Gausią Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantys ekologiniai ūkiai dygsta lyg grybai po lietaus, bet niekas nežino, kiek iš tiesų ekologiškos produkcijos jie pagamina. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ne juokais užsimojo išsiaiškinti, ar prisidengiant ekologinio ūkio sertifikatais nėra piktnaudžiaujama ES paramos lėšomis.
Padidėjo pusketvirto karto
Šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuota daugiau nei 2 600 ekologinių ūkių, užimančių 150,7 tūkst. hektarų bendrą plotą.
Palyginti su 2004 m., kai Lietuva tapo visaverte ES nare, ekologinių ūkių padaugėjo daugiau nei dvigubai, o jų užimami plotai padidėjo beveik pusketvirto karto.
Ekologinis ūkininkavimas žmones traukia neatsitiktinai. Jie gauna ne tik tiesiogines išmokas, kaip ir kiti žemės ūkio subjektai, bet ir konkrečią finansinę pagalbą už ekologinį ūkininkavimą iš 2007–2013 m. ES Kaimo plėtros programos (KPP) lėšų.
Už daugiamečių žolių hektarą šiuo metu skiriama 438 Lt, javų – 742 Lt, o ekologiškų daržovių ir bulvių hektarą – net 1 519 Lt parama.
Šių ūkių savininkai, norėdami gauti tiesiogines ES išmokas ir paramą už ekologinį ūkininkavimą, privalo laikytis itin griežtų ūkininkavimo taisyklių, bet, kaip teigia žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, „ne visuose iš deklaruotų plotų iš tiesų užsiimama ekologiniu ūkininkavimu“.
„Turima duomenų, kad dalis ekologinių ūkių yra fiktyvūs“, – sako K.Starkevičius.
Pasak ministro, tokių fiktyvių ūkių gali būti daug. ŽŪM neseniai pranešė, kad patikrinus 66 ekologinius ūkius paaiškėjo, jog net 24 aptikta neleistinų sintetinių medžiagų. Kitaip tariant, tokiuose ūkiuose išauginta produkcija neatitiko ekologinių standartų ir negalėjo būti laikoma ekologiška.
Beje, tiriant daržoves nusižengimų ekologiniams reikalavimams nenustatyta.
Lyderis pasigedo tvarkos
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas teigė, kad negali būti net kalbos apie finansavimo didinimą ekologiniams ūkiams, nes „tuose ūkiuose klesti baisi netvarka“.
„Pirmiausia juose reikia padaryti tvarką, kad ekologiškai ūkininkaujantieji laikytųsi taisyklių ir reikalavimų“, – sakė J.Talmantas. Jis piktinosi, kad didelę finansinę paramą gaunantys ekologinių ūkių savininkai nenori sąžiningai užsidirbti pinigų, todėl kaip įmanydami gudrauja siekdami gauti vis daugiau ES lėšų.
„Kur jūs matėte tą ekologišką produkciją, parodykite ją man“, – ironizavo J.Talmantas.
Žemdirbių lyderis negailėjo kritikos ir dabartinei finansinės paramos skyrimo tvarkai, kuria esą piktnaudžiaujama.
„Ekologinių ūkių savininkai tarpusavyje, popieriuose parduoda savo produkciją, o jūs pasidomėkite, kur ta produkcija iš tikrųjų yra. Jos nėra! Jos tiesiog nėra ir viskas!“ – kategoriškai aiškino J.Talmantas.
Pasak jo, nesąžiningus žemdirbius domina tik išmokos, o produkcijos gamyba jiems yra antraeilis dalykas.
„Pavyzdžiui, jie palaukia, kol rapsai nubyrės, sulėkščiuoja žemę ir kitais metais vėl gauna tokias pat išmokas nors tų rapsų net nesėja ir realiai jokios produkcijos nepagamina. Ir taip dešimt metų“, – tikino J.Talmantas.
Įžvelgia tendencingumą
Pasipylę pranešimai dėl esą nesąžiningos ekologinių ūkių savininkų veiklos paskatino ŽŪM griežtinti ekologinei žemdirbystei keliamus reikalavimus.
Be to, ministerijos užsakymu jau antrą mėnesį VšĮ „Ekoagros“ dirba auditoriai.
Ši įstaiga vienintelė šalyje turi teisę sertifikuoti ekologinius ūkius. ŽŪM ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) abejoja, ar „Ekoagros“ pagrįstai dalija sertifikatus ir tinkamai kontroliuoja žemdirbius.
Šios įstaigos kokybės vadovas Tomas Demikis „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad „Ekoagros“ specialistai nustato neatitikimų, bet iki šiol neturėjo galimybės tokiems žemdirbiams taikyti sankcijų.
Jis įžvelgė ir nepagrįstą puolimą prieš ekologinę žemdirbystę.
„Sunku pasakyti, kas visa tai inicijavo, bet greičiausiai tą sąmoningą puolimą organizuoja ir stambieji ūkininkai, kurie naudoja chemikalus, siekdami pakirsti ekologinių ūkių reputaciją“, – svarstė T.Demikis.
Jis atmetė ir priekaištus, kad nėra duomenų apie ekologiškos produkcijos pardavimą, nes šiuos skaičius žino tik NMA. Būtent jai produkcijos pardavimą deklaruoja ūkininkai. Priešingu atveju jie negautų dalies tiesioginių išmokų.
Puolė auginti garstyčias
VšĮ „Ekoagros“ atstovo T.Demikio teigimu, kai kada NMA klaidina visuomenę. Taip esą atsitiko, kai ši agentūra paskelbė, kad ekologiniai plotai šiemet, palyginti su 2010 m., neva padidėjo beveik dvigubai.
„Pastaruoju metu ekologinių ūkių ne daugėja, o po truputį net mažėja, nes 2007–2013 m. finansinė ES parama, palyginti su 2004–2006 m.
laikotarpiu, pavyzdžiui, javams auginti, sumažėjo kone dvigubai (nuo 1 473 iki 742 Lt)“, – sakė T.Demikis.
Jo duomenimis, padidėjo tik parama rudųjų ir juodųjų garstyčių augintojams (skiriama 1 688 Lt/ha): ūkininkas už ekologiškų garstyčių auginimą pretenduoja į bendrą 2 500 Lt už ha paramą.
Būtent todėl žmonės šiemet metėsi į kraštutinumą ir masiškai pradėjo auginti garstyčias. Jų dalis ekologinių produktų rinkoje padidėjo nuo 2,68 proc. iki 12 proc., arba beveik puspenkto karto.
Neteko teisės
ŽŪM duomenimis, kol kas pasitvirtino tik vienas atvejis, kai Kauno rajono ūkininkas, gavęs ES paramą, šiurkščiai pažeidė Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimus.
Dėl kitų reikalavimų nesilaikymo 2009 m. net 1 200 ekologinių ūkių neteko teisės realizuoti bent vieną produktą kaip ekologišką. Praėjusiais metais tokios teisės neteko 1 323 ūkiai.
NMA duomenimis, ekologiškos produkcijos šiais metais pagaminta už 41,4 mln. Lt. Tiesioginių išmokų ir kitos paramos šiemet ekologinei žemdirbystei yra skirta 40,6 mln. Lt.
Tiesa, metai dar nesibaigė, todėl tikėtina, kad parama padidės. Praėjusiais metais ši parama buvo rekordinė nuo 2004 m. ir sudarė 191,6 mln. Lt.
Taisyklės kaitaliojamos
Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas
Tarp dvylikos apaštalų buvo ir Judas. Taip ir ekologiškai ūkininkaujant – vis atsiranda nesąžiningų žemdirbių, įvairiausių gudrautojų. Viena vertus, tarsi gaunamos tiesioginės išmokos, bet produkcijos nėra, kaip, beje, ir sankcijų už tos produkcijos nebuvimą niekam nėra taikoma. Antra vertus, žaidimo taisyklės ekologiškai ūkininkaujantiesiems keičiamos per dažnai, todėl trūksta stabilumo. Manyčiau, kad tiesiogines išmokas reikėtų sieti ne su plotu (ha), o su galutiniu produktu. Ekologiškų produktų kainos, suprantama, Lietuvos vartotojams kol kas yra per didelės.
Kažkam esame neparankūs
Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas
Kai kas sako, kad mes nepagaminame ekologiškos produkcijos, bet vien grūdininkai eksportavo per 100 tūkst. t ekologiškų grūdų. Suprantama, jie yra brangesni ir neskirti mūsų rinkai. Apskritai galvoju, kad kažkam ekologinė žemdirbystė yra labai neparanki. Tiesiog siekiama perskirstyti tiesiogines išmokas „tam, kam reikia“. Galbūt todėl ir atsirado žemės ūkio ministro įsakymas, kuriame įtvirtintas dar vienas reikalavimas – kad ekologiniame pasėlių lauke nebūtų daugiau nei 10 proc. piktžolių, nors niekas iki šiol nepasakė, kokiu pagrindu šis reikalavimas atsirado ir pagal kokią metodiką bus tai apskaičiuojama.
