Valstybei priklausančių įmonių vadovai susiję neskaidriais ryšiais su konkuruojančiomis privačiomis įmonėmis. Tokia yla iš maišo išlindo reorganizuojant AB „Marijampolės regiono veislininkystė“. Generalinė prokuratūra jau narplioja šį klasikinį valstybės turto grobstymo atvejį ir sieks sugrąžinti jai daugiau nei 1,3 mln. Lt turtą.
Statinius pardavė giminaičiams
Pusdykiai parduoti statiniai, ilgus metus kauptas turtas ir perrašyti vadybininkų telefonų abonentiniai numeriai – visa tai prieš pat reorganizaciją AB „Marijampolės regiono veislininkystė“ direktorius Vytautas Bagdonas „padovanojo“ su juo anksčiau konkuravusiai UAB „Genimpeksas“ ir, kaip manoma, savo giminėms.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama sugrąžinti AB „Marijampolės regiono veislininkystė“ neteisėtai perleistą turtą, „apsaugoti ir išaiškinti bei nubausti kaltus asmenis, išreikalaujant iš jų žalą, padarytą valstybei“.
ŽŪM įtaria, kad bendrovės vadovybė nuo 2011 m. pradžios pardavinėjo bendrovės turtą ir atsargas konkuruojančiai įmonei UAB „Genimpeksas“, kuri savo veiklą vykdo toje pačioje teritorijoje.
Abi įmonės verčiasi veislininkyste, parduoda bulių spermą ir sėklina telyčias. Tačiau AB „Marijampolės regiono veislininkystė“ labiau specializuojasi vietinių galvijų veislių išsaugojimu, o UAB „Genimpeksas“ prekiauja įvežtine bulių sperma.
Žalųjų, juodmargių ir kitų vietinių bulių sperma, palyginti su įvežtinių veislių bulių (Holšteinų ir kt.) sperma, yra pigesnė.
Įtaria neskaidriais sandoriais
ŽŪM įtaria, jog Marijampolės bendrovės vadovybė, iš anksto žinodama, kad laukia reorganizacija, po kurios AB „Marijampolės regiono veislininkystė“ ir AB „Šiaulių regiono veislininkystė“ taptų viena įmone – AB „Lietuvos veislininkystė“, pasistengė išparduoti valstybei priklausantį turtą konkurentams.
„Valstiečių laikraščio“ neoficialūs šaltiniai teigia, kad buvę įmonės vadovai „Genimpeksui“ už maždaug 2 tūkst. Lt pardavė 19 naudotų Diuaro indų, nors vienas toks naujas indas kainuoja apie 3 tūkst. Lt.
Šiuose induose skystame azote saugoma bulių sperma. Priklausomai nuo indo dydžio, viename jų telpa nuo kelių tūkstančių iki dešimties tūkstančių spermos dozių.
Be kita ko, už savikainą arba mažiau nei savikaina „Genimpeksui“ atiteko ir apie 27 tūkst. dozių bulių spermos.
„Vienos dozės savikaina siekia apie 3 litus, bet ūkininkams ji parduodama maždaug po 10 litų, tai įsivaizduokite, kokį nuostolį patyrė valstybė“, – sakė šaltinis.
AB „Marijampolės regiono veislininkystė“ yra 134 akcininkai, turintys 182 137 akcijas, iš kurių beveik 91 proc. priklauso valstybei. Šias akcijas valdo ŽŪM.
Sirgdamas darbavosi iš peties
ŽŪM išplatintame pranešime teigiama, kad 2011 m. liepos 27 d. atlikus bendrovės auditą, be kitų svarbių aplinkybių, nustatyta, kad buvo parduotas automobilių garažas, įvairūs statiniai ir pagalbiniai pastatai (bulių vasaros stovykla).
„Šio turto, reikalingo įmonės veiklai, pardavimas pablogino bendrovės ekonominę ir finansinę padėtį. Bendrovės vadovas (Vytautas Bagdonas) beveik pusę metų atostogavo ar nedirbo dėl ligos, tačiau tuo laikotarpiu bendrovės veikloje dalyvavo – tai įrodo įvairūs valdybos posėdžių ir visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai“, – akcentuoja ŽŪM.
Dokumentuose už vadovą yra pasirašiusi buvusi įmonės zootechnikė Ona Vyšniauskienė, nors įgaliojimus pavaduoti direktorių gavo gerokai vėliau.
Generalinei prokuratūrai pateiktuose dokumentuose esantys faktai kelia įtarimų, kad garažas ir kiti statiniai pusdykiai galimai buvo parduoti „Marijampolės regiono veislininkystės“ vadovo V.Bagdono dukteriai, bet šių įtarimų teisėsauga dar neištyrė.
„Iš Generalinės prokuratūros kol kas negavome jokio atsakymo, manęs jie irgi neapklausė“, – teigė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojas Arūnas Šileika.
Bendras valstybės patirtas nuostolis vertinamas 1 303 989 Lt.
Neteko didžiosios dalies užsakovų
A.Šileika neslėpė, kad stambiausio „Marijampolės regiono veislininkystės“ akcininko, tai yra ŽŪM, iniciatyva bendrovės valdyba birželio 8 d. užsakė auditą.
„Sužinojome, kad vasario mėnesį viskas jau buvo parduota, o kai gavome išvadas, valdyba po trijų dienų direktorių (V.Bagdoną) atleido iš darbo. Mūsų žiniomis, į „Genimpeksą“ perėjo dirbti ir V.Bagdonas, ir zootechnikė O.Vyšniauskienė bei trys vadybininkai“, – pasakojo A.Šileika.
Šiems vadybininkams buvo perrašyti abonentiniai telefonai, todėl „Marijampolės regiono veislininkystė“ faktiškai neteko didžiosios dalies užsakovų. Ūkininkai, norėdami apsėklinti telyčias, skambina senais telefonais ir vis dar galvoja, kad skambina Marijampolės įmonei, bet iš tiesų atsiliepia „Genimpekso“ vadybininkai.
Prieš reorganizaciją „Marijampolės regiono veislininkystės“ darbuotojai organizavo piketus, protestuodami prieš sujungimą su „Šiaulių regiono veislininkyste“. Tada jie akcentavo, esą ŽŪM griauna dešimtmečiais dirbtą jų darbą – išsaugoti vietinę juodmargių karvių veislę. Tačiau Vyriausybei neatsitraukus, Marijampolės bendrovės vadovybė pati galutinai šį darbą sužlugdė, pusdykiai pardavusi geriausių bulių spermą privatininkams.
Kiti specialistai teigia, kad vietinių karvių veislės – utopija. Esą jau daugiau nei dešimt metų vietinės telyčios sėklinamos užsieninių veislių (daugiausia Holšteino) bulių sėkla.
Baiminasi ministerijos keršto
UAB „Genimpeksas“ direktorius Jonas Kutra „Valstiečių laikraščiui“ neneigė neoficialaus šaltinio informacijos apie iš Marijampolės bendrovės įsigytus Diuaro indus ir didelį kiekį bulių spermos.
„Už 27 tūkst. dozių sumokėjome apie 70 tūkst. litų, o už Diuaro indus – apie 2 tūkst. litų“, – neslapukavo J. Kutra. Jis neįžvelgia įmonės nusižengimo įstatymams. „Mes viską nusipirkome tvarkingai, yra ir sąskaitos, ir pervedimai“, – sakė pašnekovas. Jis taip pat nemano, kad pas jį perėję dirbti trys „Marijampolės regiono veislininkystės“ vadybininkai pakenkė savo buvusiai įmonei.
„Ką žmonės blogo padarė, jei žinojo, kad juos ar vienu, ar kitu atveju atleis iš darbo. Jie atėjo dirbti pas mus“, – kalbėjo J.Kutra.
Direktorius nemano, kad po šių sandorių ŽŪM kaip nors ims kenkti „Genimpeksui“.
Prokurorai išreikalauja penktadalį turto
UAB „Genimpeksas“ direktorius J.Kutra paneigė informaciją, esą įmonėje įsidarbino ir V.Bagdonas, ir O.Vyšniauskienė.
„Ne, jie tikrai pas mus nedirba ir nežinau, ką jie apskritai veikia“, – reziumavo jis. To nepavyko išsiaiškinti ir „Valstiečių laikraščiui“.
Generalinė prokuratūra, gavusi ŽŪM prašymą sugrąžinti valstybės turtą, spalio 5 d. jį persiuntė Marijampolės rajono prokuratūrai.
„Apie kokius nors mūsų veiksmus kalbėti dar ankstoka, nes prokurorams pirmiausia reikia susipažinti su pateikta medžiaga“, – tikino Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Žemaitytė.
Kol kas nėra atliktos jokios kratos ir liudininkų apklausos, todėl sunku spręsti, ar ŽŪM pareiškimas apskritai yra perspektyvus.
Generalinės prokuratūros išanalizuoti duomenys (nuo 2007 m. pradžios iki 2009 m. vidurio) rodo, kad ginant viešąjį interesą prokuratūra teismams pateikė ieškinių, prašymų ir reikalavimų už maždaug 230 mln. Lt. Teismuose prokurorai valstybės naudai iškovojo 45 mln. Lt, arba 19,3 proc. pareikalavimų.
2010 m. prokurorai, gindami viešąjį interesą teismams pateikė 872 ieškinius, kurių turtinio pobūdžio reikalavimų suma siekė 65,6 mln. Lt.
„Kaip kontroliavo, taip ir „nuvairavo“
Jonas Lingys, Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto pirmininkas
Vyriausybė turi pagaliau pasiryžti ir veislininkystės reikalus sutvarkyti taip, kaip jie tvarkomi kitose valstybėse. Estijoje yra viena ūkininkų organizacija, ir ji vienintelė rūpinasi veislininkystės įmonės reikalais. Lygiai taip pat ir valdžia, atsiradus AB „Lietuvos veislininkystė“, galėtų privatizuoti akcijas. Ta įmonė nekainuotų daug, o ūkininkai ją įsigytų kad ir išsimokėtinai. Per šią įmonę asociacija valdytų visą veislininkystę, ir daugiau neiškiltų panašių problemų, kokios kilo Marijampolėje. Juk veislininkystė niekada nedavė naudos biudžetui. Ta nauda šaliai sugrįžta netiesiogiai – per pieno gamybą, jo eksportą. Visą situaciją įmonėje „Marijampolės regiono veislininkystė“ privalėjo kontroliuoti ŽŪM. Kaip ji kontroliavo, taip ir „nuvairavo“, nors visos informacijos nežinau.
„Tokios įmonės šiandien nepirkčiau“
Gintaras Kascėnas, UAB „Litgenas“ direktorius
Nematau problemos, kad „Genimpeksas“ kažką nusipirko pigiau ar brangiau. Juk privačios įmonės visada žvalgosi, kur ir ką pigiau nusipirkti. Įžvelgiu kitą problemą – valstybinių įmonių valdymą. Jūs dabar atsakykite, kiek „Marijampolės regiono veislininkystė“ kainavo prieš tą triukšmą ir kiek ji kainuoja šiandien, kokia yra jos vertė. Manau, kad Marijampolės įmonė šiandien nelabai ko ir verta, nors ji yra mūsų visų – mokesčių mokėtojų.
O gal kas nors būtų ją nupirkęs, jei valdžia būtų nusprendusi privatizuoti. Galbūt tik kai kam atrodo, kad gali paprastai, laisva ranka perduoti kažkam valstybinę įmonę, bet juk yra įstatymai, kaip reikėtų vykdyti privatizaciją. Biudžetas bent būtų gavęs pinigų. Atsižvelgdamas į dabartinę bendrovės vertę, tokios įmonės jau nepirkčiau.
