jų mėsos jau neženklinu išskirtinės kokybės ženklu“, – sakė G.Cimakauskas. Pasak ūkininko, šio ženklo turėjimas jam buvo per didelė prabanga. „Turėjau mokėti 50 ct nuo paukštienos kilogramo sertifikato turėtojus kontroliuojančiai įstaigai, o žmonės dar nelinkę išleisti daugiau pinigų vien dėl kokybės ženklo ant pakuotės. Pirkėjų man ir taip netrūksta“, – aiškino ūkininkas.
Paramai pagal Kaimo plėtros programą išskirtinės kokybės produktų sertifikavimui nuo 2010 iki 2013 metų skirta apie 10 mln. Lt. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, paramos lėšomis galėtų pasinaudoti apie 400 išskirtinės kokybės produkcijos gamintojų ir perdirbėjų. Tačiau šiuos sertifikatus turi tik 32 gamintojai, iš jų – 26 bitininkai, 3 daržovių, 2 uogų augintojai, 1 sodininkas.
Daržininkai dar skaičiuoja
Pirmą derlių su išskirtinės kokybės ženklu šiemet parduoda Pasvalio rajone įsikūrusi bendrovė „Sodžiaus rytas“. 100 ha plote ji augina morkas, kopūstus, burokėlius, svogūnus. „Kol kas sunku pasakyti, ar pasiteisins naujas ūkininkavimo būdas. Į parduotuves tiekiame
30–40 proc. pabrangusias daržoves, nes jų auginimas daug brangesnis“, – kalbėjo įmonės vadovas Algimantas Morkūnas. Antra vertus, produktai su kokybės ženklu pigesni už ekologiškus.
Auginant išskirtinės kokybės daržoves naudojamas tik minimalus trąšų kiekis, apskaičiuotas pagal dirvos tyrimo rezultatus. Labiausiai jas pabrangina rankų darbas. „Pagal taisykles chemikalais purkšti laukus galime tik pavasarį, o paskui piktžoles galima tik ravėti, todėl tenka samdyti daug žmonių“, – aiškino A.Morkūnas.
Vadovas sakė, kad pardavus šių metų derlių reikės skaičiuoti, ar apsimokės dirbti turimų laukų plotus, ar juos mažinti ir taip sutaupyti išlaidas darbui. Skirti tik dalį dirbamų laukų išskirtinės kokybės daržovėms, o kitoje dirbti su chemikalais taisyklės draudžia. „Taip pat neatmetame, kad reikės apskaičiuoti, ar išvis verta užsiimti išskirtinės kokybės daržovių auginimu“, – sakė A.Morkūnas.
Žiūri atsargiai
Verslinio sodo „Naradava“ direktorius Aloyzas Grigalis sakė, kad domisi išskirtinės kokybės sertifikatu sodo gėrybėms. „Tačiau yra ir tikimybė, kad tai neapsimokės, nes žmonės dar nelabai vertina tiek ekologiškos, tiek išskirtinės kokybės produkciją, – svarstė jis. – Tiksliau ne tiek nevertina, kiek neįperka.“
Be to, turguose ekologiškais produktais laikomi ir neturintieji sertifikato – užtenka pasakyti, kad jie užauginti nedideliame ūkyje, ir vartotojų jau suvokiami kaip ekologiški. A.Grigalio nuomone, tokioje sąvokų sumaištyje, tuo labiau kai sumažėjo tiesioginės išmokos sodininkams už ekologiškus vaismedžius, tokių plotų laikyti jau neverta. „Iš 300 ha mūsų sodo penktadalis yra ekologiškas, – pasakojo A.Grigalis. – Tačiau ekologinio statuso atsisakysime ir galbūt pereisime prie išskirtinės kokybės produkcijos auginimo.“
Labiausiai domina bičiulius
Išskirtinės kokybės ženklas kol kas labiausiai domina bitininkus. Jiems atitikti sąlygas yra daug lengviau. Bitininkė iš Kretingos rajono Violeta Šedienė sakė, kad jau turėdama ekologinio ūkio statusą ji nesunkiai gavo ir išskirtinės kokybės ženklą. „Ekologinė bitininkystė negauna jokios paramos, o išskirtinės kokybės ženklo turėtojams kompensuojama etikečių gamyba, taros įsigijimas, remiamas dalyvavimas parodose, mugėse“, – vardijo bitininkė.
Sertifikuotuose bitynuose bitės turi būti laikomos toliau nuo magistralinių kelių, fermų, sąvartynų, fabrikų. Medus ir jo produktai laikomi nerūdijančio plieno taroje ir fasuojami vien į stiklinę pakuotę. Tačiau skirtingai nei ekologiniuose bitynuose, bites leidžiama laikyti netoli rapsų laukų.
Išskirtinės kokybės sertifikatus teikiančios viešosios įstaigos „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis aiškino, kad kol kas išskirtinės kokybės gamybos plėtrą stabdo per maža parama šio sertifikato siekiantiems ūkininkams. „Bitininkams iki 10,3 tūkst. Lt parama metamas – gana didelė suma, nes nereikia jokių esminių pertvarkų ūkyje. O gyvulių, paukščių augintojams reikia daugiau pastangų. Tam tikrus reikalavimus turi atitikti pašarai, skerdyklos ir pan. Taigi pastangų ir investicijų tenka įdėti daug, išlaidos produkcijai taip pat užauga, o produktų realizacijos garantijų nėra“, – kalbėjo jis.
Proveržio dar tikimasi
Ausma Skirkevičiūtė, Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos skyriaus vyriausioji specialistė
Vienas svarbiausių konkurencinio pranašumo veiksnių yra aukšta produkcijos kokybė. Todėl gamintojai, ypač smulkūs, neturintys galimybės išsiskirti dideliais gamybos mastais ir norintys pasinaudoti ES parama kokybės išlaidoms kompensuoti turėtų būti suinteresuoti įsijungti į Nacionalinę maisto kokybės schemą. Tačiau nepaisant plačiai skleidžiamos informacijos sertifikuotų ūkių daugėja lėtai. Tai gali būti pačių gamintojų ilgalaikės verslo strategijos neturėjimas. Gamintojai nėra pasirengę didinti išlaidas, susijusias su produkto kokybe, nes neturi garantijų dėl jų atsiperkamumo.
Savo ruožtu vartotojai, neturėdami pasirinkimo patirties ir pasitikėjimo, nėra pasirengę mokėti brangiau už tokius produktus. Tačiau tikimasi, kad vartotojams teigiamai įvertinus šiuo metu rinkoje esančius išskirtinės kokybės produktus, šių produktų gamintojų sparčiai daugės ir ateinančias metais galėsime paragauti ne tik išskirtinės kokybės medaus ir jo produktų, vaisių, daržovių, uogų, bet ir išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių, pieno ir jo produktų, vištų kiaušinių, cukrinės konditerijos ir šokolado gaminių.
Vėlai susirūpinome mažaisiais
Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas
Gyventojai neturi lėšų kokybiškiems produktams pirkti. Jų savikaina paprastai būna brangesnė. Be to, per vėlai susigriebta, kad pamiršome mažuosius ūkininkus. Juk ilgai ekologinis ūkininkavimas kaip ir kitos žemės ūkio šakos buvo orientuotas į stambius ūkius. Kaimai ištuštėjo, tad mažiau liko ir užsiimančių gamyba bei siekiančių savo produkcijai išsikirtinės kokybės statuso žmonių.
